Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-10-19 · Administracinė byla Nr. I-8423-596/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-10-19
Bylos Nr.
I-8423-596/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02980-2016-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Henrikas Sadauskas, Mefodija Povilaitienė, Jolita Rasiukevičienė
Pareiškėjas
A. A.
Atsakovas
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-8423-596/2016Proceso Nr. 3-61-3-02980-2016-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.8.2, 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Mefodijos Povilaitienės, Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Henriko Sadausko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. A. kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydamas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2016-07-04 sprendimą, įformintą raštu Nr. (23.1-08)-RNA-20578, ir įpareigoti VMI pripažinti jo 105,13 Eur privalomojo sveikatos draudimo (toliau – ir PSD) įmokų mokestinę nepriemoką beviltiška.

Nurodo, kad nesutinka su ginčijamu VMI sprendimu. Jo turtinė padėtis yra labai sunki, neturi jokių galimybių padengti PSD įmokų – 105,37 Eur, todėl ši mokestinė prievolė turėjo būti pripažįstama beviltiška. Paaiškino, kad atitinka Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 113 str. 1 d. 3 p. sąlygas, kadangi šiuo metu visiškai negauna jokių pajamų, nėra registruotas darbo biržoje, negauna jokios socialinės pašalpos. Būtiniems asmenims maisto poreikiams patenkinti jam priklausančiame sklype užsiaugina daržovių ir kitų žemės ūkio gėrybių. Jas suvartoja pats, pardavimo pajamų negauna. Nors jam nuosavybės teise priklauso ½ 10,73 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), šiame žemės sklype jis ir vykdo žemės ūkio veiklą. Šis nekilnojamasis turtas yra mažai likvidus, nes jo dalis sklype nenustatyta. Be to, net jei šis turtas ir būtų parduotas tam, kad už gautus pinigus padengti mokestinę nepriemoką, neturėtų kur asmeniniais tikslais užsiauginti daržovių, ir dėl to jo turtinė padėtis taptų visiškai nebepakeliama.

Lėšas, t. y. 500 Eur, kurias gavo 2015-08-10 pardavus jam priklausiusią ½ dalį miškų ūkio paskirties sklypo (duomenys neskelbtini), panaudojo atsiskaitydamas su kitais kreditoriais – fiziniais asmenimis už jų suteiktas paskolas. Gautų lėšų negalėjo panaudoti mokestinėms nepriemokoms padengti. Kartu su broliu J. A. dėl abiejų jų labai prastos turtinės padėties 2015-05-28 turėjo pasiskolinti 2 450 Eur. Lėšų, gautų pardavus miško sklypą, tik iš dalies užteko šiai prievolei įvykdyti. Be to, miško sklypas dėl jo prastos būklės buvo menkavertis, ir Nekilnojamojo turto registre nurodyta jo formali vertė buvo mažesnė už realią vertę.

Nuosavybės teisėmis jam priklauso tik viena transporto priemonė – 1990 m. gamybos lengvasis automobilis, kuris dėl susidėvėjimo yra bevertis.

Sistemiškai vertina MAĮ 113 str. 1 ir 3 d. ir daro išvadą, kad net jeigu rasta likvidaus mokesčių mokėtojo turto, tačiau mokesčių mokėtojas yra fizinis asmuo, kuriam reikalinga valstybės parama, tai tokio mokesčių mokėtojo nepriemokos gali būti pripažįstamos beviltiškomis. Atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2013-05-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A-143-58-13, kurioje teismas nurodė, kas laikytina svarbiomis aplinkybėmis pripažinti mokestinę nepriemoką beviltiška (b. l. 10–12).

Atsiliepimas

Pateiktame atsiliepime VMI su pareiškėjo patikslintu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjas 2015-08-14 buvo pateikęs prašymą VMI dėl mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška. VMI, išnagrinėjusi gautą prašymą bei papildomai surinktą informaciją, vadovaudamasi MAĮ 113 str. ir VMI viršininko 2004-05-12 įsakymu Nr. VA-92 patvirtintomis Mokesčių mokėtojų mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška, jos revizavimo bei apskaitos taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės), priėmė 2015-09-08 sprendimą Nr. (23.31-08)-322-2510 „Nepripažinti mokestinės nepriemokos beviltiška“.

Šalies argumentai

2016-05-25 pareiškėjas pateikė pakartotinį prašymą dėl tos pačios mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška, kurioje nurodė iš esmės analogiškus argumentus, kaip ir pirmajame prašyme. VMI sprendimu atsakė, kad prievolės pripažinimo beviltiška klausimas jau buvo išspręstas 2015-09-08 VMI sprendimu Nr. (23.31-08)-322-2510, todėl pakartotinai svarstomas nebus.

