- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-27
- Bylos Nr.
- 1A-396-533-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-14-1-01731-2010-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Viktoras Dovidaitis (pirm.), Vladislavas Lenčikas, Arūnas Kisielius
- Nuteistasis
- T. A.
- Kategorijos
Pranešėjas Viktoras Dovidaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-396/12
Teisėjas Audrius Cininas Teisminio proceso Nr. 1-14-1-01731-2010-2
2012 m. balandžio 27 d.
Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Dovidaičio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovės adv. Sondros Venslovienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. sausio 30 d. nuosprendžio, kuriuo S. S. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 182 str. 3 d., BK 300 str. 1 d., BK 183 str. 1 d., BK 178 str. 1 d., BK 236 str. 1 d., BK 235 str. 1 d. ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 3 d. ir laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams; pagal BK 300 str. 1 d. 1300 Lt (10 MGL) bauda; pagal BK 183 str. 1 d. 1300 Lt (10 MGL) bauda; pagal BK 178 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams; pagal BK 236 str. 1 d. 1300 Lt (10 MGL) bauda; pagal BK 235 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 4 d., BK 65 str. 2 d., galutinė bausmė nustatyta laisvės apribojimas 2 (dvejiems) metams su 2600 Lt (20 MGL) bauda. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo laikas nuo 2010 m. rugsėjo 30 d. iki 2010 m. spalio 1 d. ir nustatyta, kad neatliktoji baudos bausmės dalis yra 2340 Lt (18 MGL). Kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje liko nekeista.
Šiuo nuosprendžiu T. A. pripažintas kaltu pagal BK 178 str. 1 d. ir nuteistas laisvės apribojimo 1 (vieneriems) metams bausme. Kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje liko nekeista.
Iš S. S. priteista UAB (duomenys neskelbtini) naudai 700 litų nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti. Iš S. S. ir T. A. UAB (duomenys neskelbtini) naudai solidariai priteista 4381,12 Lt nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti ir po 175 litų, išlaidoms susijusioms su atstovo pagalbos teisme apmokėjimu dalinai atlyginti. Kitoje dalyje UAB (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atmestas.
UAB (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. S. nuteista už tai, kad ji 2010 m. rugpjūčio mėn., dirbdama UAB (duomenys neskelbtini) pardavėja-kasininke, turėdama tikslą apgaule išvengti nedidelės vertės turtinės prievolės - padengti kasoje 2010 m. rugpjūčio 10-20 d. atsiradusį 300 Lt trūkumą, 2010 m. rugpjūčio mėn., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pateikė UAB (duomenys neskelbtini) direktorei žinomai suklastotą tarpfilialinį kasos pajamų orderį Nr. 19855, kuriame pinigų suma, klastojant, pakeista iš 1003 Lt į 1303 Lt, t.y. S. S. nuteista už nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 3 d., padarymą.
S. S. nuteista už tai, kad ji 2010 m. rugpjūčio mėn. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, (duomenys neskelbtini) bibliotekoje, pasinaudodama kopijavimo aparatu, suklastojo 2010 m. rugpjūčio 20 d. tarpfilialinį kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) - vietoje orderyje esančios 1003 Lt sumos, nurodydama - 1303 Lt, po to (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pateikdama UAB (duomenys neskelbtini) direktorei, panaudojo žinomai suklastotą dokumentą, t.y. S. S. nuteista už nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 str. 1 d., padarymą.
S. S. nuteista už tai, kad ji, dirbdama UAB (duomenys neskelbtini) pardavėja-kasininke, turėdama tikslą pasisavinti svetimą turtą, nuo 2010 m. rugsėjo 14 d. iki 2010 m. rugsėjo 17 d., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, per tris kartus (po 100 Lt ir 200 Lt) pasisavino jai UAB (duomenys neskelbtini) patikėtus 400 Lt, šiais savo veiksmais UAB (duomenys neskelbtini) padarė 400 Lt turtinę žalą, t.y. S. S. nuteista už nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 str. 1 d., padarymą.
