- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-08-31
- Bylos Nr.
- 2-775-372/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Simonaitienė
- Atsakovas
- E. R., I. R., G. R., G.
- Ieškovas
- Euler Hermes Kreditversicherung AG
- Advokatai
- Irmantas Balsys, Evelina Davidavičiūtė, Arnas Ilgauskas
trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, atstovei advokato padėjėjai Evelinai Davidavičiūtei,
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Euler Hermes Kreditversicherung AG, veikiančios per Lietuvos filialą, ir trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, P. R. individualios firmos „Agrotech“ ieškinį atsakovams E. R. prekybos įmonei, E. R., G. R. ir I. R., trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, UAB „Lukoil Baltija“, dėl skolininko sudaryto sandorio nuginčijimo, išvadą duodanti institucija Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius ir
Aprašomoji dalis
nust a t ė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas:1) pripažinti negaliojančiu ab initio sandorį - 2009 m. kovo 13 d. Dovanojimo sutartį -sudarytą tarp atsakovų E. R., a.k. (duomenys neskelbtini), ir G. R., a. k. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsakovei G. R. buvo perleistas nekilnojamas turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) pritaikyti restituciją ir įpareigoti atsakovę G. R. grąžinti atsakovui E. R. 2009 m. kovo 13 d. Dovanojimo sutartimi perleistą nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), padarant atitinkamus įrašus valstybiniuose registruose; 3) priteisti iš atsakovų ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas: 2970 Lt žyminio mokesčio, 1452 Lt advokato pagalbai apmokėti bei kitas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovo atstovas nurodė, kad 2009 m. sausio 5 d. UAB „Lukoil Baltija“ sudarė Sutartį Nr. SL0518 su E. R. prekybos įmone. Pagal ją minėta įmonė pirko iš UAB „Lukoil Baltija“ kurą, naudodamasis „Lukoil“ kredito kortelėmis. UAB „Lukoil Baltija“ išrašydavo PVM sąskaitas-faktūras. Paskutinė iš jų buvo išrašyta 2009-03-31. Atsakovas nepilnai atsiskaitė su šiuo kreditoriumi. UAB „Lukoil Baltija“ yra sudariusi Prekinio kredito draudimo sutartį su ieškovu. Įvykus draudimo įvykiui, t.y. atsakovui neatsiskaičius su šia įmone, ieškovas išmokėjo jai draudimo išmoką 7584,43 Lt. Regreso tvarka ieškovas perėmė kreditoriaus teises, susijusias su skolininku, atsakingu už draudiminį įvykį. Ieškovas įgijo teisę reikalauti sumokėti 7584,43 Lt iš E. R. prekybos įmonės. Nei atsakovas E. R. prekybos įmonė, nei pats įmonės savininkas E. R. su ieškovu neatsiskaitė, tačiau ieškovui tapo žinoma, kad 2009 m. kovo 13 d. E. R. Dovanojimo sutartimi perleido nepilnametei savo dukrai butą, esantį (duomenys neskelbtini). Kaip kreditorius, kurio teisės pažeidžiamos, ieškovas pateikė ieškinį teismui, gindamas savo teises actio Pauliana pagrindu. Jis nurodo, kad turi reikalavimo teisę, atsiradusią iš atsakovo prievolės atsiskaityti su kreditoriumi UAB „Lukoil Baltija“, vėliau perleista regreso tvarka. Žinodamas apie savo pareigą atsiskaityti su kreditoriumi, E. R. perleido savo nekilnojamąjį turtą, kuriuo būtų galima atsiskaityti su kreditoriumi. Apie dovanojimo sutartį ieškovui tapo žinoma 2009-11-02. Sandoris viešame registre buvo įregistruotas 2009-03-24, todėl ieškovas mano 1 metų senaties termino jam ginčyti nepraleidęs. Dovanojimo sandoris buvo neatlygintinas, jis buvo sudarytas tarp tėvo ir dukters, todėl ieškovas neturi pareigos įrodinėti skolininko nesąžiningumo. Atsakovui E. R. nei įstatymas, nei sutartis negalėjo nustatyti pareigos dovanoti nekilnojamąjį turtą savo dukrai G. R.. Atsakovas E. R. savo turtą perleido, tuo laiku neturėdamas galimybės atsiskaityti su kreditoriumi UAB „Lukoil Baltija“. Ieškovas mano, kad sandoris buvo sudarytas siekiant pabloginti skolininko turtinę padėtį tam, kad apsunkintų kreditorių galimybę išieškoti skolą. Pripažinus sandorį negaliojančiu, ieškovas prašo taikyti restituciją ir butą grąžinti atsakovui E. R.. Kadangi po ieškinio pateikimo atsakovui E. R. prekybos įmonei iškelta bankroto byla, atsakovui E. R. grąžintas butas turi būti nukreiptas kreditorių interesų tenkinimui.
