- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-06-23
- Bylos Nr.
- e2-1542-887/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-00358-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Petkevičienė
- Ieškovas
- UAB „Julianus Inkaso“
- Atsakovas
- K. B.
- Kategorijos
- 2.6.3Reikalavimo perleidimas (cessio)
- 2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
- 2.6.29.1Bendrosios paskolos sutarties nuostatos
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Julianus Inkaso“ ieškinį atsakovei K. B. dėl skolos, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė UAB „Julianus Inkaso“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės K. B. 388,53 Eur negrąžintą kreditą, 35,04 Eur pelno palūkanas, 38,12 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už prašomą priteisti 461,69 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ieškinyje (2022-02-24 CBP-757) nurodė, kad atsakovė ir pradinis kreditorius UAB „Nordecum” 2017 m. rugsėjo 23 d. naudodami nuotolinio ryšio priemones sudarė Vartojimo kredito sutartį SP414952, pagal kurią pradinis kreditorius suteikė atsakovei 1 000,00 Eur kreditą 36 mėn. terminui, o atsakovė įsipareigojo iki sutartyje nustatytos datos 2020 m. rugsėjo 7 d. grąžinti kreditą bei sumokėti sutartimi nustatytus mokėjimus. Už naudojimąsi kredito lėšomis sutartimi nustatyta 33,59 procentų dydžio metinė palūkanų norma, 647,03 Eur dydžio bendra kredito kaina, 45,70 procentų dydžio bendra kredito kainos metinė norma. Atsakovė savo sutartines pareigas vykdė netinkamai, t. y. nevykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų laiku mokėti sutartimi nustatytas įmokas, todėl pradinis kreditorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vartojimo kredito įstatymo 19 straipsnio nuostatomis bei sutarties bendrųjų sąlygų 5.4 punktu, 2020 m. kovo 3 d. nutraukė sutartį, išsiuntė atsakovei pranešimą ir pareikalavo grąžinti visą kreditą anksčiau termino, sumokėti palūkanas, delspinigius bei kitus sutartimi numatytus mokėjimus. Sutarties nutraukimo dieną atsakovė liko skolinga 388,53 Eur kredito sumą, 35,04 Eur pelno palūkanas, viso 423,57 Eur. Atsakovei praleidus terminą piniginei prievolei įvykdyti, už laikotarpį nuo 2021 m. liepos 26 d. iki 2022 m. sausio 26 d. priskaičiavo 38,12 Eur delspinigių. 2017 m. birželio 1 d. tarp pradinio kreditoriaus UAB „Nordecum“ ir ieškovės UAB „Julianus Inkaso“ pasirašyta Reikalavimo teisių perleidimo sutartis, kurios pagrindu ieškovė įgijo reikalavimo teisę į perleistą įsiskolinimą, susidariusį atsakovės vardu pagal vartojimo paskolos sutartį. Apie reikalavimo teisių perleidimą ir kreditoriaus pasikeitimą atsakovė buvo informuota pranešimu.
Atsiliepimas
Atsakovė K. B. pateikė atsiliepimą (2022-05-12 DOK-17299). Prašė pripažinti jos prievolę įvykdyta ir nutraukti bylą, kadangi ieškinio reikalavimai dalinai įvykdyti. Nurodė, kad UAB „Nordecum“ jos neinformavo apie kredito sutarties nutraukimą. Ieškovė UAB „Julianus Inkaso“, kaip teisių perėmėja, jos neinformavo apie pasikeitusį lėšų gavėją. Jai nebuvo žinoma, kam ir kokio dydžio skolą mokėti. Jos gyvenamosios vietos adresas, darbovietė bei telefono numeris nuo sutarties sudarymo dienos nėra pasikeitę. Šie duomenys buvo žinomi ieškovei, tačiau ieškovė jos neinformavo nei gyvenamosios vietos adresu, nei el. paštu, nei telefonu. Dėl to kreipdamasi į teismą ieškovė patyrė papildomų išlaidų, kurios nebuvo būtinos. Gavusi ieškinį, ji tą pačią dieną sumokėjo visą paskolos dalį, pelno palūkanas ir delspinigius. Kadangi ieškovė nesilaikė kredito sutarties nutraukimo tvarkos, ji negalėjo pasinaudoti teise per pranešimo terminą sumokėti susidariusią skolą.
