Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

2008-10-16 · Administracinė byla Nr. A-756-1456-08

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2008-10-16
Bylos Nr.
A-756-1456-08
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Artūras Drigotas (pirm.), Laimė Baltrūnaitė, Vaida Urmonaitė (pran.)
Pareiškėjas
V. B.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai
Advokatai
Inga Abramavičiūtė
Kategorijos
  • 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr.A-756-1456/2008Procesinio sprendimo kategorija 16.4(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. spalio 16 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimės Baltrūnaitės, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės (pranešėja),

sekretoriaujant Ramunei Petkuvienei,dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei Ingai Abramavičiūtei,atsakovo atstovei Gitanai Martyšienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. B. (V. B. ) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. B. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – ir STT) direktoriaus 2007 m. birželio 1 d. įsakymą Nr. P-121 dėl nuobaudos pareiškėjui skyrimo neteisėtu ir jį panaikinti. Nurodė, kad ginčijamu įsakymu jis perkeltas į žemesnes pareigas, t.y. nuo 2007 m. birželio 1 d. iš STT Klaipėdos valdybos Operatyvinės veiklos skyriaus viršininko (A lygis, 16 kategorija) pareigų perkeltas į Klaipėdos valdybos Operatyvinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygis, 14 kategorija) pareigas, suteikiant jam specialiojo agento patarėjo tarnybinį rangą. Nurodė, kad STT direktoriaus pavaduotojo 2007 m. gegužės 9 d. sprendimu, gavus Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vidaus tyrimų valdybos išvadą dėl Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos pareigūnų veiksmų bei ikiteisminio tyrimo medžiagą iš Klaipėdos apygardos prokuratūros, nuspręsta pradėti pareiškėjo galimai padaryto tarnybinio nusižengimo tyrimą. Pareiškėjo teigimu, tarnybinė nuobauda jam paskirta pažeidžiant Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 23 straipsnio 2 dalyje, STT direktoriaus 2004 m. kovo 17 d. įsakymu patvirtintos Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų tarnybinių nusižengimų tyrimo ir nuobaudų skyrimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 25.2 punkte nustatytus terminus, kadangi atsakovui apie įvykį, kuriame dalyvavo pareiškėjas, tapo žinoma žymiai anksčiau nei pradėtas tarnybinis patikrinimas, t.y. baudžiamosios bylos Klaipėdos m. VPK KP ONTT vyresniajam tyrėjui V. T. iškėlimo procese. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Darbo kodekso 241 straipsnio 2 dalį negalima skirti drausminės nuobaudos praėjus šešiems mėnesiams nuo tos dienos, kai pažeidimas padarytas. Pareiškėjas pabrėžė, kad, pažeidžiant Tvarkos, Darbo kodekso 240 straipsnio 3 dalies, Valstybės tarnybos įstatymo 39 straipsnio 5 dalies nuostatas, pareiškėjas nebuvo tinkamai supažindintas nei su jo atžvilgiu atlikto tarnybinio patikrinimo išvada, nei su pačiu įsakymu dėl nuobaudos paskyrimo, nesuteikta teisė išreikšti nuomonę dėl tyrimo išvados, nebuvo galimybės nuobaudos skyrimo procedūroje pasinaudoti advokato pagalba. Dėl jam inkriminuotų pažeidimų pareiškėjas paaiškino, kad 2006 m. spalio 2 d. 11 val., viršininkui leidus, išvyko pasveikinti Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato ONTT pareigūnų Policijos dienos proga, be to, tokia išvyka buvo būtina vykdant jo pareigybės aprašyme numatytą operatyvinę veiklą, kadangi žinojo, jog tarp šventėje dalyvausiančių asmenų bus galimi informacijos šaltiniai. Draudimo nevartoti alkoholinių gėrimų pareiškėjas negavo. Kadangi serga chronišku susirgimu ir nuolat vartoja įvairius vaistus, pareiškėjas nuo nedidelio pavartoto alkoholio