- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-03-17
- Bylos Nr.
- 2A-204-227/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-02862-2010-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Sankauskaitė (pirm.), Laimantas Misiūnas, Margarita Dzelzienė (pran.)
- Atsakovas
- J. R.
- Ieškovas
- S. Č.
- Advokatai
- Inga Radinienė
Pirmos instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A-204-227/2011
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. kovo 17 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Laimutės Sankauskaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. R. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3809-837/2010 pagal ieškovės S. Č. ieškinį atsakovui J. R., dėl sutarties nutraukimo.
Aprašomoji dalis
nusta t ė:
Šalies argumentai
Ieškovė S. Č. 2010-04-27 ieškiniu prašė teismo nutraukti 2005-01-20 išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, sudarytą tarp jos ir atsakovo J. R. ir grąžinti jam perleistas pagal minėtą sutartį 79/100 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. 2792-5005-4024, ½ dalį kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statiniai, unikalus Nr. 2792-5005-4039, 372/676 dalį nuo 0,0676 ha žemės sklypo, unikalus Nr. 2701-0022-0298, esančius (duomenys neskelbtini), priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad rentos mokėtojas J. R. nebevykdo nurodyta sutartimi prisiimtų įsipareigojimų išlaikyti ją, rentos gavėją, iki gyvos galvos ir suteikti jai pilną materialinį išlaikymą. Atsakovas tinkamai neprižiūri ieškovės, ja nesirūpina, nesuteikia išlaikymo maistu ir drabužiais, neperka reikiamų vaistų, ieškovė pati ir toliau po sutarties sudarymo moka mokesčius.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010-12-15 sprendimu ieškinį tenkino visiškai: nutraukė 2005 m. sausio 20 d. S. Č. ir J. R. pasirašytą išlaikymo iki gyvos galvos sutartį; grąžino S. Č. nuosavybėn nekilnojamąjį turtą: 372/676 dalį 0,0676 ha žemės sklypo, unikalus Nr. 2701-0022-0298, 79/100 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. 2792-5005-4019, ½ ūkinio pastato, unikalus Nr. 2792-5005-4024, ½ kitų kiemo statinių, unikalus Nr. 2792-5005-4038, esančius (duomenys neskelbtini); priteisė iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Teismas nustatė, kad tarp ieškovės ir atsakovo 2005 m. sausio 20 d. buvo sudaryta rašytinė išlaikymo iki gyvos galvos sutartis, pagal kurią rentos gavėja S. Č. rentos mokėtojui J. R. įsipareigojo perleisti nurodytą nekilnojamą turtą su sąlyga išlaikyti S. Č. iki gyvos galvos, suteikiant jai pilną išlaikymą: materialinį aprūpinimą (maistu, rūbais ir kt.), leisti nemokamai naudotis visu aukščiau nurodytu turtu, slaugyti ligos atveju, esant reikalui aprūpinti vaistais. Iš Valstybės įmonės Registrų centro nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašo teismas nustatė, kad S. Č. prievolę įvykdė. Liudytojų I. Č., V. B., S. B., A. D., T. Ž., S. L., J. K. parodymais nustatė, kad atsakovas J. R. netinkamai vykdė išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi prisiimtas prievoles: neaprūpino maistu, rūbais, neslaugė ligos atveju ir neaprūpino vaistais. Ieškove dažnai rūpinasi ir ją prižiūri kaimynės, pažįstamos, o atsakovas J. R. sutartyje nurodytas pareigas vykdo netinkamai, jo teikiamų priežiūros, pagalbos, aprūpinimo paslaugų ieškovei nepakanka. Liudytojų A. P. ir R. K. parodymus, jog jie prieš keletą metų atsakovo prašymu atvežė ir suskaldė malkas ir liudytojo V. K. parodymus, kad, atsakovo prašymu, prieš penkis metus name adresu (duomenys neskelbtini) tvarkė šildymo sistemą laikė epizodiškais, kaip negalinčiais atspindėti tikros realios padėties. Liudytojų E. D., V. R. ir K. R. parodymais teismas nesirėmė, nes E. D. konfliktavo su ieškove, o V. R. ir K. R. yra atsakovo šeimos nariai. Iš banko išrašo nustatė, kad atsakovas mokesčius už komunalinius patarnavimus mokėjo nuo 2005-03-09 iki 2006-12-25, o vėliau mokesčius mokėjo S. Č.. Teismas padarė išvadą, jog surinkti įrodymai duoda pakankamą pagrindą teigti, jog atsakovas J. R. netinkamai vykdo sutartyje numatytus įsipareigojimus: nepakankamai prižiūri S. Č. ir ja rūpinasi, neužtikrina reikiamo jos maitinimo, dėl ko ieškovė patiria žalą, nes negauna iš kitos šalies to, ko tikėjosi gauti, sudarydama sutartį. Tai laikytina esminiu sutarties pažeidimu. Vadovaudamasis LR CK 6.464 str. 2 d., kurioje numatyta, jog rentos mokėtojui iš esmės pažeidus sutartį, rentos gavėjas turi teisę reikalauti iš rentos mokėtojo, kad šis grąžintų perduotą nekilnojamąjį daiktą, teismas ieškovės S. Č. reikalavimą grąžinti jai atsakovui J. R. perduotą nekilnojamąjį turtą laikė teisėtu, pagrįstu ir tenkino.