Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. (A) M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ konsultantu, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Druskininkų miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 18 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 6 mėnesiams;

2) Druskininkų miesto apylinkės 2012 m. liepos 23 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 290 straipsnį ir 286 straipsnį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu - galutine 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda;

bausmes atlikęs, šie teistumai išnykę;

3) Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, galutine bausme - laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant per laisvės apribojimo laiką tęsti darbą arba užsiregistruoti darbo biržoje, bausmę atlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte;

V. (V.) O., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Druskininkų miesto apylinkės teismo 2006 m. birželio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, pritaikius BK 92 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams; Druskininkų miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 27 d. nutartimi pasiųstas atlikti šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę; Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, paleistas lygtinai iš pataisos namų, neatlikus 9 mėnesių 3 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmė;, Druskininkų miesto apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 10 d. nutartimi lygtinis paleidimas panaikintas ir nuteistasis pasiųstas atlikti likusią laisvės atėmimo bausmę;

2) Druskininkų miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 10 mėnesių;

3) Druskininkų miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 1 metams;

4) Varėnos rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 13 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 2 metams, subendrinus su Druskininkų miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 29 d. nuosprendžiu, galutinė bausmė paskirta 2 metams 8 mėnesiams laisvės atėmimo;

5) Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinus su Varėnos rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams; 2012 m. kovo 2 d. paleistas iš Pravieniškių pataisos namų atlikus bausmę;

6) Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 24 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį - laisvės apribojimu 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 4 mėnesiams;

7) Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 20 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį - laisvės apribojimu 6 mėnesiams; bausmę atliko 2015 m. balandžio 21 d.,

bausmes atlikęs, šie teistumai išnykę;

8) Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi – laisvės apribojimu 8 mėnesiams, vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, šią programą išklausyti per 8 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, bausmę atlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. M. ir V. O. 2019 m. spalio 12 d. apie 11 val. 20 min. buto, esančio (duomenys neskelbtini), veikdami kartu, be priežasties, dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo žmogų – E. Č., o būtent: A. M. minėto buto kambaryje tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė E. Č. smūgį į veido sritį, po ko, nukentėjusiajam E. Č. išėjus į buto koridorių, tęsiant nusikalstamą veiką, minėto buto koridoriuje A. M. sudavė rankomis ne mažiau 10 smūgių, o V. O. - ne mažiau 3 smūgių E. Č. į veido sritį, to pasėkoje E. Č. nugriuvus koridoriuje ant grindų, A. M. ir V. O. sudavė E. Č. kojomis bendrai ne mažiau 6 smūgių į galvos sritį, taip padarė nukentėjusiajam žaizdelę nosies nugarėlėje, poodines kraujosruvas abiejų akių apatiniuose vokuose, odos nubrozdinimus apatinės lūpos dešinėje, dešinio skruosto srityje, nosies kaulų lūžimą, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosies kaulų lūžimo nukentėjusiojo sveikata sutriko ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Chuliganiškos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė kaltininko noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-314/2012, 2K-63-648/2016). Chuliganiškos paskatos, kaip nesunkų sveikatos sutrikdymą kvalifikuojanti aplinkybė, paprastai inkriminuojamos kai kaltininkas veikia be aiškios asmeninės motyvacijos arba pretekstas veiksmams yra mažareikšmė dingstis, kai savo ir nukentėjusiojo asmeniniams ar panašaus pobūdžio santykiams spręsti pasirenka tokią vietą ir būdą, kuriuo ignoruoja elementarias moralės bei elgesio normas, demonstruoja nepagarbą aplinkiniams, tokiais atvejais konstatuojamas chuliganiškų paskatų buvimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-235/2009, 2K-78/2013, 2K-63-648/2016).

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme nustatyta tvarka ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamųjų kaltė, padarius jiems inkriminuojamą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina nuosekliai įvertinus byloje surinktus įrodymus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vientisą įrodomąją grandinę.

