Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo D. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal bylą pagal pareiškėjo D. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – Vilniaus pataisos namai ir B. D., nustatė:

Aprašomoji dalis

Bylos esmė

Pareiškėjas D. R. prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas ir B. D. yra sugyventiniai. Fakto nustatymas pareiškėjui reikalingas įgyti teisę į ilgalaikius pasimatymus su B. D. Vilniaus pataisos namuose.Suinteresuotas asmuo B. D. sutiko su pareiškėjo argumentais ir nurodė, kad D. R. ruošiasi deklaruoti savo gyvenamąją vietą B. D. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Jos teigimu, jie visą laiką, net sukūrę šeimas, nuolat bendravo tarpusavyje laiškais bei telefonu, o jų išsiskyrimas buvo klaida. D. R. mielai bendrauja su B. D. vaikais, kas patvirtina, jog abiejų santykiai yra labai artimi.Suinteresuotas asmuo Vilniaus pataisos namai su pareiškimu nesutiko ir nurodė, kad D. R. gyveno kartu su B. D. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Vėliau D. R. santykius su ja nutraukė ir sudarė santuoką su G. J., su kuria santuoka (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta. Tuo laikotarpiu B. D. buvo sudariusi santuoką su M. D., tačiau (duomenys neskelbtini) santuoką nutraukė. Laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) metų iki (duomenys neskelbtini)į trumpalaikius ar ilgalaikius pasimatymus su D. R. B. D. nebuvo atvykusi.

II. Teismo sprendimo motyvai

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo D. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmetė.Teismas nustatė, kad pareiškėjas D. R. gyveno kartu su B. D. nuo (duomenys neskelbtini) m. sausio mėnesio iki (duomenys neskelbtini) m. kovo mėnesio, vėliau santykiai buvo nutraukti. (duomenys neskelbtini) D. R. sudarė santuoką su K. B., (duomenys neskelbtini) santuoka buvo nutraukta, o (duomenys neskelbtini) D. R. sudarė santuoką su G. J., (duomenys neskelbtini) santuoka buvo nutraukta. Suinteresuotas asmuo B. D. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su M. D., (duomenys neskelbtini) santuoka buvo nutraukta. Pareiškėjo teigimu, jis su B. D. visą laiką, net sukūrę šeimas, nuolat bendravo tarpusavyje laiškais bei telefonu, šiuo metu yra labai artimi, todėl prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas ir B. D. yra sugyventiniai.Pareiškėjas siekia įgyti teisę į ilgalaikius pasimatymus su B. D. įkalinimo įstaigoje. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 94 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad ilgalaikiai pasimatymai suteikiant teisę kartu gyventi leidžiami tik su sutuoktiniu, sugyventiniu ar artimaisiais giminaičiais. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.229 straipsnyje sugyventiniais apibrėžiami vyras ir moteris, kurie, įregistravę savo partnerystę įstatymų nustatyta tvarka, bendrai gyvena ne mažiau kaip vienerius metus neįregistravę santuokos (sugyventiniai), turėdami tikslą sukurti šeiminius santykius. Įvertinus minėto straipsnio dispoziciją spręstina, jog įstatymo leidėjas sugyventiniams taiko specifinį reikalavimą – siekį sukurti šeimos santykiusPirmosios instancijos teismo vertinimu, negalima nustatyti, kad sugyventiniai kartu gyveno bei vedė bendrą ūkį turėdami tikslą ateityje sukurti šeimą, kadangi abu vėliau sudarė santuokas su kitais asmenimis. Abi šalys bendrauja tik laiškais ir telefonu, laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) į trumpalaikius ar ilgalaikius pasimatymus su D. R. B. D. nebuvo atvykusi, o iki šiol pareiškėjas su B. D. buvo susitikę tik du kartus ((duomenys neskelbtini)). D. R. ir B. D. kartu gyveno labai seniai, vėliau jie buvo sudarę santuokas su kitais asmenimis, šiuo metu jų bendravimas nėra reguliarus, todėl negalima daryti išvados, jog tarp D. R. ir B. D. faktiškai yra susiklostę sugyventinių tarpusavio santykiai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