kiekio pasijuto blogai ir užmigo. Apie tai, kad bute, kuriame jis lankėsi, teikiamos seksualinės paslaugos, nežinojo. Administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos pareiškėjui skyrimo nepagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, kaip to reikalauja Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos. Išvadoje remiamasi nebaigtos baudžiamosios bylos ir operatyvine medžiaga, pažeidžiant Baudžiamojo proceso kodekso 154, 162 straipsnius. Skiriant tarnybinę nuobaudą taip pat neatsižvelgta į pareiškėjo tarnybinę veiklą, nuopelnus, charakteristikas.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba pareiškėjo skundą prašė atmesti. Nurodė, kad 2007 m. kovo 16 d. iš Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vidaus tyrimų valdybos gauta 2007 m. kovo 15 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 5-11-IS-36. Patikrinus išvadoje nurodytą neigiamą informaciją apie pareiškėją, 2007 m. gegužės 9 d. pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas pareiškėjo atžvilgiu. Jam apie įtarimą padarius tarnybinį nusižengimą – nebuvimą darbe ir alkoholinių gėrimų vartojimą tarnybos metu, pranešta 2007 m. gegužės 11 d. raštu Nr. L-1378. 2007 m. birželio 1 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. L-1550 nurodytos nustatytos aplinkybės, pateiktas teisinis pareiškėjo veiklos vertinimas, įvardijami konkretūs tarnybiniai nusižengimai, nurodomos jų padarymo aplinkybės, atsiradusios pasekmės. Atsakovo teigimu, pareiškėjui surašytas ir įteiktas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo (Tvarkos 9 p.), pareiškėjas paaiškinimus dėl jo parašė (Tvarkos 10 p.), tarnybinė nuobauda paskirta nepraėjus vieneriems metams nuo nusižengimo padarymo dienos, ir ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos (Statuto 23 str. 2 d., Tvarkos 25.2 p., 25.3 p.), su įsakymu dėl nuobaudos skyrimo pareiškėjas supažindintas 2007 m. liepos 17 d. (Tvarkos 27 p.). Atsakovo teigimu, kliūčių pareiškėjui susipažinti su tarnybinio tyrimo išvada bei tyrimo metu surinkta medžiaga, naudotis advokato pagalba nebuvo sudaryta, tokių įrodymų nepateikė ir pats pareiškėjas. Anksčiau supažindinti pareiškėjo su įsakymu dėl nuobaudos skyrimo nebuvo galima dėl objektyvių priežasčių: pareiškėjui suteiktų kasmetinių atostogų ir jo ligos. Tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta už tai, kad jis 2006 m. spalio 2 d. apie 11 val. 30 min. nuvyko ne į Klaipėdos m. vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybą, į kurią vykti turėjo gavęs STT Klaipėdos valdybos viršininko leidimą, o lankėsi piliečio, kuriam pareikšti įtarimai baudžiamojoje byloje Nr. 30-9-009-06, gyvenamajame vagonėlyje, esančiame „Apoil“ degalinės teritorijoje, Kalotės kaime, Klaipėdos rajone. Tą pačią dieną apie 12 val. pareiškėjas nuvyko į butą Klaipėdoje, kuriame vartojo alkoholinius gėrimus bei bendravo su prieštaringos reputacijos asmenimis. Tokiais veiksmais pareiškėjas netinkamai vykdė Specialiųjų tyrimų tarnybos elgesio kodekso (toliau – ir Elgesio kodeksas), patvirtinto STT direktoriaus 2005 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 2-232, 10 straipsnio 1 punkto, 12 straipsnio 1 punkto, 16, 20 straipsnių reikalavimus. Pareiškėjo teiginiai, kad jis 2006 m. spalio 2 d. nuo 11 val. 30 min. iki 17 val. vykdė pareigybės aprašyme nustatytas pareigines funkcijas – nepagrįsti. Tarnybinio tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjas jokiu dokumentu neįformino jokio 2006 m. spalio 2 d. vykusio susitikimo ar gautos (negautos) operatyvinės informacijos. Taigi minimu laiku nebūdamas darbe pareiškėjas pažeidė STT direktoriaus 2002 m. rugsėjo 30 d. įsakymo Nr. 147 ,,Dėl Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos darbo laiko“ nuostatas. Atsakovas pažymėjo, kad atlikdamas tarnybinio nusižengimo tyrimą operatyvinių priemonių nenaudojo. Tarnybinio tyrimo išvada grindžiama ikiteisminio tyrimo duomenimis, gautais iš Klaipėdos apygardos prokuratūros. Įrodymų leistinumo principas nepažeistas.