Nurodo, kad pareiškėjas, nesutikdamas su VMI sprendimu, nagrinėjamoje byloje pateikė skundą, kuriame teigiama, kad jo mokestinė nepriemoka pripažinta beviltiška, nes jam nuosavybės teise priklausantis turtas, t. y. ½ dalis 10,73 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), yra nelikvidus (mažai likvidus). Pažymėjo, kad Taisyklių 7.1.2 p. nurodyta, kad dokumentai, patvirtinantys turto neradimo ar rasto turto nelikvidumo faktą, yra turto neradimo aktai, antstolių pateikti aktai, protokolai ir kiti dokumentai. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad jam priklausantis nekilnojamasis turtas yra nelikvidus (mažai likvidus). Be to, minėto žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra 9 413 Eur, todėl ½ dalies sklypo vertė sudarytų 4 706,5 Eur. Tai laikytina ekonominę vertę turinčia turto dalimi, iš kurios galėtų būti padengta pareiškėjo nepriemoka. Pareiškėjui taip pat priklauso transporto priemonė, kuri, pareiškėjo teigimu, dėl senumo yra susidėvėjusi, ji vis tiek turi rinkos vertę kaip metalo laužas ir gali būti panaudota nepriemokai padengti, juo labiau, kad nepriemoka, palyginus su pareiškėjo turimo turto verte, nėra didelė (105,13 Eur). Taigi, su teiginiu, kad pareiškėjas neturi likvidaus turto, nesutinka.

Pažymėjo, kad MAĮ 113 str. 1 d. 3 p. nurodytas nepriemokos pripažinimo beviltiška pagrindas taikomas tik mokesčių mokėtojams, kurie yra fiziniai asmenys arba kai individualių (personalinių) įmonių savininkų ar ūkinių bendrijų narių sunki ekonominė (socialinė) padėtis. Taisyklių 7.3.2 p. nustatyta, kad prie prašymo pripažinti mokestinę nepriemoką beviltišką mokesčių mokėtojas turi pateikti kompetentingų institucijų išduotus dokumentus, patvirtinančius, kad fizinis asmuo yra sulaukęs pensinio amžiaus, yra neįgalus, jam reikalingas gydymas, medicininė profilaktika arba, kad asmuo yra bedarbis, gauna socialinę pašalpą, taip pat dokumentus, kuriuose būtų pateikti duomenys apie asmens ir jo šeimos gaunamas pajamas, turtinę padėtį.

Nors pareiškėjas nurodo, kad jo ekonominė padėtis sunki, byloje nustatyta, kad pareiškėjas yra darbingo amžiaus, nėra duomenų, kad jam šiuo metu būtų reikalingas gydymas. VMI žiniomis, pareiškėjas niekada niekur nedirbo, tačiau nuo 2011-01-01 vykdo žemės ūkio individualią veiklą. Remiasi LVAT 2014-06-12 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-575-1349-14, kurioje nurodyta, kad tam, jog galėtų būti pasiremta minėtu MAĮ 113 str. 1 d. 3 p., turėtų būti neginčytinai įrodyta, kad fiziniam asmeniui reikalinga parama arba tokia parama jau teikiama. MAĮ 113 str. 1 d. 3 p. mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos pripažinimą beviltišką sieja su sunkia fizinio asmens ekonomine (socialine) padėtimi ir vien asmens priskyrimas tam tikrai socialinei grupei (pensininkams, neįgaliesiems, bedarbiams ir pan.) savaime nesudaro pagrindo jo mokestinę nepriemoką pripažinimą beviltiška. Tam būtina įvertinti visas mokesčių mokėtojo ekonominę (socialinę) padėtį apibūdinančias aplinkybes (gaunamas pajamas, turimą nekilnojamąjį turtą ir kt.).

Įvertinus tai, kad pareiškėjas vykdo žemės ūkio veiklą, 2015 m. gavo turto pardavimo pajamų (500 Eur už parduotą miško dalį), turi turto, iš kurio Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka galėtų būti išieškoma mokestinė nepriemoka, o pati nepriemoka palyginus su turimo turto verte nėra didelė, daro išvadą, kad pareiškėjo socialinė ir ekonominė padėtis neatitinka MAĮ 113 str. 1 d. 1 ir 3 p. nuostatų, dėl ko nėra teisinio pagrindo mokestinę nepriemoką pripažinti beviltiška (b. l. 35–37).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Administracinėje byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas 2015-08-14 Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamento Panevėžio skyriui pateikė prašymą pripažinti 105,13 Eur PSD įmokų mokestinę nepriemoką beviltiška. Prašyme nurodė, kad 2014 m. pardavus miško žemę ir deklaravus gautas 500 Lt pajamas, liko skolingas 105,13 Eur. Jokių pajamų negauna, gyvena iš to, ką užsiaugina (b. l. 51).