Pareiškėjas (apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą pareiškimą patenkinti.Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė „sugyventinio“ sąvokos. Teismas pripažino, kad šalys bendrauja tik laiškais ir telefonu, (duomenys neskelbtini) vyko trumpalaikiai pasimatymai. Pataisos namų administracija leido B. D. atvykti į organizuojamus renginius – atvirų durų dieną, kas yra leidžiama tik sugyventiniams ir šeimos nariams, o tuo pačiu administracija pripažino pareiškėjo ir B. D. sugyventinių statusą. Teismas nepasisakė, kodėl šalių pateikti duomenys neįrodo siekio sukurti šeimą. Planai sukurti šeimą atidedami dėl objektyvių priežasčių – laisvės atėmimo bausmės atlikimo.Kiti laisvės atėmimo bausmę atliekantys asmenys analogiškose situacijose pripažintini sugyventiniais ir gauna ilgalaikius pasimatymus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr.A822-3206/2012). Europos Žmogaus Teisių Teismas nagrinėtose bylose pripažino, kad pagrindinis kalinamo asmens teisės į šeimos gyvenimo gerbimą elementas yra tai, kad institucijos leidžia arba, kai reikalinga, padeda palaikyti kontaktą su artima šeima. Ribojimai ilgalaikiams pasimatymams negali būti ribojami, nes yra būtini demokratinėje visuomenėje, pažeistų Europos žmogaus teisių konvencijos 8 straipsnį.BVK nereglamentuoja, kas yra šeimos nariai ar artimieji giminaičiai , todėl būtina vadovautis kitais teisės aktais. BVK 38 str. numato, kad šeimos nariu laikomas ir asmuo, su kuriuo asmuo gyvena neįregistravęs santuokos. Šalys kartu gyveno daugiau kaip metus laiko. Apeliantas kreipėsi į notarus prašydamas sudaryti ir patvirtinti partnerystės sutartį, tačiau notarai atsisakė tai daryti, nes nėra įstatymo, reglamentuojančio partnerystės institutą. Igalaikiai pasimatymai leistų pareiškėjui pasibaigus laisvės atėmimo laikui lengviau integruotis į visuomenę.Be to, apeliantas prašė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, esant poreikiui, kreiptis į psichologus, kurie pabendrautų su B. D. vaikais.Apeliacinės instancijos teismui apeliantas pateikė papildomus įrodymus, patvirtinančius, kad apeliantas (duomenys neskelbtini) pervedinėjo B. D. savo darbo užmokesčio pingines lėšas, išdavė įgaliojimą B. D. atstovauti pareiškėją sprendžiant visus klausimus, susijusius su gyvenamosios vietos deklaravimu. Taip pat pateikė Vilniaus pataisos namų administracijos pažymas apie socialinių ryšių su B. D. palaikymą bei trumpalaikį pasimatymą.Suinteresuotas asmuo Vilniaus pataisos namai atsiliepime prašė apeliacinį skundą atmesti, nes apeliantas nenurodė svarių argumentų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadas.Suinteresuotas asmuo B. D. atsiliepime prašė apeliacinį skundą patenkinti ir iš esmės pritarė apelianto argumentams.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas, o taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Šiuo atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Apeliantas prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas gali būti nagrinėjamas žodinio, proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas (CPK 322 str.). Nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė visus norimus argumentus ir pateikė įrodymus. Apeliantas visus argumentus išsamiai išdėstė apeliaciniame skunde. Turimų bylos duomenų pakanka bylos nagrinėjimui rašytinio proceso apeliacine tvarka. Apeliantas nenurodė, kokios papildomos konkrečios aplinkybės gali būti nustatytos žodinio bylos nagrinėjimo metu, todėl prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso būdu atmetamas. BVK 94 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog nuteistajam ilgalaikiai pasimatymai, suteikiant teisę kartu gyventi, leidžiami su sutuoktiniu, sugyventiniu ar artimaisiais giminaičiais.Sutinkamai su LR Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 28 straipsniu, Civilinio kodekso trečiosios knygos XV skyriaus normos dėl partnerystės santykių įsigalioja nuo įstatymo, reglamentuojančio partnerystės įregistravimo tvarką, įsigaliojimo momento.Iš LR Civilinio kodekso 3.229 straipsnio dispozicijos galima daryti išvadą, kad partnerystės įregistravimas įstatymų numatyta tvarka labiau sietinas su sugyventinių turtinių santykių reguliavimu. Todėl partnerystės neįregistravimas įstatymų nustatyta tvarka, neturėtų būti kliūtimi sprendžiant sugyventinių asmeninius neturtinius santykius.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas D. R. gyveno kartu su B. D. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), vėliau bendras gyvenimas buvo nutrauktas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus duomenimis, (duomenys neskelbtini) pareiškėjas D. R. sudarė santuoką su K. B. (Santuokos sudarymo įrašo Nr. 162), 2007-09-20 santuoka buvo nutraukta, o (duomenys neskelbtini) D. R. sudarė santuoką su G. J. (Santuokos sudarymo įrašo Nr. 43), (duomenys neskelbtini) santuoka buvo nutraukta. B. D. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su M. D. (Santuokos sudarymo įrašo Nr. 176), 2007-05-02 santuoka buvo nutraukta.Pareiškėjo teigimu, jis su B. D. visą laiką, net sukūrę šeimas, nuolat bendravo tarpusavyje laiškais bei telefonu, šiuo metu yra labai artimi, todėl prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas ir B. D. yra sugyventiniai.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo ir B. D. bendravimas pareiškėjui esant pataisos namuose laiškais, telefonu, trunpalaikių pasimatymų metu negali būti prilyginamas bendram gyvenimui ne mažiau kaip vienerius metus neįregistravus santuokos bei tikslas ateityje sukurti šeiminius santykius. Civilinio kodekso norma (CK 3.229 str.) leidžia daryti išvadą, jog sugyventiniams taip pat keliami tam tikri reikalavimai, t.y. bendras gyvenimas ne mažiau kaip vienerius metus neįregistravus santuokos bei tikslas ateityje sukurti šeiminius santykius. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad bendras gyvenimas pačių bendro gyvenimo partnerių iniciatyva nutrūko (duomenys neskelbtini) metais ir nebuvo atnaujintas ir tiek pareiškėjas, tiek suinteresuotas asmuo B. D. vėliau sudarė santuokas su kitais asmenimis. Teismo vertinimu, nėra esminio požymio - bendro gyvenimo sukurti šeiminius santykius tęstinumo iki 2017 metų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo.Apelianto nurodytos precedentinės Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr.A822-3206/2012 sprendimas nereikšmingas, nes precedentinėje byloje iš esmės skiriasi teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės – ilgalaikių pasimatymų siekė du laisvės atėmimo bausmes atliekantys sutuoktiniai. Kitos apelianto nurodytos bendro pobūdžio Europos žmogaus teisių teismo jurisprudencijos citatos nereikšmingos, nes suformuluotos bylose, kuriose faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.