Trečiojo asmuo, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, atstovė palaikė tokius pačius reikalavimus, kaip ir ieškovas. Ji nurodė, kad atsakovas E. R. prekybos įmonė buvo skolingas P. R. individualiai firmai „Agrotech“. Skola iki šiol nesumokėta.
Atsiliepimas
Atsakovas E. R. prašo ieškinį atmesti. Jis nurodė, kad jam priklausantį butą nepilnametei dukrai G. R. padovanojo žmonos reikalavimu. Atsakovo teigimu, tuo metu šeimos santykiai buvo labai pašliję, buvo kalbama apie santuokos nutraukimą. Dukrai butą perleido, siekdamas užtikrinti jos ateitį. Tiek ieškovui, tiek trečiajam asmeniui skolos nesumokėtos. Kad jis siekė jas sumokėti, matyti iš to, jog kreditoriui UAB „Lukoil Baltija“ buvo mokama iš paties atsakovo E. R. prekybos įmonės debitorių sąskaitų. Tiesiogiai mokėti atsakovas jau nebegalėjo, kadangi buvo areštuotos įmonės sąskaitos. Kreditoriui P. R. individualiai firmai „Agrotech“ atsakovas norėjo atsiskaityti, atiduodamas įmonei priklausantį automobilį, tačiau kreditorius jo neėmė. Pačiam atsakovui asmenine nuosavybe priklausęs turtas buvo įkeistas, kaip ir įmonei priklausęs turtas. Atsakovas nurodo, kad sandorio metu įmonė buvo moki, tik trumpam buvo atsiradę trukdžių dėl atsiskaitymo su kreditoriais.
Atsakovė I. R. prašo ieškinį atmesti. Nurodė, kad dėl atsakovo neištikimybės ji nutarė pareikalauti dovanoti dukrai jam priklausiusį butą. Ji siekė užtikrinti vaiko ateitį, kadangi tėvų santuokos nutraukimo atveju dukra galėtų likti be būsto. Ji nurodė, kad dirbo E. R. prekybos įmonėje buhaltere, todėl žinojo įmonės sunkią finansinę padėtį. Ji taip pat pripažino, kad savo vardu paėmė paskolas iš banko, jos buvo skirtos įmonės poreikiams. Šiuo metu bankas nutraukė sutartis ir pareikalavo grąžinti gautas lėšas. Ji nurodė, kad bute, kuris padovanotas G. R., gyvena atsakovai bei atsakovės neįgali motina, kurios globa paskirta atsakovei. Jei dovanojimo sutartis būtų panaikinta, neturėtų kur gyventi nepilnametė dukra ir neįgali motina.
Atsakovo E. R. prekybos įmonės bankroto administratorius, siekdamas ginti visų kreditorių interesus, prašo ieškinį patenkinti. Jis nurodė, kad turimo įmonės ir paties atsakovo E. R. turto greičiausiai neužteks patenkinti kreditorių reikalavimų net pripažinus negaliojančia Dovanojimo sutartį. Nekilnojamasis turtas yra įkeistas, realiai parduoti galima tik transporto priemones.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Teismas nustatė, kad atsakovas E. R. prekybos įmonė neatsiskaitė su kreditoriais UAB „Lukoil Baltija“, kurios reikalavimo teisę perėmė ieškovas Euler Hermes Kreditversicherung AG, bei P. R. individualia firma „Agrotech“. Nesugebėdamas atsiskaityti su kreditoriais, atsakovas E. R. padovanojo nepilnametei dukrai G. R. jam priklausiusį nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovas pateikė actio Pauliana ieškinį dėl skolininko sudaryto sandorio nuginčijimo. Prie šio ieškinio prisidėjo ir tretysis asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, P. R. individuali firma „Agrotech“.