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas J. R. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti. Nurodo, jog teismas netinkamai pritaikė materialines teisės normas, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Netinkamai vertino liudytojų A. P., R. K. ir V. K. parodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, kad jų parodymai apie S. Č. gyvenimo ir priežiūros sąlygas yra epizodiški ir negalintys atspindėti tikrosios padėties. Byloje surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad atsakovas ieškovei teikė materialinį išlaikymą pagal ieškovės pageidavimus, tenkino kitus materialinius ieškovės poreikius. Per laikotarpį nuo sutarties sudarymo 2005-01-20 iki bylos iškėlimo teisme dienos atsakovas patyrė 19 449 Lt ieškovės išlaikymo išlaidų. 2005-2006 m. už ieškovę buvo mokami visi komunaliniai mokesčiai, mokesčiai už ieškovės naudojamą telefono ryšį, ieškovei buvo padedama pasiekti gydytojus, užtikrinta reikalinga medicininė pagalba, ieškovės pageidavimu buvo atliekami gyvenamojo namo remonto darbai, rūpinamasi ir užtikrinamas gyvenamojo namo šildymas. Tai, kad ieškovė materialinio išlaikymo nepriimdavo, negali būti atsakovo esminiu sutarties pažeidimu. Gauti išlaikymą iš rentos mokėtojo yra rentos gavėjo teisė, įtvirtinta sutartyje, vadinasi, jei ši jos atsisako, atsakovas toje apimtyje atleidžiamas nuo konkrečios prievolės vykdymo. Ieškovė pareikalavo grąžinti mokesčių mokėjimo korteles ir sutarties vykdymo dalyje dėl komunalinių mokesčių mokėjimo atsisakė, išreikšdama valią komunalinius mokesčius mokėti savo lėšomis. Nepaisant to, ieškovei buvo teikiama visokeriopa materialinė parama, sudarant jai palankias sąlygas gyventi avarinės būklės gyvenamajame name, rūpinantis jos gerbūviu. Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) santechnika buvo suremontuota, suremontuotas pečius, kaminas, atlikti kiti smulkūs vidaus remonto darbai, išdažyta gyvenamojo namo išorė. Ieškovė buvo aprūpinta malkomis, malkos supjautos, paruoštos kūrenimui. Ieškovės prašymu jai buvo apmokamos teisinės pagalbos išlaidos ieškovės iškeltose bylose, ieškovė buvo vežama pas gydytojus, svečiuotis pas gimines. Išdėstytas aplinkybes patvirtino liudytojai E. D., A. P., V. K., R. K., V. R., K. R.. Teismas be pagrindo nevertino liudytojų E. D., V. R., K. R. parodymų, nes liudytojai nei vienai iš šalių asmeninio priešiškumo ir suinteresuotumo neturi. Iš ieškovės liudytojų parodymų galima spręsti, kad sutarties nutraukimu yra suinteresuotas asmuo, pretenduojantis būti rentos mokėtoju, tačiau, kas yra suinteresuotas asmuo, teismas nenustatė, tuo pačiu liko neišspręstas asmens, teiksiančio paramą ieškovei, klausimas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašė apeliacinį skundą atmesti ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-12-15 sprendimą palikti nepakeistą.
Apeliacinis skundas tenkintinas. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 15 d. sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas ieškinį atmesti visiškai (CPK 326 str. 1 d. 2 p.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą civiliniame procese (CPK 176 str. - 185 str.), netinkamai ir nepilnai nustatė reikšmingas teisingam šio ginčo išsprendimui faktines aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias atsakovo prievolę pagal 2005-01-20 išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą ieškinį tenkinti (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).
Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl jo teisėtumą ir pagrįstumą tikrina pagal apeliaciniame skunde bei atsiliepime į skundą nurodytus argumentus. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad atsakovas iš esmės pažeidė išlaikymo iki gvos galvos sutarti, ieškinį tenkino. Teisėjų kolegija su šia teismo išvada nesutinka.
