Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su procesiniu dokumentu (pavadintu „pareiškimas“), kuriuo prašė: 1) pripažinti, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2021 m. lapkričio 9 d. nutarimo Nr. KT177-A-N14/2021 nuostatos, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą yra neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga, jog demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija ir jog asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai, neatitinka faktinės tikrovės; 2) pripažinti, kad Regionų administracinio teismo Kauno rūmai vilkina bei neteisėtai stabdo administracinių bylų nagrinėjimą ir šmeižia pareiškėją; 3) priteisti iš Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 50 000 Eur patirtos neturtinės žalos atlyginimą; 4) pripažinti, kad atsisakymas nagrinėti teisme esančius tyčia įšaldytas bylas neatitinka elementarios moralės, vertybių sistemos bei jos skalės ir demokratinės valstybės sampratos bei esmės; 5) pripažinti teisėjo (780) elgesį piktybišku savavaldžiavimu ir tikslingu persekiojimu; 6) įpareigoti Regionų administracinio teismo Kauno rūmus klausyti įstatymų, moralės ir etikos principų; 7) nesielgti neteisėtai ir neversti pareiškėjo prievarta dalyvauti iliuzinio melo vykdyme; 8) nustoti sąmoningai kenkti pareiškėjui, užtikrinti pareiškėjo teisę į objektyvų teismą ir sudaryti jam įstatymo nustatytas sąlygas teismine tvarka apskųsti neteisėtus Mažeikių rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) veiksmus;9) pripažinti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 24 straipsnio 1, 2 ir 5 dalyse bei 26 straipsnio1 dalyje įtvirtintas nuostatas; 10) pripažinti, kad antrus metus teismas nesugeba pripažinti, jog Administracija įvykdė sistemingus įstatymų nuostatų, normų ir principų pažeidimus.