Kaltinamieji A. M. ir V. O. kaltės dėl jiems inkriminuoto nusikaltimo - tyčiniais veiksmais dėl chuliganiškų paskatų E. Č. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo – nepripažino, teigdami, kad E. Č. į butą, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame tuo metu buvo kaltinamieji, G. B., jo tėvas A. B. ir nenustatyta moteris, atėjo praskelta galva, kruvinas. V. O. teigimu, kraujavo nukentėjusiojo kakta. A. M. nurodė, jog nukentėjusiojo galva buvo praskelta. Kaltinamųjų teigimu, jiedu nukentėjusiojo nemušė, nuėję paskui į vonią nuėjusį nukentėjusįjį paklausė, kas atsitiko, šiam nieko neatsakius, išgėrė po stikliuką degtinės ir išėjo. Kas sužalojo nukentėjusįjį, nežino. Tačiau šią kaltinamųjų versiją paneigia nukentėjusiojo tiek ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjui, tiek ir teisiamajame posėdyje duoti iš esmės nuoseklūs ir logiškai jo sužalojimo aplinkybes nupasakojantys parodymai, kuriuos patvirtina ir kiti bylos duomenys. Todėl teismas, spręsdamas kaltinamiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos įrodytinumo klausimą, vadovaujasi nukentėjusiojo E. Č. parodymais bei kitais leistinais, baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais bei teisme ištirtais objektyviais įrodymais, o kaltinamųjų versiją vertina kaip gynybinę, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, ir atmeta kaip nepagrįstą jokiais kitais objektyviais duomenimis.

Šioje byloje neginčytinai buvo nustatyta aplinkybė, jog nukentėjusysis E. Č. kaltinime nurodytą dieną ir laiku (2019 m. spalio 12 d. apie 11.20 val.) buvo bute, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame dar buvo kaltinamieji, G. B., A. B. ir nenustatyta moteris. Iki į šį butą ateinant G. B. pakviestam E. Č., šiame bute buvę kiti nurodyti asmenys girtavo, nenustatyta moteris miegojo. Kaip nurodė nukentėjusysis, jam užėjus į kambarį ir pasisveikinus, A. M. suriko: „Ė, čia šitas“, po ko atsistojo nuo sofos, priėjo, užsimojo ir trenkė ranka nukentėjusiajam į veido sritį. Norėdamas pasišalinti E. Č. išėjo į buto koridorių, tačiau iš paskos į koridorių atėję A. M. ir V. O. toliau mušė nukentėjusįjį: A. M. sudavė ranka ne mažiau dešimties smūgių, o V. O. sudavė ne mažiau trijų smūgių nukentėjusiajam į veido sritį. Nukentėjusysis nuo smūgių bandė užsidengti, tačiau vėliau susmuko koridoriuje ant grindų. Po to kaltinamieji jį spardė gulintį ant grindų, taikė į veido sritį, sudavė ne mažiau šešių smūgių į galvos sritį. Pamatę, kad E. Č. bėga kraujas, A., M. ir V. O. E. Č. mušti nustojo, leido jam nueiti į vonią nusiprausti. Smūgių metu nukentėjusysis jautė fizinį skausmą, buvo sulaužyta nosis, kuri stipriai kraujavo, taip pat buvo padaryti kiti specialisto išvadoje nurodyti sužalojimai. Nukentėjusiojo teigimu, prieš ateidamas pas G. B. į butą jis sužalotas nebuvo, o specialisto konstatuotus sužalojimus, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu, jam padarė kaltinamieji G. B. bute nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis. Specialisto išvadoje Nr. G 933/2019 (06) pateikta išvada, kad E. Č. muštinė žaizdelė nosies nugarėlėje, poodinės kraujosruvos abiejų akių apatiniuose vokuose, odos nubrozdinimai apatinės lūpos dešinėje, dešinio skruosto srityje, nosies kaulų lūžimas galėjo būti padaryti kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Teisiamajame posėdyje ekspertas L. U. paaiškino, kad rankos kumštis ir avalynė yra priskiriami daiktams, turintiems kieto buko daikto savybių, E. Č. padaryti sužalojimai galėjo būti padaryti tiek kumščiais, tiek avalyne. Be to, eksperto teigimu, ne kiekvieno trauminio poveikio pasėkoje susidaro kraujosruva. Taigi, tiek minimoje specialisto išvadoje pateikta išvada, tiek ir eksperto paaiškinimas patvirtina, jog E. Č. konstatuoti sužalojimai buvo padaryti nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis – kaltinamiesiems smūgiuojant kumščiais ir kojomis nukentėjusiajam į veidą, į galvos sritį. Iš bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus pateikto užfiksuoto nukentėjusiojo E. Č. skambučio įrašo matyti, kad pokalbio pradžia – 2019 m. spalio 12 d. 13:31:57 val. E. Č. nurodo, kad skambina jau būdamas namuose Veisiejų g. 28-50. Pokalbio metu nukentėjusysis teigia, jog jį prieš dvi valandas sumušė G. ir A. B. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), šiame bute buvę asmenys. Asmens parodymo atpažinti metu nukentėjusysis atpažino V. O. kaip nukentėjusįjį sumušusį asmenį. Akistatų su A. M. ir V. O. metu nukentėjusysis patvirtino anksčiau savo duotus parodymus apie nukentėjusiojo sumušimo, kuomet jam buvo nustatyti kaltinime nurodyti sužalojimai, aplinkybes. Netikėti nukentėjusiojo parodymais teismas pagrindo neturi, nes bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima teigti, jog nukentėjusysis yra suinteresuotas apkalbėti kaltinamuosius, siekdamas jiems pakenkti. Priešingai - ir nukentėjusysis, ir kaltinamieji teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad iki nagrinėjamo įvykio kaltinamieji nukentėjusiojo nepažinojo, jokių konfliktų su nukentėjusiuoju nėra turėję. Kaltinamųjų parodymų, jog nukentėjusysis į butą pas G. B. atėjo praskelta galva ar kakta, nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys, šie kaltinamųjų parodymai laikytini gynybine jų versija, nes yra nelogiški jau vien dėl to, kad tokių sužalojimų, kuriuos nurodo kaltinamieji, nukentėjusiajam specialisto iš viso nebuvo nustatyti. Aplinkybę, jog nukentėjusiajam konstatuotus sužalojimus kaltinime nurodytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis padarė kaltinamieji, patvirtina ir į bylą nukentėjusiojo pateiktas raštelis, kuriame nurodoma, kad E. Č. buvo susitikęs su kaltinamaisiais V. O. ir A. M., kurie jam atlygino 300 Eur žalą, nukentėjusysis su kaltinamaisiais susitaikė, jis jiems pretenzijų nereiškia, prašo teismo jiems atleisti. Nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog kaltinamieji jo atsiprašė, atlygino 300 Eur žalą. Tai iš dalies teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir kaltinamasis V. O., kuris nurodė, kad 300 Eur žalą nukentėjusiajam atlygino, tačiau kaltės dėl nukentėjusiajam padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo nepripažįsta. Vertinant nukentėjusiojo parodymus dėl kaltinamųjų jam išsakyto atsiprašymo ir žalos atlyginimo pagrindo jais netikėti nėra, nes iš jo pateikto pranešimo turinio matyti, jog nukentėjusysis kaltinamiesiems atleido, prašo ir teismo jiems atleisti, taigi, E. Č. akivaizdžiai siekia palengvinti kaltinamųjų padėtį. Tačiau kaltinamieji, net ir atsiprašę nukentėjusiojo, o V. O. dar ir atlyginus jam žalą, kaltės dėl jiems inkriminuoto nusikaltimo vis tiek nepripažįsta.