Pateikiant actio Pauliana ieškinį, turi būti išlaikytos šio instituto taikymo sąlygos, dėl kiekvienos iš jų pasisakoma šiame sprendime.
Teismas privalo nustatyti, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę. Šiuo atveju analizuotini tiek ieškovo, tiek trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, kreditoriniai reikalavimai skolininkui E. R. prekybos įmonei. Kaip matyti iš 2009 m. sausio 5 d. UAB „Lukoil Baltija“ (sutartyje – Bendrovė) ir E. R. prekybos įmonė (sutartyje – klientas) sudarytos Sutarties Nr. SL01518 (b. l. 10, t. 1), bendrovė pardavė klientui degalus, prekes bei suteikia paslaugas, fiksuojant įsigyjamų prekių kiekį ir kainą „Lukoil“ kreditinėmis kortelėmis. Pateikus PVM sąskaitas-faktūras, atsakovas su kreditoriumi privalėjo atsiskaityti per 15 dienų (b. l. 11 – 12, t. 1). Kreditorius UAB „Lukoil Baltija“ su ieškovu sudarė Prekinio kredito draudimo sutartį (b. l. 13 – 27, t. 1). Įvykus draudiminiam įvykiui – skolininkui E. R. prekybos įmonei neatsiskaičiuos su kreditoriumi, 2009 m. rugpjūčio 27 d. ieškovas išmokėjo kreditoriui UAB „Lukoil Baltija“ draudimo išmoką 7584,43 Lt (b. l. 28 – 29, t. 1). CK 6.101 str. 4 d. 4 p. numatyta, kad reikalavimo teisė gali būti perleidžiama kitam asmeniui, kai regreso tvarka draudimo įmonei pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku, atsakingu už draudiminį įvykį.
Tretysis asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, P. R. individuali firma „Agrotech“ taip pat turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę. Ši įmonė su atsakovu E. R. prekybos įmone 2008 m. rugsėjo 29 d. sudarė Naftos produktų pardavimo – pirkimo sutartį (b. l. 11 – 12, t. 2). Pirkdamas kurą, atsakovas turėjo teisę jį įsigyti trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, išduota kreditine kortele. Atsiskaitymas buvo vykdomas pagal išrašytas PVM sąskaitas-faktūras (b. l. 14 – 17, t. 2). Kelmės rajono apylinkės teismas 2009 m. balandžio 23 d. priėmė teismo įsakymą, kuriuo nutarta išieškoti iš skolininko E. R. prekybos įmonės 45635,75 Lt skolos (b. l. 18, t. 2). Teismo įsakymas yra įsiteisėjęs.
CK 6.66 str. įtvirtinta galimybė kreditoriui ginčyti tik tuos skolininko sudarytus sandorius, kurių šis sudaryti neprivalėjo. Privalėjimas sudaryti sandorį - tai asmens pareiga, kurią gali nustatyti įstatymas, ir jei šalis tokios pareigos nevykdo, tai suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismą su reikalavimu teismo tvarka nustatyti prievolę. Skolininko pareiga sudaryti sandorį taip pat gali būti nustatyta teismo sprendimu ar gali kilti iš skolininko vienašališko įsipareigojimo. Šioje byloje nebuvo nustatyta, kad atsakovas E. R., sudarydamas Dovanojimo sutartį ir butą perleisdamas savo nepilnametei dukrai, privalėjo tai padaryti. Paties atsakovo ir atsakovės I. R. teiginys, kad butas buvo perleistas, siekiant užtikrinti G. R. teises į būstą, nepagrįstas. Tai, kad dėl atsakovo E. R. netinkamo elgesio šeimoje, jo neištikimybės būtų buvę privaloma padovanoti butą dukrai, neįrodyta. Teismas įvertina tą aplinkybę, kad visi trys atsakovai toliau gyvena dovanotame bute, taip pat jame gyvena ir atsakovės I. R. neįgali motina. Taigi, atsakovas E. R. neprivalėjo besąlygiškai sudaryti dovanojimo sandorio. Ši actio Pauliana instituto taikymo sąlyga nenuginčyta.