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. lapkričio 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas, remdamasis bylos medžiaga, nustatė, kad pareiškėjas 2006 m. spalio 2 d. nuo 11 val. 30 min. iki 17 val. nebuvo tarnyboje - apie 11 val. 30 min. tarnybos metu kartu su Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato pareigūnais lankėsi gyvenamajame vagonėlyje, stovinčiame „Apoil“ degalinės teritorijoje, Kalotės kaime, Klaipėdos rajone, apie 12 val. nuvyko į privačiam asmeniui priklausantį butą, kuriame lankosi blogos reputacijos asmenys, užsiimantys neteisėta veikla, ir nurodytame bute buvo iki 17 val. Nėra jokių įrodymų, kad tuo metu pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdybos operatyvinės veiklos skyriaus viršininko pareigybės aprašymo (toliau – ir Pareigybės aprašymas), patvirtinto Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus 2005 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. 2-104, 7.2 punktu būtų vykdęs operatyvinę veiklą. STT Klaipėdos valdybos viršininkas L. K. teismo posėdyje patvirtino, kad pareiškėjas 2006 m. spalio 2 d. 11 val. 30 min. išvyko pasveikinti Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos pareigūnų su profesine švente, jam leidus. Tačiau nustatyti pareiškėjo veiksmai nelaikytini priimtinu ir tinkamu kolegų sveikinimu su profesine švente, reprezentuojančiu STT Klaipėdos valdybą. Nei tarnybinio patikrinimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme pareiškėjas nenurodė jokios konkrečios operatyvinės bylos, kuriai jis būtų rinkęs informaciją, pripažino ir tai, kad jokio tarnybinio pranešimo apie tariamai gautą informaciją iš Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos pareigūnų, naudingą operatyvinei veiklai, nesurašė. Pareiškėjas apie 12 val. su kitais asmenimis vykdamas į privatų butą, esantį Klaipėdos mieste, kuriame užsiimama neteisėta veikla, jame bendraudamas su prieštaringos reputacijos asmenimis, jų ir kitų pareigūnų akivaizdoje tarnybos metu vartodamas alkoholinius gėrimus (alkoholinių gėrimų vartojimo faktą pripažino ir pats pareiškėjas, o suvartoto alkoholio kiekis esminės reikšmės neturi ir negali pateisinti tokio pareigūno elgesio tarnybos metu) pažeidė Elgesio kodekso 6 straipsnio 4 ir 6 punktų, 10 straipsnio 1 ir 3 punktų, 12 straipsnio 1 punkto, 16 straipsnio 2 punkto reikalavimus. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo veiksmai 2007 m. spalio 2 d. nuo 11 val. 30 iki 17 val. negali būti vertinami kaip tarnybinė veikla. Pareiškėjas STT vadovybės apie nurodytos dienos įvykius nei sekančią dieną, nei vėliau neinformavo, medicininių dokumentų apie sveikatos sutrikimus nepateikė. STT vadovybė apie pareigūno veiksmus tarnyboje sužinojo iš kitų institucijų. Atsakovas pagrįstai pripažino, kad pareiškėjas 2006 m. spalio 2 d. apie 11 val. 30 min. iš tarnybos pasišalino be pateisinamų priežasčių ir tarnyboje nurodytą dieną be pateisinamų priežasčių nebuvo iki 17 val. Šiais veiksmais pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugpjūčio 7 d. nutarimo Nr. 990 „Dėl darbo laiko, nustatyto valstybės ir savivaldybių įmonėse, įstaigose ir organizacijose“ 2.1 punkto nuostatas. Pasišalinimas iš tarnybos ir nebuvimas joje be pateisinamų priežasčių, nevykdant tarnybinės veiklos, tarnybos metu bendravimas su prieštaringos reputacijos asmenimis, lankymasis bute, kuriame užsiimama neteisėta veikla, alkoholinių gėrimų vartojimas kitų pareigūnų ir prieštaringos reputacijos asmenų akivaizdoje ir sudaro pareiškėjui inkriminuoto tarnybinio nusižengimo sudėtį.