Nors kaltinamieji neigia padarę nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, tačiau byloje surinkti įrodymai yra pakankami apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad A. M. ir V. O. 2019 m. spalio 12 d. apie 11.20 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, veikdami kartu, be priežasties, dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo E. Č., o būtent: A. M. minėto buto kambaryje tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė E. Č. smūgį į veido sritį, po ko, nukentėjusiajam E. Č. išėjus į buto koridorių, tęsiant nusikalstamą veiką, minėto buto koridoriuje A. M. sudavė rankomis ne mažiau 10 smūgių, o V. O. - ne mažiau 3 smūgių E. Č. į veido sritį, to pasėkoje E. Č. nugriuvus koridoriuje ant grindų, A. M. ir V. O. sudavė E. Č. kojomis bendrai ne mažiau 6 smūgių į galvos sritį, taip padarė nukentėjusiajam žaizdelę nosies nugarėlėje, poodines kraujosruvas abiejų akių apatiniuose vokuose, odos nubrozdinimus apatinės lūpos dešinėje, dešinio skruosto srityje, nosies kaulų lūžimą, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Taigi, pirmiau aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamųjų nukentėjusiajam E. Č. suduoti smūgiai tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su dėl šio smūgio nukentėjusiajam kilusiais padariniais, t. y. nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Kaltinamieji, atlikdami smurtinius veiksmus E. Č. atžvilgiu, suprato savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jų veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Esant tiesioginei neapibrėžtai tyčiai asmuo suvokia pavojingą veikos pobūdį ir numato padarinius, jų nori, tačiau nedetalizuoja. Kai yra tiesioginė neapibrėžta tyčia, veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius – aptariamo nusikaltimo atveju tai nesunkus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas. Apie kaltės turinį sprendžiama atsižvelgiant į visas padarytos veikos aplinkybes: kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, nusikalstamų veiksmų pobūdį ir intensyvumą, jų nutraukimo priežastis, sužalojimų pobūdį ir laipsnį, kaltininko ir nukentėjusiojo elgesį prieš nusikalstamus veiksmus, nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą (pvz., kai sužaloti gyvybei svarbūs organai) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys bylose Nr. 2K-281/2008, Nr. 2K-469/2007). Darytina išvada, kad A. M. ir V. O. smurtinio pobūdžio tyčiniai veiksmai prieš E. Č. kvalifikuoti teisingai.