Ieškovė UAB „Julianus Inkaso“ atsiliepime į atsakovės atsiliepimą (2022-05-16 DOK-17860) prašė priimti sprendimą dėl 98,00 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Pažymėjo, kad 2022 m. gegužės 12 d. gavo atsakovės 461,69 Eur mokėjimą, tačiau atsakovė nepadengė bylinėjimosi išlaidų – 80,00 Eur už advokato paslaugas bei 18,00 Eur žyminio mokesčio. Nurodė, kad atsakovė sumokėdama 461,69 Eur, patvirtino, kad sutinka su pagrindine prievole, ko pasėkoje, turi apmokėti ir jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Be to, atsakovė klaidingai nurodo, kad iki ieškinio pateikimo nebuvo informuota apie skolą bei pasikeitusį kreditorių. Pranešimas apie pasikeitusį kreditorių atsakovei buvo išsiųstas: 2020 m. kovo 4 d. paštu, adresu: (duomenys neskelbtini), 2020 m. kovo 4 d. el. paštu (duomenys neskelbtini) bei telefono numeriu (duomenys neskelbtini). Be to, pati atsakovė 2020 m. gegužės 11 d. susisiekė su ja ir nors atsakovei į užklausą buvo atsakyta, tačiau mokėjimų ji taip ir neatliko.
Šalys pateikė prašymus civilinę bylą nagrinėti joms nedalyvaujant (2022-05-30 DOK-20257, 2022-06-07 DOK-21491).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Ieškovė nurodo, kad atsakovė sumokėdama skolą patvirtino, kad sutinka su pagrindine prievole, ko pasėkoje, turi apmokėti ir jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tuo tarpu atsakovė teigia, jog ji nebuvo informuota apie kredito sutarties nutraukimą bei pasikeitusį lėšų gavėją, todėl negalėjo pasinaudoti teise per pranešimo terminą sumokėti susidariusią skolą.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė K. B. ir pradinis kreditorius UAB „Nordecum” 2017 m. rugsėjo 23 d. naudodami nuotolinio ryšio priemones sudarė Vartojimo kredito sutartį SP414952, pagal kurią pradinis kreditorius suteikė atsakovei 1 000,00 Eur kreditą 36 mėn. terminui, o atsakovė įsipareigojo iki sutartyje nustatytos datos 2020 m. rugsėjo 7 d. grąžinti kreditą bei sumokėti sutartimi nustatytus mokėjimus. Atsakovei nevykdant sutartimi prisiimtų įsipareigojimų laiku mokėti sutartimi nustatytas įmokas, pradinis kreditorius 2020 m. kovo 3 d. nutraukė sutartį, išsiuntė atsakovei pranešimą jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini) ir pareikalavo grąžinti visą kreditą anksčiau termino, sumokėti palūkanas, delspinigius bei kitus sutartimi numatytus mokėjimus (2022-02-24 CBP-757, priedas – Dėl vartojimo kredito sutarties nutraukimo). Pradinis kreditorius UAB „Nordecum” Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi, pasirašyta 2017 m. birželio 1 d. tarp UAB „Nordecum“ bei UAB „Julianus Inkaso“ perleido ieškovei UAB „Julianus Inkaso“ reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimą. Ieškovė 2020 m. kovo 4 d. pranešimu, siųstu atsakovės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini), įspėjo atsakovę, jog pasikeitė kreditorius ir paragino iki 2020 m. kovo 11 d. sumokėti skolą (2022-02-24 CBP-757, priedas – Įspėjimas, pasikeitė kreditorius). Kadangi atsakovė su ieškove neatsiskaitė, ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo.
