Kauno apylinkės teismo sprendimas

2019-09-11 · Civilinė byla Nr. e2YT-18612-475/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-09-11
Bylos Nr.
e2YT-18612-475/2019
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-11034-2019-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Simanavičienė
Pareiškėjas
Ž. S.
Suinteresuotas asmuo
S. C., M. C.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-18612-475/2019Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11034-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.4.5.2; 3.4.5.20 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 11 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Virginija Simanavičienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Ž. S. pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys S. C., M. C..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos senelė J. C., mirusi 2014 m. (duomenys neskelbtini) d., po sutuoktinio S. C., gimusio 1925 m. (duomenys neskelbtini) d., mirties 1982 m (duomenys neskelbtini)d., priėmė palikimą pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Pareiškime pareiškėja nurodė, kad 2014 m. (duomenys neskelbtini) d. mirė jos ir suinteresuotų asmenų senelė J. C., gimusi 1934 m. (duomenys neskelbtini) d. Senelės sutuoktinis S. C., gimęs 1925 m. (duomenys neskelbtini) d., mirė 1982 m. (duomenys neskelbtini) d. Jų seneliai J. C. (iki santuokos sudarymo S.) ir S. C. susituokė 1953 m. (duomenys neskelbtini) d. Jie turėjo du vaikus N. C. (po santuokos sudarymo G.), gimusią 1956 m. (duomenys neskelbtini) d., t.y. pareiškėjos motiną, kuri 1984 m. (duomenys neskelbtini) d. mirė, ir sūnų, suinteresuotų asmenų tėvą A. C., kuris mirė 1993 m. J. C. mirė būdama našle.

Po senelės J. C. mirties 2014 m. (duomenys neskelbtini) d. liko nekilnojamasis turtas: žemės sklypas su pastatais ir statiniais, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantys Kauno r. sav (duomenys neskelbtini). Šis turtas buvo įgytas santuokoje su S. C., kuris mirė 1982 m (duomenys neskelbtini) d. Gyvenamasis namas buvo pradėtas statyti 1980 m., o jo statyba baigta 1984 m., jau po S. C. mirties. Po senelės J. C. mirties 2014 m. (duomenys neskelbtini) d., palikimą pagal testamentą priėmė jos vaikaitė, t. y. pareiškėja Ž. S.. 2014 m. (duomenys neskelbtini) d. buvo išduotas tai patvirtinantis Kauno rajono 5-ojo notaro biuro notarės L. G. liudijimas Dėl mirusiojo įpėdinių, užvesta paveldėjimo byla Nr. 134/2014.

2019 m. gegužės 30 d. pareiškėja kreipėsi į Kauno rajono 5-ojo notaro biuro notarę. Notarė L. G. 2019 m. birželio 7 d. vadovaudamasi Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 40 straipsniu atsisakė atlikti notarinį veiksmą – išduoti paveldėjimo teisės liudijimą J. C. testamentinei įpėdinei Ž. S., kol nėra pateikti duomenys, įrodantys, kad visi pastatai ir statiniai esantys Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini), J. C. priklauso asmeninės nuosavybės teise.