Byloje keliamas ginčas ar atsakovas tinkamai vykdė prisiimtą prievolę pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, ar sutarties nepažeidė, ar sutarties pažeidimas yra esminis, leidžiantis ją nutraukti, o pagal sutartį perduotą atsakovui nekilnojamąjį turtą grąžinti ieškovei(CK 6.460 str. 1 d, 6.145 ir 6.146 str., 6.464 str.2 d). Išlaikymo iki gyvos galvos sutarties esmė ir yra ta, kad asmuo priklausantį jam nekilnojamąjį turtą perduoda kitam asmeniui nuosavybėn, o pastarasis asmenį, perdavusį turtą, turi išlaikyti iki gyvos galvos( CK 6.460 str.1 d). Į rentos mokėtojo pareigą išlaikyti iki gyvos galvos įeina rentos gavėjo aprūpinimas gyvenamąja patalpa, drabužiais bei kitokia apranga, maitinimas, o jeigu rentos gavėjo sveikatos būklė reikalauja, – ir jo priežiūra (CK 6.461 str. 1d). Pagal šią sutartį rentos gavėjas įgyja teisę gauti, o rentos mokėtojas prisiima pareigą suteikti reikiamas paslaugas ir priemones būtiniausiems, gyvybiškai svarbiems rentos gavėjo poreikiams tenkinti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija 2004 m. birželio 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje J.Z.v.UAB“Baldas“ ir kt., nurodė, kad esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusioji šalis negavo didžiąja dalimi to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti, todėl kiekvienu ginčo atveju sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusiosios šalies asmeniniai interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, dėl kokių priežasčių lieka neįgyvendinti nukentėjusiosios šalies teisėti, pagrįsti sutarties vykdymo rezultatų lūkesčiai. Teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl rentos mokėtojo tinkamo prievolės vykdymo, turi vadovautis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais(CK 6.189 str. 1 d.). Nustačius, kad rentos sutarties pažeidimas yra esminis, sutartis nutraukiama, rentos mokėtojui perduotas nekilnojamasis turtas grįžta rentos gavėjui.
Iš byloje esančios 2005-01-20 sutarties matyti, kad S. Č. perleido jai priklausantį nekilnojamąjį turtą: 372/676 dalį nuo 0,0676 ha žemės sklypo, 79/100 dalį gyvenamo namo, ½ ūkinio pastato, ½ kitų statinių J. R. su sąlyga išlaikyti ją iki gyvos galvos. Sutarties 4 punktu J. R. įsipareigojo išlaikyti S. Č. iki jos gyvos galvos, suteikti jai pilną išlaikymą: materialinį aprūpinimą(maistu, rūbais ir kt), leisti nemokamai naudotis visu aukščiau išvardintu turtu, slaugyti ligos atveju(esant reikalui aprūpinti vaistais). Sutartyje nedetalizuota koks ir kokia tvarka turi būti teikiamas S. Č. materialinis aprūpinimas. Šalys sutarties nepapildė, t.y. nenustatė teiktino materialinio aprūpinimo ribų, formos, ar išraiškos pinigais, o apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais apie pilną paramos teikimą.
Ginčo dėl to, kad S. Č. gyvena ir nemokamai naudojasi jos perduotu J. R. nekilnojamu turtu, nėra. Ieškovė neteigia ir neįrodinėja, jog jai kliudoma naudotis aukščiau nurodytu turtu ar už jį reikia mokėti atsakovui. Šios aplinkybės duoda pagrindo pripažinti, kad atsakovas vykdo sutarties sąlygą, įpareigojančią leisti nemokamai S. Č. naudotis visu turtu ir imasi priemonių, kad S. Č. turėtų geresnes gyvenimo sąlygas. Byloje taip pat yra duomenys, patvirtinantys, kad iš ligoninės ieškovę parvežė atsakovas. Tokiu būdu jis suteikė tuo metu būtiną pagalbą S. Č.. Ieškovė neteigia ir nėra įrodymų, jog ieškovę reikėjo slaugyti ir šio įsipareigojimo atsakovas nevykdė.