VMI viršininkas 2015-09-08 sprendime Nr. (23.31-08)-322-2510 „Nepripažinti mokestinės nepriemokos beviltiška“, be kita ko, atsižvelgęs į VMI 2015-09-08 išvadą Nr. (23.31-08)-326-4637 „Dėl A. A. mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška“, kurioje siūloma netenkinti pareiškėjo prašymo ir nepripažinti 105,13 Eur mokestinės nepriemokos beviltiška, nusprendė nepripažinti pareiškėjo mokestinės nepriemokos beviltiška (b. l. 26–27, 53). Apie priimtą sprendimą pareiškėjas buvo informuotas VMI 2015-09-16 raštu Nr. (23.1-08)-RNA-32525 „Dėl pateikto prašymo“ (b. l. 52).

Pareiškėjais 2016-05-25 pakartotinai kreipėsi į VMI, prašydamas jo PSD mokesčio nepriemoką pripažinti beviltiška. Prašyme paaiškino, kad VMI 2015-09-08 sprendimu Nr. (23.31-08)-322-2510 nusprendė jo mokestinės nepriemokos nepripažinti beviltiška. Kadangi sprendimas nebuvo apskųstas, o įstatymas nedraudžia mokesčių mokėtojui prašyti pripažinti mokestinę nepriemoką beviltiška pakartotinai, dėl pasikeitusios turtinės padėties kreipėsi į VMI, prašydamas PSD nepriemoką pripažinti beviltiška. Paaiškino, jog šiuo metu jokių pajamų negauna, nėra registruotas darbo biržoje, negauna net socialinės pašalpos. Būtiniems asmenims masto poreikiams užsiaugina daržovių, kitų žemės ūkio gėrybių. Jas suvartoja pats, pardavimo pajamų neturi. Nors jam asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis 10,73 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), tai yra žemės sklypas, kuriame būtiniausiems asmeniniams poreikiams patenkinti vykdo žemės ūkio veiklą. Šis nekilnojamasis turtas yra mažai likvidus, nes jo dalis joje nenustatyta. Pardavus šį turtą neturėtų kur asmeniniams tikslams užsiauginti daržovių, ir dėl to jo turtinė padėtis pasunkėtų. Lėšas, t. y. 500 Eur, kurias gavo už 2015-08-10 parduotą jam priklausiusią ½ miškų ūkio paskirties sklypo (duomenys neskelbtini), panaudojo atsiskaitydamas su kitais kreditoriais – fiziniais asmenimis už jų suteiktas paskolas, gautų lėšų negalėjo panaudoti mokestinėms nepriemokoms dengti. Miško sklypas buvo menkavertis dėl prastos būklės, ir nekilnojamojo turto registre nurodyta jo formali vertė buvo mažesnė už realią vertę. Transporto priemonių, kurios galėtų dalyvauti viešajame eisme, neturi (b. l. 13–14).

VMI ginčijamu raštu atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2016-05-25 prašymą, kadangi jis yra pakartotinis, jame nenurodomos naujos aplinkybės (b. l. 4).

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VMI 2016-07-04 sprendimo Nr. (23.1-08)-RNA-20578 „Dėl pateikto prašymo“, kuriuo VMI, vadovaudamasi Taisyklių 12 p., nusprendė nenagrinėti pareiškėjo prašymo, kadangi jis yra pakartotinis, jame nepateikta naujų aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima pripažinti PSD įmokų mokestinę nepriemoką beviltišką dėl sunkios ekonominės (socialinės) padėties, teisėtumo ir pagrįstumo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 str. 1 d., asmenų prašymus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles. Atitinkamai, Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 (toliau – ir Asmenų prašymų nagrinėjimo taisyklės), 12 p. reglamentuoja, kad prašymas, su kuriuo tas pats asmuo per vienus metus kreipiasi į instituciją tuo pačiu klausimu, kurį institucija jau išnagrinėjo ir pateikė atsakymą, arba jeigu paaiškėja, kad tuo pačiu klausimu sprendimą yra priėmęs teismas, pakartotinai nenagrinėjamas, jeigu nenurodomos naujos aplinkybės, sudarančios prašymo pagrindą, ar nepateikiami papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu. Kai pakartotinis prašymas nenagrinėjamas, institucija per 5 darbo dienas nuo pakartotinio prašymo užregistravimo institucijoje praneša asmeniui nenagrinėjimo priežastis. Taisyklių, kurios nustato asmenų aptarnavimo VMI, jų prašymų, pranešimų ir skundų registravimo, nagrinėjimo ir atsakymo rengimo tvarką, 12 p. nustatyta, kad pakartotiniai prašymai/skundai nenagrinėjami, jeigu juose nenurodomos naujos aplinkybės, sudarančios prašymo pagrindą, ir nėra įtikinamų argumentų, kad VMI atsakymas dėl ankstesnio prašymo ar skundo išnagrinėjimo yra neteisingas. Sprendimą dėl susirašinėjimo nutraukimo turi priimti ir atsakymą asmeniui pasirašyti vadovybė arba jos įgaliotas valstybės tarnautojas ar darbuotojas. Apie tokio susirašinėjimo nutraukimą, jo priežastis ir motyvus asmeniui turi būti pranešta per 5 darbo dienas nuo jo pakartotinio prašymo ir/ar skundo gavimo dienos, nurodant tokio veiksmo apskundimo tvarką.