Nors palikimo senelė po sutuoktinio mirties nepriėmė (nes namas dar buvo statomas ir jie iki jo mirties gyveno (duomenys neskelbtini), Kauno r.), tačiau ji viena užbaigė namo statybą ir mokėjo paskolą bei valdė visą bendrai įgytą turtą. Gyvenamasis namas buvo pradėtas statyti 1980 m., o jo statyba baigta 1984 m., jau po S. C. mirties. Senelė po sutuoktinio mirties pradėjo naudotis palikėjo turtu kaip savu. Ji rūpinosi turtu, mokėjo mokesčius ir prižiūrėjo sutuoktiniui priklausiusią turto dalį. Taigi, senelė po sutuoktinio mirties, jo turtą (½ turto dalį) prižiūrėjo kaip savo, juo rūpinosi, atliko savininko pareigas ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo. Mirus sutuoktiniui į notarą dėl sutuoktinio turto. t. y. ½ dalies gyvenamo namo su priklausiniais, esančio Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini), kuris buvo įgytas santuokoje, nesikreipė, kadangi visą laiką buvo įsitikinusi, kad turtas yra jos nuosavybė ir į notarą kreiptis nėra reikalo.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys S. C., M. C. atsiliepimų į pareiškimą nepateikė, apie posėdį pranešta tinkamai (b. l. 10, 11).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Teismas nustatė, kad S. C. ir J. C. susituokė 1953 m. (duomenys neskelbtini) d. Būdami santuokoje 1980 m. (duomenys neskelbtini) d. pradėjo statyti gyvenamąjį namą, esantį Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini) (1982 m. gruodžio 27 d. aktas valstybiniam asmeninio gyvenamo namo priėmimui, el. b. l. 13). Iš 2010 m. rugpjūčio 2 d. pažymos išrašo iš namų ūkio knygos ir Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad gyvenamojo namo ir pastatų (kluono, tvarto, ūkio pastato, viralinės) su priklausiniais statyba baigta 1984 m. S. C. mirė 1982 m. (duomenys neskelbtini) d. Nekilnojamojo turto registre J. C. nuosavybės teisė į pastatus ir statinius, esančius Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas 2010 m. rugpjūčio 2 d. apylinkės (seniūnijos) pažymėjimas. Po S. C. mirties jo palikimą sudarė santuokoje įgytas turtas, tai yra pradėti statyti pastatai ir statiniai, esantys Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini). Po S. C. mirties į notarą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta. J. C. toliau baigė statyti ir įsirengti namą, juo rūpinosi kaip savo, o 2012 m. liepos 12 d. pirkimo–pardavimo sutartie pagrindu asmeninės nuosavybės teise įgijo žemės sklypą, esantį Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini), juo rūpinosi kaip savo, mokėjo mokesčius.

Iš notarės 2019 m. birželio 7 d. atsisakymo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į testamentu paveldėtą turtą ir 2019 m. kovo 29 d. rašto dėl S. C. paveldėjimo bylos matyti, kad užklausus Kauno regioninį valstybės archyvą, gautas atsakymas, kad Kauno valstybinės notarinės kontoros 1982–1983 metu ir Kauno rajono valstybinės notarinės kontoros 1982–1984 metų dokumentuose žinių apie S. C. palikimo bylos sudarymą nėra. Užklausus notarų rūmų archyvą gautas atsakymas, jog buvusių Kauno rajono notarių R. B.. G. P.. R. S. 1992–2001 m. dokumentuose duomenų apie S. C. paveldėjimo bylos sudarymą nėra.

J. C. mirė 2014 m. (duomenys neskelbtini) d. J. C. ir S. C. turėjo sūnų A. C., mirusį 1993 m., ir dukrą N. C. (po santuokos sudarymo G.), gimusią 1956 m. (duomenys neskelbtini)d., kuri mirė 1984 m. (duomenys neskelbtini) d. Pareiškėja yra N. G. dukra, J. C. anūkė. Suinteresuoti asmenys S. C., M. C. yra A. C. vaikai, J. C. anūkai. J. C. palikimą priėmė pareiškėja Ž. S..

Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda, įsigaliojus 2000 m. Civiliniam kodeksui, t. y. nuo 2001 m. liepos 1 d. Palikimo, atsiradusio 1982 m. birželio 4 d., priėmimo faktui nustatyti taikytinos paveldėjimo teisinius santykius reglamentavusios 1964 m. Civilinio kodekso normos. Pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Taigi iš 1964 m. CK 587 straipsnio išplaukia, kad palikimui priimti įpėdinis, išreikšdamas savo valią, turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, kilus ginčui dėl palikimo priėmimo fakto, šis faktas nustatomas teismo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Pagal šiuo metu galiojančios 2000 m. liepos 18 d. redakcijos CK 5.50 straipsnio 2 dalį paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti ar padavę pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo. Taigi, tiek palikimo atsiradimo metu, tiek vėlesnis reglamentavimas numatė, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpinasi kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Byloje pateikti įrodymai, pareiškėjos rašytiniai paaiškinimai patvirtina, kad J. C. palikimą, atsiradusį po sutuoktinio S. C. mirties, priėmė, faktiškai pradėdama jį valdyti, todėl pareiškimas tenkintinas kaip pagrįstas ir įrodytas ( (1964 m. CPK 587 straipsnio 2 dalis, CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 177-178, 185-186 straipsniai, 189 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Vadovaujantis aukščiau nurodytais motyvais, pareiškėjos prašomas nustatyti palikimo priėmimo faktas paveldėjimui nustatytinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsniu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 1982 m. (duomenys neskelbtini) d. mirus S. C., gimusiam 1925 m. (duomenys neskelbtini) d., palikimą priėmė jo sutuoktinė J. C., a. k. (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui apeliaciniu skundu per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Virginija Simanavičienė