Pagal CK 6.67 str. 1 p. preziumuojama, kad kreditoriaus teisėtus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ir kitais artimaisiais giminaičiais. Nepilnametės G. R. įstatyminiai atstovai buvo E. R. ir I. R.. E. R. buvo bankrutuojančios E. R. prekybos įmonės savininkas. Tai yra neribotos atsakomybės juridinis asmuo. CK 2.50 str. 4 d. nustatyta, kad jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako įmonės dalyvis - E. R.. I. R. pripažino, kad dirbo įmonės buhaltere. Tokiu atveju teismas daro išvadą, kad iš esmės sandorį sudarė būtent Razminai, kurie labai gerai žinojo apie įmonės galimybes atsiskaityti su kreditoriais. Jų veiksmai sudaryti neatlygintiną sandorį, perleidžiant iš esmės vienintelį neįkeistą nekilnojamąjį turtą, laikytini kaip siekis išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Kaip matyti iš prijungtos bankroto bylos medžiagos, atsakovai nebeturėjo turto, kurio būtų užtekę atsiskaityti su kreditoriais. Pats atsakovas E. R. patvirtino, kad jis turėjo galimybę realizuoti tik krovininį automobilį „Volvo FH-12“, kurio kaip skolos sumokėjimo priemonės atsisakė priimti tretysis asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus šioje byloje, P. R. individuali firma „Agrotech“. Šis automobilis buvo įvertintas 24569,36 Lt, todėl atsakovas E. R. prekybos įmonė nebūtų atsiskaitęs net su trečiuoju asmeniu. Byloje nėra duomenų apie tai, kad kreditoriui UAB „Lukoil Baltija“ arba ieškovui šis turtas buvo siūlomas. Taigi, šiuo atveju abu atsakovai E. R. ir I. R. buvo nesąžiningi ne tik savo kreditorių, bet ir nepilnametės dukters, kurią jie atstovavo kaip įstatyminiai atstovai, atžvilgiu. Įvertinus tai, kad apdovanotoji G. R. buvo nepilnametė, teismas daro išvadą, kad atsakovai iš esmės sandorį sudarė su savimi. Pateikdamas išvadą, Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, kad bet kokiu atveju turi būti apsaugoti vaiko interesai. Jis negali būti paliekamas be gyvenamojo būsto, todėl E. R. turi rasti galimybę atsiskaityti su kreditoriumi, neliečiant vaikui padovanoto buto. Teismas pripažįsta, kad imdamasis verslo, atsakovas tuo pačiu turėjo pareigą elgtis taip rūpestingai, kad sugebėtų apginti savo nepilnametės dukters interesus, visų pirma – teisę į būstą.
Teismas nustatė, kad ieškovui apie sudarytą sandorį turėjo būti žinoma 2009 m. lapkričio 2 d. (b. l. 35 – 36, t. 1). Ieškinį teismui jis pateikė 2009-12-28 (b. l. 3, t. 1). Dovanojimo sutartis buvo sudaryta 2009 m. kovo 13 d. (b. l. 62 – 65, t. 1). Tokiu atveju vienerių metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas (CK 6.66 str. 3 d.). Kadangi tretysis asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, P. R. individuali firma „Agrotech“ iš esmės prisijungė prie ieškovo reikalavimų, jo atžvilgiu taip pat laikytina, kad jis nepraleido ieškinio senaties termino.
Sprendžiant klausimą dėl restitucijos taikymo, įprasta tvarka pagal CK 6.66 str. 4 d. sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį pateikusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina jo teisių pažeidimui pašalinti. Išieškojimas pagal kreditoriaus reikalavimą nukreipiamas į parduotą pagal skolininko sudarytą sandorį turtą, jo vertę ir lėšas. Tačiau šiuo atveju yra tokia situacija, kad atsakovui yra iškelta bankroto byla (b. l. 101 – 104, t. 1). Bankrutuojančios įmonės atveju visų jos kreditorių teisės buvo pažeistos, kai atsakovas E. R., būdamas nesąžiningu, perleido jam priklausiusį nekilnojamąjį turtą nepilnametei dukrai G. R.. Pripažinus šį sandorį neteisėtu, turtas grąžinamas E. R., kurio vardu butas buvo įregistruotas VĮ „Registrų centras“ (b. l. 35 – 36, t. 1), nors tai iš esmės buvo I. R. ir E. R. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas (b. l. 62 – 65, t. 1). Iš individualios įmonės, kokia šiuo atveju yra E. R. prekybos įmonė, įsteigtos santuokos metu, veiklos atsiradusios prievolės turi būti laikomos bendromis sutuoktinių prievolėmis ir jos turi būti tenkinamos iš sutuoktinių bendro turto (CK 3.109 str.). Tik tada, kai yra baigiama bankroto procedūra ir atsiskaitoma su kreditoriais, administratorius turi spręsti likusio įmonės bendraturčių turto pardavimo klausimus (CK 3.118 str. 4 d., Įmonių bankroto įstatymo 31 str. 1 d. 6 p.). Bankroto administratorius šį turtą turi realizuoti Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka, gautas lėšas padalinant kreditoriams nustatyta eile. Taigi, nors Dovanojimo sutartis pripažintina negaliojančia, atsakovams priklausantis butas gali būti pardavinėjamas tik tada, kai visas kitas įmonės turtas bus realizuotas ir jo neužteks kreditorių reikalavimų tenkinimui.