Kaltinamieji smurtavo prieš nepažįstamą asmenį (E. Č.) asmenų, pas kuriuos užėjo į svečius, G. B. ir A. B., bute, kuriame visi, išskyrus nukentėjusįjį, girtavo. Nukentėjusysis E. Č. kaltinamųjų buvo užpultas staiga, be jokios priežasties, nei įvykio dieną, nei anksčiau nesant tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiojo buvusių nesutarimų ar konfliktų. Tokie kaltinamųjų veiksmai vertinti kaip įžūlūs, akivaizdžiai agresyvūs ir moralės požiūriu nepriimtini, neatitinkantys bendrųjų viešo elgesio taisyklių ir moralės požiūriu nepriimtini, todėl pagrįstai kaltinime pripažinti chuliganiškais. Kadangi ištyrus byloje surinktus įrodymus pasitvirtino, jog kaltinamieji nesunkiai sužalojo žmogų dėl chuliganiškų paskatų, jų veiksmai pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą kvalifikuoti teisingai.

Dėl skirtinų bausmių

Skiriant bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininkų asmenybes, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Kaltinamieji padarė vieną apysunkį tyčinį, baigtą nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis), nukentėjusįjį jie sumušė dėl chuliganiškų paskatų, įžūliais veiksmais, suduodami smūgius kumščiais ir kojomis nukentėjusiajam į veido ir galvos sritį.

Kaltinamųjų A. M. ir V. O. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 straipsnis), jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis A. M. anksčiau teistas tris kartus, nors pirmieji teistumai išnykę, teismas į tai atsižvelgia kaip į kaltinamąjį charakterizuojančią aplinkybę, turi galiojančių administracinių nuobaudų, yra nevedęs, dirba UAB “(duomenys neskelbtini)” konsultantu, duomenų, jog turėtų psichikos bei priklausomybės ligų, nėra. Už BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyto nusikaltimo padarymą įstatymas numato išimtinai tik vieną bausmės rūšį – laisvės atėmimą iki penkerių metų. Todėl įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už šią nusikalstamą veiką paskyrus laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis, įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (smūgiai suduoti nukentėjusiajam į veidą, ne tik rankomis, bet ir spiriant kojomis, A. M. buvo šios nusikalstamos veikos iniciatorius, sudavė žymiai daugiau smūgių nukentėjusiajam nei V. O.), kaltinamojo asmenybę (yra teistas, baustas administracine tvarka, dirba), tai, kad byloje nėra nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nustatytinas šiek tiek žemesnis nei bausmės vidurkis.

Kaltinamasis V. O. anksčiau teistas aštuonis kartus, nors teistumai, išskyrus paskutinį, išnykę, teismas į tai atsižvelgia kaip į kaltinamąjį charakterizuojančią aplinkybę, turi galiojančių administracinių nuobaudų, yra nevedęs, nedirba, duomenų, jog turėtų psichikos bei priklausomybės ligų, nėra. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už šią nusikalstamą veiką paskyrus laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis, įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (smūgiai suduoti nukentėjusiajam į veidą, ne tik rankomis, bet ir spiriant kojomis, sudavė mažiau smūgių nukentėjusiajam nei A. M.), kaltinamojo asmenybę (šią nusikalstamą veiką padarė išnykus ankstesniems teistumams, baustas administracine tvarka, nedirba, atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą (liko nesumokėtos nukentėjusiojo gydymo išlaidos)), tai, kad byloje nėra nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nustatytinas žemesnis nei bausmės vidurkis.