S. S. ir T. A. nuteisti už tai, kad jie 2010 m. rugsėjo 18 d., apie 17.30 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvėje (duomenys neskelbtini), iš kasos aparato pagrobė 3491,12 Lt grynųjų pinigų ir kavos 1068 Lt sumai, UAB (duomenys neskelbtini) padarė 4559,12 Lt turtinę žalą, t.y. S. S. ir T. A. nuteisti už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 1 d., padarymą.
S. S. nuteista už tai, kad ji 2010 m. rugsėjo 18 d., apie 18.25 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, paskambino bendrojo pagalbos centro telefonu 112 ir pranešė apie nebūtą nusikaltimą- plėšimą, t.y. S. S. nuteista už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 236 str. 1 d., padarymą.
S. S. nuteista už tai, kad ji 2010 m. rugsėjo 18 d., apie 18.25 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ikiteisminio tyrimo metu, pagal iškvietimą į įvykio vietą atvykusiam Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. 3 PK NTS tyrėjui J. T., apklausiama kaip liudytoja, buvo pasirašytinai įspėta pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą, davė melagingus parodymus, apie nebūtą nusikaltimą, t.y. S. S. nuteista už nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 str. 1 d., padarymą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu civilinio ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovė prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. sausio 30 d. nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio atmetimo ir UAB (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį atsakovams S. S. ir T. A. tenkinti visiškai bei iš atsakovų priteisti civilinio ieškovo naudai visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 305 str. 5 d. reikalavimą, kad žalos atlyginimo klausimai sprendžiami motyvuotai, taikant materialinės teisės normas, skirtas atitinkamiems teisiniams santykiams reguliuoti. Apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl pareikšto civilinio ieškinio, visiškai nesivadovavo Lietuvos Respublikos CK nuostatomis, nuosprendį teisiškai neargumentavo, priėmė formalų nuosprendį, neatsižvelgė į faktines bylos aplinkybes. Skunde pažymima, jog atmetus civilinio ieškovo reikalavimus priteisti žalą dėl indų ir arbatos, nes tai neva būtų išėjimas iš kaltinimo ribų, civilinis ieškovas BPK 112 str. 4 d. pagrindu apskritai netenka teisės reikalauti, kad jam būtų priteistos sumos iš atsakovų, patirtos, kaip žala už daiktų sugadinimą ar pradanginimą, inscenizuojant vagystę. Šiuo atveju svarbu, kad turto sužalojimas ar sunaikinimas yra priežastiniame ryšyje tarp įvykdytų veiksmų – nusikaltimo inscenizavimo ir buvo šio nusikaltimo pasekmė. Atkreipiamas dėmesys, jog niekas daugiau nepatvirtina kaltinamųjų parodymų, kad buvo pavogta tik 12 kg kavos pupelių. Priešingai, paties kaltinamojo T. A. parodymai patvirtina, kad nuteistieji negali nurodyti, kiek konkrečiai kavos buvo pavogta, juolab, kad pagrobti daiktai po pagrobimo buvo palikti miške – be priežiūros ir jų neskaičiavus. Be to, teismas neįvardina, kaip jis nustatė, jog pagrobtų arbatos, indų, prieskonių kiekis turėjo būti didelis. Nuteistųjų gynėjas padarė išvadą, kad neva tai turėjo būti apie 170 kg kiekis, tačiau byloje nėra duomenų, kaip buvo suskaičiuotas šis svoris. Taip pat neaišku, kuo vadovaudamasis teismas paskaičiavo, kad ant grindų tik nedidelis kiekis arbatos ir šukių, nors jokie specialistai byloje nepatvirtino, koks kiekis matyti įvykio vietos apžiūros metu padarytuose nuotraukose ir ar nuotraukose matyti visas sugadintų daiktų kiekis, neįvertinti ir liudytojos O. K. parodymai apie tai, kad gal 10 stiklainių buvo sudaužyta, visur buvo šukės, išvartyta viskas. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nepagrįsta taipogi teismo išvada, jog 2010 m. rugsėjo 20 d. įmonėje atliktas inventorizacijos aktas kelia abejonių, neaišku, kaip teismas paskaičiavo, kad jame asortimento kainos buvo padidintos iki 17 procentų. Teismas nevertino aplinkybės, kad ne visų prekių kainos padidėjo, didžiosios daugumos prekių kainos išliko tos pačios, be to, nebuvo atsižvelgta į tai, jog inventorizuojant prekes, S. S. pasirašė inventorizacijos likučių suvestinę, kurioje atsispindi prekių kainos, jokių pastabų dėl to nereiškė. Pažymima, kad inventorizacijos dokumentai – oficialūs bendrovės dokumentai, nenuginčyti įstatymo nustatyta tvarka, todėl turėtų būti laikomi tinkamais įrodymais, patvirtinančiais civiliniam ieškovui padarytą turtinę žalą. Apeliaciniame skunde civilinio ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovė nurodo ir tai, kad ypatingai atidžiai turėtų būti įvertintos visos nuteistųjų veikų aplinkybės, jų elgesys iki veikų padarymo, rengimasis nusikaltimui, elgesys jį padarius. Iš bylos aplinkybių matyti, kad nuteistieji yra linkę meluoti asmenys, išgalvojantys nebūtas situacijas, jas savo veiksmais sugebantys paversti tikroves – nusikaltimo inscenizavimas. Nusikaltimas buvo padarytas ne spontaniškais, tačiau apgalvotai, jam buvo ruoštasi. Šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistųjų parodymai vertintini kaip nepatikimi.
Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, jog teismai, nustatydami neturtinės žalos dydį, turi vertinti ir žalą padariusio asmens kaltę, jos formą, kadangi asmeniui veikiant tyčia, padaroma didesnė neturtinė žala nei neatsargios kaltės atveju. Pagal CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala tai asmens reputacijos pablogėjimas ir kita. Priešingai nei nurodyta skundžiamame nuosprendyje, įmonės vadovė nurodė, kad parodymų davimo metu apyvarta yra išaugusi, bet ne po S. S. atleidimo. Teigiama, jog publikacijose apie įvykį buvo nurodyta, kad apiplėšta parduotuvė (duomenys neskelbtini) gatvėje, pavogta kava, po įvykio parduotuvę apžiūrėjo policijos pareigūnai, taigi akivaizdu, jog nebuvo sunku identifikuoti, kuri parduotuvė (duomenys neskelbtini) gatvėje buvo neva apiplėšta, tuo tarpu parduotuvės klientai, sužinoję, kad įvyko apiplėšimas, sumušta pardavėja, galėjo vengti lankytis minėtoje parduotuvėje. Todėl publikacijose paskelbta neigiama informacija gali turėti tik neigiamą poveikį parduotuvei. Teismas nevertino ir tos aplinkybės, jog po įvykio pačioje bendrovėje tarp darbuotojų įsivyravo nepasitikėjimas, be to, kaip neturtinę žalą, vertinamas ir pats teisminis procesas, į kurį kviečiami įmonės atstovai, darbuotojai, banko atstovė, gretimo turgelio darbuotoja. Pagal Teismų praktiką neturtinės žalos atlyginimo tikslas – kompensacija ir satisfakcija arba socialinio teisingumo atkūrimas, kai, priteisiant žalos atlyginimą, svarbus teisių pažeidimo fakto konstatavimas ir teisėtų interesų pusiausvyros atkūrimas. Apeliantas mano, kad teismas nesivadovavo įstatymais ir logikos dėsniais, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį, kuriuo netenkino civilinio ieškinio dalies.
Teismo posėdyje dalyvavę nuteistasis T. A., pastarojo bei nuteistosios S. S. gynėjai, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti, civilinio ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovas prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, pagrįstai UAB (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį dėl padarytos turtinės žalos tenkino iš dalies ir priteisė civilinio ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) naudai iš nuteistosios S. S. 700 litų, iš nuteistųjų S. S. ir T. A. solidariai 4381,12 Lt nusikaltimais padarytai turtinei žalai atlyginti ir po 175 litų, išlaidoms susijusioms su atstovo pagalbos teisme apmokėjimu. Taip pat apylinkės teismas padarė teisingas ir pagrįstas išvadas dėl UAB (duomenys neskelbtini) civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atmetimo.