Ieškovė atsiliepime į atsakovės atsiliepimą patvirtino, kad atsakovė sumokėjo skolą bei prašė priimti sprendimą dėl 98,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (2022-05-16 DOK-17860). Iš byloje pateikto 2022 m. gegužės 12 d. Swedbank mokėjimo nurodymo matyti, kad atsakovė 461,69 Eur skolą ieškovei sumokėjo po ieškinio pateikimo teismui dienos (2022-05-12 DOK-17299). Vertinant tai, kad atsakovė sumokėjo ieškovės prašomą priteisti skolos sumą, teismas sprendžia, kad šioje dalyje ieškovės reikalavimas yra patenkintas, todėl ieškovės prašoma priteisti 461,69 Eur skolos suma iš atsakovės nepriteistina.
Atsakovės tvirtinimu ji nebuvo informuota apie kredito sutarties nutraukimą bei pasikeitusį lėšų gavėją.
Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamu atveju, kaip nurodo ieškovė, apie reikalavimo perleidimą atsakovė buvo informuota rašytiniu pranešimu, siųstu 2020 m. kovo 4 d. atsakovės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini) (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatyta Lietuvos Respublikoje gyvenančių asmenų pareiga deklaruoti savo gyvenamąją vietą. Pažymėtina, kad komunikavimas per deklaruotos gyvenamosios vietos adresą yra vienas iš pagrindinių būdų oficialiai susisiekti su gyventoju. Gyventojas deklaruodamas savo gyvenamąją vietą prisiima socialinę pareigą ir atsakomybę per nurodytą adresą komunikuoti su valstybės institucijomis bei kitomis įstaigomis, priimti tuo adresu jam skirtą korespondenciją. Be to, byloje pateikta atsakovės 2020 m. gegužės 8 d. el. laiško kopija patvirtina, kad atsakovė jau tuo metu žinojo apie pasikeitusį kreditorių, kadangi el. laiško gavėju nurodyta roberta@julianus.lt. Atsakovė el. laišku prašė pateikti pilną paskolos išrašą, kuriame atsispindėtų sumokėtos sumos paskolos davėjui bei perduota neišmokėta suma ieškovei UAB „Julianus Inkaso“ (2022-05-16 DOK-17860, priedas – atsakovės atsakymas). Todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vertintina, kad atsakovė buvo tinkamai informuota apie kredito sutarties nutraukimą ir apie kreditoriaus pasikeitimą.
CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.38 straipsnio 1 dalis nustato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais.
Atsakovei nevykdant kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, ieškovė kreipėsi į teismą tokiu būdu ginti savo pažeistas teises, dėl ko patyrė 98,00 Eur bylinėjimosi išlaidas (18,00 Eur žyminis mokestis ir 80,00 Eur už teisines paslaugas).
Visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 3 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje taip pat svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).
Priežasties teorija numato, kad bylinėjimosi išlaidos atsiranda vykstant teisminiam bylos nagrinėjimui ir būtent dėl jo, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingi procesiniai šalių santykiai, jų procesinis elgesys. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta pagal priežasties teoriją turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus procesinius veiksmus arba tokius procesinius veiksmus, kurie tapo bylinėjimosi išlaidų priežastimi. Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovės turėtos išlaidos žyminiam mokesčiui bei teisinės pagalbos išlaidoms apmokėti buvo sąlygotos ieškovės inicijuoto teisminio proceso dėl skolos priteisimo iš atsakovės. Atsakovė, laiku nevykdydama prievolių ieškovei, pati sukūrė priežastis bylinėjimosi išlaidoms atsirasti. Byloje nesant objektyvių duomenų, kurie sudarytų pagrindą spręsti dėl ieškovės nesąžiningumo byloje, proceso vilkinimo, piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, teismas sprendžia, kad yra pagrindas ieškovei priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės. Todėl vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 18,00 Eur žyminis mokestis bei 80,00 Eur teisinės pagalbos išlaidos (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
Iš atsakovės taip pat priteistinos 13,44 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,
nusprendžia:
Tenkinti ieškinį.
Priteisti iš atsakovės K. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 98,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei UAB „Julianus Inkaso“, j. a. k. 300115639.
Priteisti iš atsakovės K. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 13,44 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5662.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.