Apklausti liudytojai A. P., E. D. , V. K. patvirtino, kad namas 1996-1997 metais buvo remontuotas, dažytas, tuo metu atsakovo samdyti asmenys suskaldė ir sukrovė ieškovei malkas, buvo tvarkoma šildymo sistema. Taip pat nėra ginčo dėl to, kad atsakovas, laikotarpiu nuo 2005-03-09 iki 2006-12-25, mokėjo už namui pateiktas dujas, vandenį, nuotekas, elektrą, už pokalbius telefoną, komunalines paslaugas(b.l.67-69). Atsakovo J. R. teigimu dėl to, kad ieškovės įleisti nuomininkai sunaudodavo daug elektros, dujų, vandens, buvo didelės sąskaitos už pokalbius telefoną, tačiau už šiuos patarnavimus nemokėdavo, jis atsisakė mokėti už ieškovės nuomininkus. Tvirtina, kad ieškovė pareikalavo grąžinti atsiskaitymo už patarnavimus knygeles paaiškinusi, kad gali pati viską susitvarkyti ir nuo tada visus mokesčius moka pati. Iš pirmosios instancijos teismo protokolo matyti, kad ieškovė neigė nuomojusi patalpas, tačiau apklaustos liudytojos S. Č. ir T. Ž. patvirtino atsakovo teiginį, kad ieškovė turėjo nuomininkų. Išrašas iš J. R. banko sąskaitos patvirtina, kad kai kuriais mėnesiais atsakovas sumokėjo už S. Č. dideles pinigų sumas AB Lietuvos telekomas. Taip 2006 metų sausio mėnesį per du kartus sumokėjo 410 Lt (2006-01-05 - 210 Lt ir 2006-01-31 -200 Lt), 2006-03-04- 221,29 Lt(b.l.68). Todėl, labiau tikėtina, kad dėl atsakovo aukščiau nurodytos priežasties ieškovė pradėjo mokėti pati už suteiktus patarnavimus. Ieškovė neteigė ir neįrodinėjo ir byloje nėra duomenų, jog ji reikalavo, kad atsakovas mokėtų už šiuos patarnavimus, o pastarasis tai daryti atsisakė (CPK 178 str.).
Ieškovė- garbaus amžiaus moteris. Apklaustos liudytojos I. Č., V. B., A. D., S. B., J. K. teigdamos kad ieškovės sveikata bloga, ji dažnai lankosi pas gydytojus ir dėl to, kad viena nebegali nueiti pas gydytojus, ją palydi kaimynės ar iškviečiama greitoji pagalba, t.y. teigdamos, kad ieškovei reikalingos nuolatinės paslaugos, pripažino, kad ieškovė pati savarankiškai tvarkosi: ravi daržą, tvarko kiemą, eina apsipirkti į turgų, skalbiasi rūbus, perka ir gamina maistą, samdo žmones malkų paruošimui. Taip tvirtinusi liudytoja I. Č., pripažino, kad ieškovė parsiveždavo maisto(bulvių) ne tik sau, bet ir jai parveždavo, o liudytojos S. B. parodymais I. Č. viena pėsčiomis nueina pas gydytoją, į pirtį, ir pas notarą(b.l.90, 88). Liudytojas S. L. patvirtino, kad 2009 metų rudenį skaldė malkas ieškovei ir pastaroji atlygino už darbą(b.l.91). Tai duoda pagrindo pripažinti, kad ieškovė, nežiūrint jos garbaus amžiaus, nori ir šiuo metu gali pati tvarkytis savarankiškai. Įrodymų, jog jai šiuo metu būtina visapusiškai pagalba ir priežiūra ir to nesuteikia atsakovas, nėra(CPK 178 str.). Ieškovė pripažino pirmosios instancijos teismo posėdyje, kad sutartį su atsakovu sudarė tikslu apsaugoti savo turtą nuo bendraturčio D., su kuriuo nuolat konfliktuoja, bylinėjasi(b.l.87). Apklausta liudytoja V. R. patvirtino, kad visi ieškovės prašymai atsakovui susiję tik su jos ginčais su Dubinsku. Liko nepaneigtas atsakovo teiginys jog jis apmoka ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovė S. Č. teigdama, kad atsakovas J. R. nevykdo susitarimo ja materialiai rūpintis, nenurodė, kuo konkrečiai pasireiškia atsakovo įsipareigojimų nevykdymas, t.y. kokių konkrečių paslaugų: maisto, drabužių ar kt. ji reikalavo iš atsakovo , kaip būtinų gyvybiškai svarbiems poreikiams tenkinti ir kokių paslaugų pastarasis nesuteikė. Liko nenuneigtas atsakovo teiginys, jog ieškovė pati atsisako jo teikiamų paslaugų: maisto, rūbų, mokėjimų už komunalinius patarnavimus. Šią aplinkybę dalinai pripažino ieškovė. Ji pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad nepriimtų atsakovo pagalbos. Esant šiai ieškovės nuostatai, aplinkybė jog kaimynai, ieškovės prašymu, padeda jai geranoriškai: užpildo atsiskaitymo už patarnavimus knygeles, reikalui esant iškviečia greitąją medicininę pagalbą, kas liudytojos S. B. teigimu buvo 1 kartą, įvertinus tai, jog ir