Kaip matyti iš UAB (duomenys neskelbtini) 2010 m. rugsėjo 21 d. sutikrinimo žiniaraščio Nr. (duomenys neskelbtini), parduotuvės, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kasoje nustatytas 4191,12 litų grynųjų pinigų trūkumas (t. 2, b. l. 91). Išanalizavus teisminio nagrinėjimo metu duotus nuteistosios S. S. parodymus, nustatyta, kad ji pasisavino 300 litų 2010 m. rugpjūčio mėn. ir pagrobė 400 litų laikotarpiu tarp 2010 m. rugsėjo 14 d. ir 2010 m. rugsėjo 17 d., o 2010 m. rugsėjo 18 d. su T. A. pavogė iš kasos apie 4100 litų grynųjų pinigų bei 10-12 pakuočių kavos po 1 kg (t. 2, b. l. 168-169). Iš nuteistojo T. A. parodymų matyti, kad kartu su S. S. iš parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagrobė visus kasoje buvusius pinigus, virš 4000 litų bei 10-12 pakelių kavos po 1 kg. Šias aplinkybes nuteistieji nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu bei tokius parodymus patvirtino įvykio vietoje (t. 1, b. l. 79-82, 88-93, 110, 115-116, 117-122).
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs 2010 m. rugsėjo 21 d. sutikrinimo žiniaraščio Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis bei nuteistųjų parodymus, pagrįstai konstatavo, kad 2010 m. rugsėjo 18 d. S. S. kartu su T. A. pagrobtų grynųjų pinigų suma yra 3491,12 litų (4191,12-700). Be to, skundžiamame nuosprendyje, priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, teisingai pažymėta, jog nuteistieji pagrobė iki 12 kg kavos, kurios 1 kg kaina yra 79-89 litų. Tokia maksimali kavos kaina nurodyta ir UAB (duomenys neskelbtini) pateiktuose inventorizacijos dokumentuose (t. 2, b. l. 83-84, 147-148). Tuo tarpu vien ta aplinkybė, kad pagal inventorizacijos aktus UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvėje aptiktas daug didesnis prekių trūkumas, neleidžia daryti vienareikšmišką išvadą, jog visas šiuose dokumentuose nurodytas nesurastas prekes pagrobė būtent nuteistieji. Pažymima, kad jokių kitų objektyvių duomenų, pagrindžiančių nuteistųjų kaltę dėl kito turto – arbatos, kavos, indų ir kt. vagystės, byloje nėra. Nuteistieji nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios tvirtino pagrobę tik apie 12 pakelių kavos, be to, atlikus kratą S. S. gyvenamojoje vietoje, minėto turto (arbatos, kavos, indų, prieskonių ir kt.) nebuvo rasta (t. 1, b. l. 157-158).
Taip pat, atkreipiamas dėmesys, jog nuteistasis T. A. pateikė dviejų rūšių kavą, sudėtą į atskirus 2 maišelius (t. 1, b. l. 59, 60-63). Taigi, byloje esančių įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog nuteistieji, pagrobdami 12 pakelių kavos iš parduotuvės UAB (duomenys neskelbtini) ir grąžindami 2 kavos maišeliui, šiai bendrovei padarė 890 litų turtinės žalos (10x89 litų).
