Kauno apygardos teismo nutartis

2014-08-28 · Byla Nr. ATP-944-785/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-08-28
Bylos Nr.
ATP-944-785/2014
Teisminio proceso Nr.
4-19-3-00545-2014-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ramūnas Antanavičius
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-944-785/2014Teisminio proceso Nr. 4-19-3-00545-2014-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 45.4.7.; 79.1.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. rugpjūčio 28 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ramūnas Antanavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs G. U. apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. nutarties G. U. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės vyriausiojo specialisto 2014 m. gegužės 16 d. nutarimu G. U. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 134 straipsnio 2 dalį teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vienam mėnesiui, už tai, kad jis 2014 m. gegužės 15 d. apie 8.20 val. Jurbarko mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neužsisegęs saugos diržo, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo” 202 punkto reikalavimus.

Nesutikdamas su šiuo nutarimu G. U. jį apskundė Jurbarko rajono apylinkės teismui, kuris 2014 m. liepos 4 d. nutartimi, skundą atmetė ir konstatavo, kad G. U. yra nubaustas pagrįstai.

Šalies argumentai

Skunde G. U. prašo panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartį ir administracinę bylą nutraukti. Skunde pažymima, kad policijos pareigūnas E. Brazaitis suklaidino teismą nurodydamas, kad pažeidėją pažįsta tik iš tarnybos, nes 2012 m. E. Brazaitis kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurį teismas tenkino iš dalies ir priteisė iš G. U. 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Apelianto vertinimu, policijos pareigūnas pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi, siekia jam pakenkti, nes tas pats pareigūnas per tris mėnesius tris kartus jam surašo protokolą už tos pačios rūšies pažeidimą. Skunde teigiama, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad G. U. važiavo neužsisegęs saugos diržo, išskyrus E. Brazaičio parodymus. G. U. nuomone, remiantis in dubio pro reo principu, laikytina, jog jo kaltė padarius jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą nagrinėjamu atveju nebuvo įrodyta, todėl administracinio teisės pažeidimo teisena jam nutrauktina.

Atsiliepimas

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyrius atsiliepime į skundą prašo Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartį palikti nepakeistą ir skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

G. U. skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal ATPK 248 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, įrodymai turi būti palyginti tarpusavyje. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, o kurių patikimumas kelia abejonių. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 straipsniai). Tuo tarpu šių teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.

Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas G. U. administracinio teisės pažeidimo bylą, pažeidė ATPK 257 straipsnio nuostatas, įpareigojančias įrodymus vertinti pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone, dėl ko neišsiaiškino visų reikšmingų bylai aplinkybių.

Iš bylos medžiagos matyti, kad G. U. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2014 m. gegužės 15 d. 08.20 val. Jurbarko mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neužsisegęs saugos diržo (b. l. 9). Apylinkės teismas konstatuodamas G. U. kaltę padarius minėtą administracinį teisės pažeidimą išimtinai rėmėsi policijos pareigūno E. Brazaičio parodymais. Iš bylos duomenų matyti, kad 2014 m. gegužės 15 d. pareigūnas E. Brazaitis patruliavo su pareigūnu Andrėjumi Levčenko, tačiau šio pareigūno tarnybinis pranešimas byloje nėra pateiktas, taip pat jis nebuvo apklaustas teismo posėdžio metu.

Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, specialistų paaiškinimus, eksperto išvadas, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tokioje situacijoje, kai apie pažeidimą iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių. Tik išnaudojus visas teisines priemones galima priimti sprendimą dėl asmens kaltumo ar nekaltumo.

Pažymėtina, kad, vadovaujantis ATPK 256 straipsnio 3 dalyje, pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno įrodymo galios, išdėstyti argumentus, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitus atmeta.

Aukštesniojo teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas neišnaudojo visų galimybių, tikrindamas G. U. skunde pateiktą versiją, juolab, kad duomenys teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ patvirtina, jog tarp G. U. ir Edgaro Brazaičio Jurbarko rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjamas civilinis ginčas dėl neturtinės žalos atlyginimo (bylos Nr. 2-47-384/2013), todėl šiuo atveju būtina pašalinti visas galimas abejones dėl minėto pareigūno šališkumo.

Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino visų reikšmingų bylos aplinkybių, nesurinko būtinų neabejotinai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę patvirtinančių įrodymų. Apylinkės teismas pažeidė administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinius – visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti jas tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 straipsnis). Dėl paminėtų procesinių teisės normų pažeidimų byla galėjo būti neteisingai išspręsta, todėl skundžiama nutartis negali būti laikoma teisėta.

Nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą apeliacine tvarka, apygardos teismas įrodymus tik vertina, o rinkti jų negali, nes to nenumato ATPK 256 straipsnio 3 dalis, todėl pats negali pašalinti apylinkės teismo padarytų trūkumų. Atsižvelgiant į tai, skundžiama Jurbarko rajono apylinkės teismo nutartis yra naikinama, G. U. administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

G. U. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti Jurbarko rajono apylinkės teisme.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Ramūnas Antanavičius