Teismas nurodė, kad STT ikiteisminio tyrimo medžiagą pateikė Klaipėdos apygardos prokuratūra, todėl preziumuojama, kad ikiteisminio tyrimo duomenys, kuriais grindžiama pareiškėjo kaltė padarius tarnybinį nusižengimą, atskleisti prokuroro leidimu, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatų ir laikomi patikimais įrodymais administracinėje byloje (Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 1 d., 2 d., Baudžiamojo proceso kodekso 177 str.).

Teismas nurodė, kad, atsižvelgiant į Tvarkos 4, 5 punktų nuostatas, STT vadovybė, gavusi informaciją apie galimai pareigūno padarytą tarnybinį nusižengimą turi dvi elgesio galimybes: įpareigoti įgaliotą pareigūną patikrinti neigiamą informaciją, gautą apie Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūną ir tik po neigiamos informacijos patikrinimo, baigto patikrinimo išvados surašymu, priimti sprendimą dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo arba, gavusi informaciją apie galimai pareigūno padarytą tarnybinį nusižengimą, įgalioti pareigūną ar sudaryti komisiją atlikti tarnybinio nusižengimo tyrimą. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vidaus tyrimų valdyba 2007 m. kovo 16 d. raštu Nr. 5-11-S-186 pateikė Specialiųjų tyrimų tarnybai tarnybinio patikrinimo „Dėl Klaipėdos m. VPK kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos pareigūnų veiksmų“ išvados Nr. 5-11-IS-36 kopiją (b. l. 58), kurioje pateikta informacija apie galimą pareiškėjo padarytą tarnybinį nusižengimą (b. l. 59-77). STT direktoriaus pavaduotojas, vadovaudamasis Tvarkos 4 punkto nuostatomis, turėjo pagrindą pavesti įgaliotam pareigūnui patikrinti apie pareiškėją gautą informaciją (b. l. 58). Patikrinimo išvada dėl pareiškėjo veiksmų įforminta 2007 m. gegužės 9 d. tarnybiniu pranešimu Nr. L-1355 (b. l 48-49). Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pavaduotojas, gavęs nurodytą tarnybinį pranešimą, tos pačios dienos rezoliucija pavedė Specialiųjų tyrimų tarnybos įgaliotam pareigūnui atlikti tarnybinio nusižengimo tyrimą (b. l. 48-49). Šie STT direktoriaus pavaduotojo veiksmai atitinka Tvarkos 5 punkto reikalavimus. Pranešimas apie tarnybinį nusižengimą pareiškėjui įteiktas 2007 m. gegužės 11 d. (b. l. 52). Pareiškėjas dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo raštiškus paaiškinimus pateikė 2007 m. gegužės 14 d. ir 2007 m. gegužės 16 d. (b. l. 53, b. l. 54-56), taigi Tvarkos 8.1 punkte numatyta teise teikti paaiškinimus pasinaudojo. Įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas neturėjo realios galimybės tarnybinio nusižengimo tyrimo metu turėti advokatą ar kitą įgaliotą asmenį, nėra. Bylos duomenys rodo, kad pareiškėjas pageidavimo pasinaudoti kvalifikuota teisininko pagalba nepareiškė. Susipažinti su tarnybinio tyrimo išvada ir tyrimo metu surinkta medžiaga yra Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūno, kurio atžvilgiu atliktas tarnybinio nusižengimo tyrimas, teisė, bet ne pareiga. Duomenų apie pareiškėjui galimai sudarytas kliūtis susipažinti su tarnybinio tyrimo išvada ar tyrimo metu surinkta medžiaga nėra. Pareiškėjas teismui nepateikė ir įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė pažeidė Tvarkos 27 punkto reikalavimus, numatančius jo teisę susipažinti su Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus įsakymu dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo per dvi darbo dienas, neįskaitant laiko, kai pareigūnas nebuvo tarnyboje dėl ligos, atostogų. Pagal Tvarkos 25.2 punktą tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo nusižengimo paaiškėjimo dienos. Nusižengimo paaiškėjimo diena yra tarnybinio tyrimo išvados patvirtinimo diena. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos išvada Nr. 1550, kurios pagrindu pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda, patvirtinta 2007 m. birželio 1 d. STT direktorius įsakymą Nr. P-121 dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiškėjui priėmė tą pačią dieną, taigi vieno mėnesio nuobaudos skyrimo termino, numatyto Tvarkos 25.2 punkte, nepažeidė. Kadangi, kaip nustatyta, pareiškėjas tarnybinį nusižengimą padarė 2006 m. spalio 2 d., nuobauda paskirta nepraėjus vienerių metų laikotarpiui nuo nusižengimo padarymo dienos (Statuto 23 str. 2 d.). Teismas pabrėžė, kad pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda atitinka jo padarytą tarnybinį nusižengimą, pareigūno asmenybę ir, teismo vertinimu, nėra per griežta.