Apylinkės teismas taipogi teisingai nustatė, jog nėra pagrindo į padarytą žalą įtraukti vertės indų ir arbatų, kurias nuteistieji galėjo sudaužyti inscenizuodami vagystę. Pažymima, kad minėto turto sunaikinimas ir sugadinimas pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. S. S. ir T. A. nebuvo inkriminuojamas, tuo tarpu teismas, nagrinėdamas ieškinį, negali išeiti už kaltinimo ribų (BPK 255 str.). Be to, nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad liudytoja O. K. parodė apie tai, jog gal 10 stiklainių buvo sudaužyta, visur buvo šukės, išvartyta viskas, tačiau, kaip matyti iš nuteistosios S. S. parodymų, buvo sudaužyta gal 2-3 stiklainiai su arbata. T. A. taipogi tvirtino sudaužęs 2 stiklainius, gal dar porą indų. Iš įvykio vietos apžiūros metu darytų fotonuotraukų matyti, kad dauguma lentynų ir prekystalių, kuriuose išdėlioti stiklainiai su arbatomis ir prieskoniais – nepaliesti, o ant grindų matomas tik nedidelis kiekis arbatos ir šukių (t. 1, b. l. 21-22). Kitų duomenų, leidžiančių nustatyti tikslų sudaužytų ir sunaikintų prekių kiekio, byloje nėra. Tuo tarpu visos abejonės aiškinamos kaltinamųjų naudai.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą pagal apeliacinį skundą, daro išvadą, jog nesant įrodymų dėl kitos UAB (duomenys neskelbtini) ieškinyje nurodytos nuteistųjų veiksmais padarytos turtinės žalos, civilinis ieškinys pagrįstai tenkintinas iš dalies ir iš S. S. priteista 700 litų, pasisavintų iš bendrovės iki 2010 m. rugsėjo 18 d. vagystės inscenizavimo, iš nuteistųjų S. S. ir T. A. solidariai priteista 4381,12 litų (3491,12 litų grynųjų pinigų, kurie buvo pagrobti 2010 m. rugsėjo 18 d. vagystės inscenizacijos metu ir 890 Lt - 10 kg pagrobtos ir negrąžintos kavos), t.y. iš viso 5081, 12 litų.
Taip pat nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas dėl UAB (duomenys neskelbtini) patirtos neturtinės žalos dėl nuteistųjų neteisėtų veiksmų. Pagal CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija (požymiai taikytini tik fiziniam asmeniui), reputacijos pablogėjimas, pažeminimas (taikytini juridiniam asmeniui) bei kita. Kriterijai, į kuriuos teismas atsižvelgia, nustatydamas neturtinės žalos dydį, numatyti CK 6.250 str. 2 d. Tuo tarpu, nagrinėjamu atveju, kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, nėra jokių įrodymų, kad dėl vagystės inscenizacijos pablogėjo UAB (duomenys neskelbtini) reputacija. Vien pranešimų apie įvykį publikavimas internete ir pats teisminis procesas, į kurį buvo kviečiami įmonės atstovai, darbuotojai, taip pat galimai atsiradęs nepasitikėjimas tarp bendrovės darbuotojų, negali būti vertinami kaip UAB (duomenys neskelbtini) reputacijos sumenkinimas, juolab, kad nei vienoje iš paminėtų publikacijų neminimas konkretus įmonės ar parduotuvės pavadinimas (t. 2, b. l. 104-107). Be to, tai, ar pagal publikacijas būtų įmanoma identifikuoti, kuri parduotuvė (duomenys neskelbtini) gatvėje buvo apvogta, nėra esminė aplinkybė, vertinant, ar UAB (duomenys neskelbtini) buvo padaryta neturtinė žala, kadangi šiose publikacijose atsispindi tik pranešimas apie 2010 m. rugsėjo 18 d. įvykusią vagystę, tuo tarpu jokios informacijos, neatitinkančios tikrovės, galinčios apšmeižti ar kitaip pabloginti bendrovės reputaciją, nebuvo pateikta.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio nuostatomis, teismas, pripažinęs asmenį kaltu, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 str. 2 d.). Įvertinus civilinio ieškovo advokato užimtumą šioje byloje, tai, kad du kartus, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo skelbiama pertrauka dėl būtinumo rinkti duomenis, susijusius su tik iš dalies pagrįstu civiliniu ieškiniu (t. 2, b. l. 41, 174), į nuteistųjų turtines padėtis (abu nuteistieji nedirba, byloje nėra duomenų apie nuteistųjų turimą tam tikrą turtą), darytina išvada, jog apylinkės teismas pagrįstai iš nuteistųjų priteisė tik dalį civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.
Esant šioms aplinkybėms, nėra jokio teisinio pagrindo naikinti ar keisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. sausio 30 d. nuosprendį.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
atmesti civilinio ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovės adv. Sondros Venslovienės apeliacinį skundą.