Ieškovas ir tretysis asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, prašo pripažinti negaliojančia dovanojimo sutartį, tarp atsakovo E. R. ir G. R.. Tačiau teismas, gindamas viešą visų bankroto byloje reikalavimus pareiškusių kreditorių interesą, pažymi, kad sandoris buvo sudarytas tarp 3 asmenų – dovanotojų E. R. ir I. R. bei apdovanotosios G. R.. Tik restitucija taikoma, įpareigojant G. R. grąžinti E. R., kaip bendrąja jungtine nuosavybe priklausiusį turtą įregistravusiam asmeniui, galimybę atlikti atitinkamus įrašus VĮ „Registrų centras“.
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo E. R. turėtas bylinėjimosi išlaidas. E. R. prekybos įmonei iškėlus bankroto bylą, ieškovo reikalavimai neapmokami žyminiu mokesčiu (CPK 83 str. 1 d. 9 p.). Tokiu atveju ieškovui sumokėtas 2970 Lt žyminis mokestis turi būti grąžintas (CPK 87 str. 1 d. 1 p., 3 d.). Ieškovas naudojosi teisine pagalba, todėl iš atsakovų E. R. ir I. R. priteistinos jo turėtos išlaidos advokatui (CPK 98 str. 1, 2 d.). Jos sudaro 1452 Lt (b. l. 40, 42, 43, t. 1). Iš atsakovų valstybei taip pat priteisiama 34,04 Lt (b. l. 132, t. 1) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Tretysis asmuo, pareiškęs savarankiškus reikalavimus, nepateikė jokių įrodymų, kad jis turėjo šioje byloje kokių nors bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 259, 263, 265 – 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Pripažinti negaliojančiu ab initio sandorį - 2009 ,. kovo 13 d. Dovanojimo sutartį – sudarytą tarp atsakovų E. R., a.k. (duomenys neskelbtini), I. R., a.k.(duomenys neskelbtini), ir G. R., a. k. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsakovei G. R. buvo perleistas nekilnojamas turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Pritaikyti restituciją ir įpareigoti atsakovę G. R. grąžinti atsakovui E. R. 2009 m. kovo 13 d. Dovanojimo sutartimi perleistą nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), padarant atitinkamus įrašus valstybiniuose registruose.
Priteisti iš atsakovo E. R. ir I. R. ieškovui Euler Hermes Kreditversicherung AG, veikiančiam per Lietuvos filialą, (įmonės kodas 300084122, buveinė Konstitucijos pr. 7, Vilnius, a.s. (duomenys neskelbtini)) po 726 Lt advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti iš atsakovo E. R. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir atsakovės I. R. (a. k. (duomenys neskelbtini)) valstybei po 6,52 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Ieškinio reikalavimus atsakovų E. R. prekybos įmonės atžvilgiu atmesti.
Grąžinti ieškovui Euler Hermes Kreditversicherung AG, veikiančiam per Lietuvos filialą, (įmonės kodas 300084122, buveinė Konstitucijos pr. 7, Vilnius, a.s. (duomenys neskelbtini)) iš valstybės nepagrįstai sumokėtą 2970 Lt žyminį mokestį (2009-12-23 Mokėjimo nurodymas Nr. 326).
Šioje dalyje sprendimo vykdymą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.