ieškovė atsilygina tuo pačiu kaimynams(liudytojos I. Č. parodymai), neduoda pagrindo pripažinti, kad atsakovas pažeidė prievolę, tai padarė tyčia ir šis pažeidimas yra esminis. Ieškovės kaimynų, pažįstamu pagalba ieškovei vertintina ne kaip pastovi pagalba ieškovei, o kaip epizodinė, gerų kaimyninių santykių išraiška. Nustatyta, kad šiuo metu ieškovė negauna konkrečios pagalbos iš atsakovo dėl to, kad pati pagalbos atsisako, t. y. atsisako savo teisių, įtvirtintų sutartyje. Įvertinus ieškovės amžių, manoma, kad kiekvienu momentu gali iškilti būtinybė teikti ieškovei visapusišką pagalbą. Asmenų, kurie galėtų ir norėtų, būtinybei iškilus teikti tokią pagalbą ieškovei, nenustatyta ir ieškovė tokių nenurodė. Byloje surinkta medžiaga neduoda pagrindo abejoti, jog atsakovas rentos sutartį ateityje vykdys pagal ieškovės poreikius.
Pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį rentos gavėjas įgyja teisę gauti, o rentos mokėtojas prisiima pareigą suteikti reikiamas paslaugas ir priemones būtiniausiems, gyvybiškai svarbiems rentos gavėjo poreikiams tenkinti. Paslaugos ieškovei nebuvo teikiamos nuo 2007 metų ir nuo to laiko pati ieškovė, gaudama apie 822 Lt pensijos, moka savo lėšomis už patarnavimus, pati perkasi maistą, rūbus. Į teismą dėl rentos sutarties nutraukimo ji kreipėsi tik 2010-04 mėn. , t.y. praėjus trejiems metams laiko po to, kai atsakovas neteikia ieškovei jos nurodytų abstrakčių paslaugų. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ji ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdama, kad atsakovas vykdytų sutartinius įsipareigojimus- teiktų konkretų materialinį išlaikymą, o atsakovas atsisakytų tai daryti(CPK 178 str.). Jokių įrodymų, išskyrus abstrakčius liudytojų parodymus, jog atsakovas neteikia materialinio išlaikymo, nėra(CPK 178 str).
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą pagal įrodymų tikimybių pusiausvyros principą, pagal jų tikrumo, sąsajumo, leistinumo, tarpusavio ryšio, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti principus daro išvadą, kad sutarties sąlygos nebuvo įgyvendintos tik dėl to, kad pati ieškovė šiuo metu atsisakė atsakovo paslaugų, jo paramos dėl to, kad gali ir nori pasirūpinti savimi. Ieškovė neįrodė, kad ji atsisakė atsakovo pagalbos dėl jo(atsakovo) netinkamai vykdomų rentos sutartyje numatytų įsipareigojimų ir kad atsakovas netenkino būtinų gyvybiškai svarbių jos poreikių ir tuo iš esmės pažeidė sudarytą sutartį(CPK 178 str.). Todėl, nenustačius , kad atsakovas iš esmės pažeidė sutartį, t.y. jog dėl atsakovo kaltės ji negavo tokių paslaugų ir priemonių jos būtiniems, gyvybiškai svarbiems poreikiams tenkinti, nėra pagrindo nutraukti sutartį ir grąžinti ieškovei pagal sutartį perduotą atsakovui turtą(CPK 178str., 6.464 str. 2 d).
Aptartais argumentais Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 15 d. sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas ieškinį atmesti kaip neįrodytą. Iš ieškovės priteistina 16 Lt teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, į valstybės biudžetą(CPK 93 str., 88 str. 1 d. 3 p). Sutinkamai su CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas turi priteisti iš antrosios šalies. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, jog atsakovas pagal rentos sutartį privalo išlaikyti ieškovę iki jos gyvos galvos, sprendžia, jog netikslinga iš ieškovės priteisti atsakovui jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Priešingu atveju atsakovas savo lėšomis atlygintų sau turėtas bylinėjimosi išlaidas. Tai prieštarautų CK 1.5 straipsnio nuostatoms.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies antru punktu,
nusprendžia:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą- ieškovės ieškinį atmesti.
16 Lt(šešiolika litų) teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą, priteistą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodu 5660 ir pateikiant įrodymą Panevėžio miesto apylinkės teismui.