Kaltinamasis A. M. nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė praėjus beveik dvejiems metams po ankstesnio teistumo, kaltinamasis V. O. nagrinėjamą veiką padarė būdamas neteistas (teistumai išnykę), po šios nusikalstamos veikos padarymo kaltinamieji naujų nusikalstamų veikų nepadarė, jie turi pastovias gyvenamąsias vietas, A. M. dirba, V. O. 2020 m. spalio mėnesį gydėsi Respublikiniame priklausomybės ligų centre (t. 3, b. l. 117). Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamieji nėra tiek pavojingi, jog bausmės tikslai būtų pasiekti skiriant jiems tik realią laisvės atėmimo bausmę. Šios bylos duomenys sudaro pagrindą išvadai, jog teisingo nubaudimo principas šiuo atveju gali būti pasiektas atidedant kaltinamiesiems šiuo nuosprendžiu paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymą. Teismo vertinimu, kaltinamiesiems turi būti suteikta galimybė laisvėje, bet su probacijos priežiūra, koreguoti savo elgesį teigiama linkme, todėl taikytinas BK 75 straipsnis ir laisvės atėmimo bausmių vykdymas A. M. ir V. O. atidėtinas vieneriems metams šešiems mėnesiams. Siekiant padėti kaltinamiesiems pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, jiems skirtinos BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 8, 10 punktuose numatytos pareigos.

Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Civilinė ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje yra pareiškusi civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltų asmenų 33,58 Eur žalą dėl nukentėjusiojo gydymo ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 108-112). Iš pateikto civilinio ieškinio bei byloje esančių dokumentų matyti, kad nukentėjusiajam E. Č. dėl padaryto sužalojimo 2019 m. spalio 12 d. viešojoje įstaigoje Druskininkų ligoninėje buvo suteiktas gydymas (skubiosios medicinos pagalbos bei radiologo paslaugos), gydymo išlaidas sudarė 33,58 Eur, jos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (t. 1, b. l. 110). Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusiajam sveikata buvo sutrikdyta dėl kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų, todėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas ir iš kaltinamųjų civiliniam ieškovui solidariai priteistinos 33,58 Eur gydymo išlaidos ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško gydymo išlaidų atlyginimo (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis, CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.279, 6.280 straipsniai, 6.283 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019).

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD-R diskas su Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus įrašytu garso įrašu, paketas Nr. 1, paliktinas prie bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kaltinamajam A. M. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį panaikintina.

Kaltinamajam V. O. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje - paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį panaikintina.

Šioje byloje dėl eksperto L. U. vykimo į teismo posėdį patirtos 18,81 Eur proceso išlaidos (BPK 103 straipsnio 1 punktas) lygiomis dalimis (po 9, 41 Eur) priteistinos iš kaltinamųjų A. M. ir V. O. (BPK 105 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-307 straipsniais,

nusprendžia:

A. (A.) M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir nuteisti 1 (vieneriems) metams 9 (devyneriems) mėnesiams laisvės atėmimo.

V. (V.) O. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir nuteisti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 5, 8, 10 punktais laisvės atėmimo bausmės vykdymą A. M. atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant A. M.: 1) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 2) per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 3) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 5, 8, 10 punktais laisvės atėmimo bausmės vykdymą V. O. atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant V. O.: 1) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 2) per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 3) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį panaikinti.

V. O. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį panaikinti.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš A. M. ir V. O. solidariai Vilniaus teritorinei ligonių kasai 33,58 Eur (trisdešimt trijų eurų 58 centų ) gydymo išlaidas ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 33,58 Eur sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško gydymo išlaidų atlyginimo.

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 1 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš kaltinamojo A. M. valstybės naudai priteisti 9,41 Eur (devynis eurus 41 ct) proceso išlaidų.

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 1 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš kaltinamojo V. O. valstybės naudai priteisti 9,41 Eur (devynis eurus 41 ct) proceso išlaidų.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD-R diską su Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus įrašytu garso įrašu, paketas Nr. 1, palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.