III.

Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują, pareiškėjo skundą patenkinant. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pažeidžiant Tvarkos 4 punktą, apie pareiškėją gautos neigiamos informacijos patikrinimas pradėtas neįgalioto asmens, nesurašyta patikrinimo išvada (tarnybinis pranešimas ja nelaikytinas). Pažeidžiant Tvarkos 8.3 punktą, pareiškėjui, baigus tarnybinio nusižengimo tyrimą, prieš priimant įsakymą dėl nuobaudos skyrimo nesuteikta galimybė susipažinti su tarnybinio tyrimo išvada ir tyrimo metu surinkta medžiaga.

2. Teismas, spręsdamas dėl drausminės nuobaudos skyrimo terminų, turėjo vadovautis Darbo kodekso 241 straipsniu, kadangi šio kodekso 11 straipsnyje įtvirtintas Darbo kodekso viršenybės principas.

3. Teismas neįsigilino į operatyvinio darbo ypatumus: tarnybiniai pranešimai, negavus reikiamos informacijos, nesurašomi, tačiau atitinkama veikla, net ir negavus reikalingos informacijos, yra pripažintina ir laikytina operatyvine veikla.

4. Elgesio kodekso 12 straipsnio 5 punktas nedraudžia vartoti alkoholio. Pareigūnas ginčo atveju juo nepiktnaudžiavo, o tik vartojo, siekdamas užmegzti ir palaikyti kontaktą su tam tikrais asmenimis. Dėl bendravimo su įtartinos reputacijos asmenimis, atsakovo teigimu, pažeidžiant Elgesio kodekso nuostatas, pareiškėjas nurodė, kad pagal Operatyvinės veiklos įstatymą (6 str., 7 str. 3 p., 4 p.) operatyvinės veiklos subjektas gali ir turi pareigą bendrauti su visais operatyvinės veiklos objektais.

5. Teismas, neištyręs ir neįvertinęs baudžiamojoje byloje Nr. 30-9-009-06 esančių įrodymų, neturėjo pagrindo jų laikyti patikimais.

6. Teismas nemotyvavo, kodėl pareiškėjui paskirtą nuobaudą įvertino kaip ne per griežtą.

7. Nenustatytas vienas iš būtinų tarnybinio nusižengimo sudėties požymių – pareiškėjo kaltė. Ginčo atveju kaltė nebuvo tirta, ji surinktais įrodymais nepagrįsta, taigi neįrodyta.

8. Teismas nepasisakė dėl teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymų, pateiktų rašytinių įrodymų, todėl priimant sprendimą buvo pažeistos Administracinių bylų teisenos įstatymo 57, 87 straipsnių nuostatos.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti galioti, o apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Pareiškėjas ginčija Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus 2007 m. birželio 1 d. įsakymą Nr. P-121, kuriuo jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda: perkėlimas į žemesnes pareigas (iš Klaipėdos valdybos Operatyvinės veiklos skyriaus viršininko (A lygis, 16 kategorija) pareigų į Klaipėdos valdybos Operatyvinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygis, 14 kategorija) pareigas, suteikiant jam specialiojo agento patarėjo tarnybinį rangą). Pareiškėjas su jam paskirta tarnybine nuobauda nesutinka dėl, jo nuomone, padarytų nusižengimo tyrimo ir nuobaudos skyrimo tvarkos (procedūros) pažeidimų ir vieno iš būtinų tarnybinio nusižengimo sudėties požymių - kaltės - nebuvimo.

Dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo ir nuobaudos skyrimo procedūros

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad vienų tarnybinės nuobaudos skyrimo taisyklių pažeidimą įstatymų leidėjas besąlygiškai sieja su paskirtosios nuobaudos neteisėtumu, prie šių normų priskirdamas tarnybinių nuobaudų skyrimo terminus bei draudimą skirti daugiau negu vieną nuobaudą už tą patį tarnybinį nusižengimą. Kitų tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos pažeidimų įtaka paskirtos nuobaudos teisėtumui turi būti vertinama pagal bendrąsias taisykles, įtvirtintas ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte – administracinis aktas turi būti panaikintas, jeigu jis neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-736/2004).

Iš bylos medžiagos matyti, kad Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vidaus tyrimų valdyba 2007 m. kovo 16 d. raštu Nr. 5-11-S-186, adresuotu Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriui P. Malakauskui, atsiuntė Policijos generalinio komisaro patvirtintą 2007 m. kovo 15 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 5-11-IS-36 ,,Dėl Klaipėdos m. VPK kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos pareigūnų veiksmų“ (STT kanceliarijoje gauta 2007 m. kovo 20 d.) (t. 1, b. l. 58-77), kurioje buvo informacijos ir apie pareiškėjo, kaip STT Klaipėdos valdybos pareigūno veiksmus 2006 m. spalio 2 d. Susipažinti su gautu dokumentu STT direktoriaus pavaduotojas V. B. pavedė tarnybos saugumo skyriaus viršininkui A. Š. , o šis surinkti papildomą medžiagą tarnybiniam tyrimui pradėti 2007 m. balandžio 2 d. pavedė šio skyriaus vyresniajam specialistui A. P. . Byloje taip pat yra Specialiųjų tyrimų tarnybos 2007 m. balandžio 2 d. rašto Nr. 4-01-1190 Klaipėdos apygardos vyriausiajam prokurorui, kuriuo prašoma kopijų baudžiamosios bylos dokumentų, kuriuose užfiksuoti Specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdybos pareigūnų veiksmai, kopija (t. 1, b. l. 78). Papildoma medžiaga iš Klaipėdos apygardos prokuratūros STT kanceliarijoje gauta 2007 m. balandžio 13 d. (t. 1, b. l. 79). A. P. 2007 m. gegužės 9 d. surašė tarnybinį pranešimą Nr. L-1355 ,,Dėl V. B. ir V. T. veiksmų“, kurį adresavo STT direktoriaus pavaduotojui V. B. (t. 1, b. l. 48). STT direktoriaus pavaduotojas tą pačią dieną pavedė (rezoliucija ant minėto tarnybinio pranešimo) A. P. atlikti tarnybinio nusižengimo tyrimą. Pareiškėjas pranešimu apie galimą tarnybinį nusižengimą pasirašytinai informuotas 2007 m. gegužės 11 d. (t. 1, b. l. 52).

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra pradedama Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus, jo pavaduotojų, tiesioginio tarnybos pareigūno vadovo iniciatyva arba kai jie gauna informaciją apie tarnybos pareigūno tarnybinį nusižengimą. Tarnybinių nusižengimų tyrimą atlieka Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius arba jo įgalioti pareigūnai ar jo sudaryta komisija. Pagal šio straipsnio 6 dalį tarnybinių nusižengimų tyrimo tvarka nustatoma Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus įsakymu.

Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus 2004 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. 2-45 patvirtintoje Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų tarnybinių nusižengimų tyrimo ir nuobaudų skyrimo tvarkoje tarnybinių nusižengimų tyrimo procedūra reglamentuota analogiškai. Pagal Tvarkos 4 punktą tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra pradedama STT direktoriaus, jo pavaduotojų, tiesioginio STT pareigūno vadovo iniciatyva arba kai jie gauna informaciją apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą. Patikrinti apie STT pareigūną gautą neigiamą informaciją STT direktorius gali įgalioti pareigūną arba sudaryti komisiją. Apie tai, ar ši informacija atitinka tikrovę, įgaliotas pareigūnas arba sudaryta komisija surašo patikrinimo išvadą. Tvarkos 5 punkte nustatyta, kad STT direktorius, gavęs informaciją arba patikrinimo išvadą, ne vėliau kaip kitą darbo dieną įgalioja pareigūną arba sudaro komisiją atlikti tarnybinio nusižengimo tyrimą.

Pažymėtina, kad pagal Tvarkos 4 punkto nuostatas pavesti patikrinti gautą apie pareiškėją neigiamą informaciją A. P. ar kitam pareigūnui (arba sudaryti komisiją) galėjo STT direktorius. Tai padaryti kitas STT pareigūnas gali tik laikinai eidamas direktoriaus pareigas arba turėdamas direktoriaus įgalinimą. Tokia situacija, kai gautą oficialią informaciją įvertina ir pavedimus ją patikslinti duoda ne Tvarkoje numatytas pareigūnas, laikytina ydinga praktika, galinčia kelti pagrįstų abejonių dėl galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūrai keliamų reikalavimų laikymosi. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad STT direktoriaus pavaduotojas V. B. ir tarnybos saugumo skyriaus viršininkas A. Š. turėjo teisę pavesti kitam pareigūnui patikrinti gautą apie pareiškėją informaciją. Tokių įgalinimų buvimo nepatvirtina atsakovo apeliacinės instancijos teismui pateikti dokumentai: STT direktoriaus pavaduotojo pareigybės aprašymas, STT saugumo skyriaus viršininko pareigybės aprašymas ar STT saugumo skyriaus nuostatai. Šių nuostatų 9.1 punkte būtent ir nurodyta, kad tarnybinius tyrimus šis skyrius atlieka STT direktoriaus pavedimu.

Iš minėtų teisės normų turinio analizės taip pat visiškai akivaizdu, kad įstatymų leidėjas įgalioti pareigūną ar sudaryti komisiją atlikti tarnybinio nusižengimo tyrimą suteikė išimtinai STT direktoriui, todėl teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad STT direktoriaus pavaduotojo veiksmai, t.y. 2007 m. gegužės 9 d. rezoliucija (pavedimas) A. P. atlikti tarnybinio nusižengimo tyrimą (t. 1, b. l. 48) atitinka Tvarkos 5 punkto reikalavimus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad toks STT direktoriaus pavaduotojo pavedimas (rezoliucija) neprieštarautų Statuto 23 straipsnio 1 dalies ir Tvarkos 5 punkto nuostatoms tik tuo atveju, jei pavedimą atlikti tarnybinio nusižengimo tyrimą A. P. jis būtų davęs laikinai eidamas STT direktoriaus pareigas (direktoriui atostogaujant, būnant komandiruotėje ar pan.) arba turėdamas STT direktoriaus pavedimą vykdyti tokią funkciją. Kitu atveju turi būti pripažįstama, kad STT direktoriaus pavaduotojas V. B. , pavesdamas A. P. atlikti tarnybinio nusižengimo tyrimą viršijo savo kompetenciją ir pažeidė Statuto 23 straipsnio 1 dalies bei Tvarkos 5 punkto nuostatas. Pareigūno, neįpareigoto atlikti tokias funkcijas, pavedimas atlikti tarnybinio nusižengimo tyrimą, vertintinas esminiu tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros pažeidimu, darančiu tarnybinio nusižengimo tyrimą ir jį baigus surašytą išvadą neteisėtais. Ši esminė procedūrinė pažaida yra pagrindas panaikinti paskirtą nuobaudą.

Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų papildomų įrodymų matyti, kad STT direktoriaus pavaduotojas V. B. įgalinimų pavesti kitam pareigūnui atlikti pareiškėjo galimai padaryto tarnybinio nusižengimo tyrimą neturėjo. Teisėjų kolegija atmeta atsakovo atstovės apeliacinės instancijos teismo posėdyje išsakytą argumentą, kad tokį pavedimą STT direktorius buvo davęs žodžiu kaip nepagrįstą, kadangi šis teiginys nepatvirtintas jokiais materialiais bylos duomenimis, be to, tokie įgalinimai turi būti fiksuojami raštu. Priešingu atveju būtų pažeistos pagrindinės Statute ir Tvarkoje įtvirtintos taisyklės, turėjusios užtikrinti tarnybinio patikrinimo procedūrai keliamų reikalavimų vykdymą bei priimamo sprendimo pagrįstumą, o tuo pačiu pažeidžiamas ir teisėtumo principas.

Dėl išdėstyto teisėjų kolegija konstatuoja, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra buvo pradėta nekompetentingų administravimo subjektų, o tai yra pagrindas šiuos veiksmus pripažinti neteisėtais, kartu neteisėtais pripažįstant ir rezultatus, kurie buvo gauti tokio tarnybinio patikrinimo išdavoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vieningą administracinių teismų praktiką šio pobūdžio bylose, yra pažymėjęs, kad aplinkybė, jog tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra pradėta viršijant suteiktos kompetencijos ribas, pati savaime yra pakankama pripažinti neteisėtu administracinį aktą, kuriuo asmeniui (pareigūnui) buvo paskirta tarnybinė nuobauda (2007 m. gruodžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-1094/2007).

Ginčijamas Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus 2007 m. birželio 1 d. įsakymas Nr. P-121, kuriuo pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – perkėlimas į žemesnes pareigas, naikintinas.

Dėl tarnybinio nusižengimo sudėties požymių

Teisėjų kolegija pažymi, kad konstatavus tarnybinio nusižengimo tyrimo, o tuo pačiu ir nuobaudos skyrimo procedūros pažeidimus, kurie yra pakankamas pagrindas pareiškėjui paskirtos tarnybinės nuobaudos panaikinimui, kiti apeliacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų dėl pareiškėjo galimai padaryto nusižengimo sudėties požymių analizės tampa nebereikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 ir 6 dalis proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, taip pat turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pagal šią įstatymo nuostatą pareiškėjo prašomos priteisti teismo išlaidos turi būti detalizuotos, konkrečiai nurodant, kiek už kokių procesinių veiksmų atlikimą jam turėtų būti atlyginta.

Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 6 dalis). Civilinio proceso kodekso 98 straipsnyje nustatyta, kad išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo bei laiko sąnaudas, priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau tekste - ir Rekomendacijos), kuriomis vadovaujantis apskaičiuojamas ir teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas administracinėse bylose, patvirtintos Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu bei Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo priteisti bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje jo atstovė pateikė 2008 m. rugpjūčio 4 d. ataskaitą bei tos pačios dienos sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 15/08 (t. 2, b. l. 66, 67) dėl 1 875 Lt teismo išlaidų sumos atlyginimo, iš kurių 1500 Lt sumokėta už apeliacinio skundo parengimą, 375 Lt – už pasirengimą bylos nagrinėjimui bei atstovo dalyvavimą apeliacinės instancijos teismo posėdyje.

Kadangi apeliacinės instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkina, jis (pareiškėjas) turi teisę į teismo išlaidų atlyginimą. Remiantis pareiškėjo pateiktais įrodymais apie suteiktas paslaugas (pasirengimas bylos nagrinėjimui pagal Rekomendacijų 10 punktą prilygintinas atstovavimui teisme), vadovaujantis nurodytomis Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatomis, Rekomendacijų 2, 7, 8.10, 8.18 punktais, jam priteistina 1 875, 00 Lt teismo išlaidų, susijusių su apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo padavimu bei nagrinėjimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo V. B. apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: pareiškėjo V. B. skundą patenkinti. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus 2007 m. birželio 1 d. įsakymą Nr. P-121 ,,Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“, kuriuo pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – perkėlimas į žemesnes pareigas, panaikinti.

Priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 1 875 (vieną tūkstantį aštuonis šimtus septyniasdešimt penkis) litus teismo išlaidų pareiškėjo V. B. naudai.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Laimė BaltrūnaitėArtūras DrigotasVaida Urmonaitė