Minėtos VAĮ, Asmenų prašymų nagrinėjimo taisyklių ir Taisyklių nuostatos reiškia, jog tuo atveju, kai viešojo administravimo subjektas priima sprendimą pagal asmens prašymą ir po tokio sprendimo priėmimo toks asmuo dar kartą tuo pačiu klausimu kreipiasi į tą patį viešojo administravimo subjektą ir nepateikia jokių naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti priimto sprendimo teisingumu, toks viešojo administravimo subjektas turi tokį prašymą atsisakyti nagrinėti, t. y. pakartotinė administracinė procedūra dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu yra negalima.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas 2015-08-14 prašymu kreipėsi į atsakovę dėl mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška, tačiau atsakovė 2015-09-08 sprendimu Nr. (23.31-08)-322-2510 nusprendė nepripažinti pareiškėjo mokestinės nepriemokos beviltiška. Sprendime buvo įvertintos aplinkybės, jog pareiškėjas niekada niekur nedirbo, nuo 2011-01-01 vykdo žemės ūkio individualią veiklą, taip buvo vertintas jo turimas turtas – ½ dalis 10,73 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (viso sklypo vidutinė vertė sudaro 9 413 Eur), 1990 m. gamybos transporto priemonė „Volvo“, kurios vertė nežinoma ir kurios dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas, taip pat AB SEB banko pateikti duomenys apie tai, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2014-08-01 iki 2015-08-27 pajamų negavo, paskolų ir terminuotųjų indėlių neturi. Pareiškėjas šio sprendimo neskundė, o pakartotinai kreipėsi į VMI su 2016-05-25 prašymu dėl mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška, nenurodydamas jokių naujų aplinkybių, kurios nebuvo išdėstytos 2015-08-14 prašyme ir įvertintos VMI 2015-09-08 išvadoje Nr. (23.31-08)-326-4637. Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde nėra nurodęs jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kuriais remiantis galėtų būti vertinama, kad VMI turėjo nagrinėti jo prašymą. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad VMI pagrįstai, vadovaudamasi Taisyklių 12 p., pareiškėjo 2016-05-25 prašymą pripažino pakartotiniu ir atsisakė jį nagrinėti. Dėl šios priežasties panaikinti VMI 2016-07-04 sprendimą (23.1-08)-RNA-20578 „Dėl pateikto prašymo“ nėra teisinio pagrindo.

Pažymėtina, kad pareiškėjas patikslintame skunde teigė, jog 105,13 Eur PSD įmokų mokestinė nepriemoka turi būti pripažinta beviltiška dėl sunkios jo ekonominės (socialinės) padėties bei išdėstė tai patvirtinančias aplinkybes. Atsakovė atsiliepime taip pat pateikė argumentus dėl pareiškėjo ekonominės (socialinės) padėties vertinimo. Teismas pažymi, kad nagrinėjamos bylos ribos apima tik VMI 2016-07-04 sprendimo Nr. (23.1-08)-RNA-20578, kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo 2016-05-25 prašymą kaip pakartotinį, vertinimą. Atsižvelgiant į tai, kad 105,13 Eur PSD įmokų mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška klausimas nėra nagrinėjamos bylos dalykas, teismas pareiškėjo ir atsakovės argumentų dėl pareiškėjo ekonominės (socialinės) padėties ir sąlygų pagal MAĮ 113 str. 1 d. 3 p. mokestinę nepriemoką pripažinti beviltiška nevertina.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas išsamiai išnagrinėjus ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisingai taikant reglamentuojančias teisės normas, jį naikinti pareiškėjo patikslintame skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Netenkinus pareiškėjo prašymo panaikinti VMI 2016-07-04 sprendimą Nr. (23.1-08)-RNA-20578, netenkintinas ir išvestinis patikslinto skundo reikalavimas įpareigoti VMI pripažinti jo 105,13 Eur PSD įmokų nepriemoką beviltiška.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 str. 1 p., 132 str. 1 d., 133 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Mefodija PovilaitienėJolita RasiukevičienėHenrikas Sadauskas