- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-03
- Bylos Nr.
- e2FB-253-649/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-26-3-00602-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Saulius Vanagas
- Pareiškėjas
- D. P.
- Suinteresuotas asmuo
- R. P., UAB „mogo LT“, ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, UAB „Intrum Lietuva“, V. S.
- Advokatai
- Kęstutis Černiauskas
- Kategorijos
Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų teisėjas Saulius Vanagas, sekretoriaujant Rasai Jurkštienei, dalyvaujant pareiškėjui D. P. (dalyvauja nuotoliniu būdu), jo atstovui advokato padėjėjui Kęstučiui Černiauskui (dalyvauja nuotoliniu būdu), nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims ar jų atstovams,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. P., UAB „mogo LT“, ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, UAB „Intrum Lietuva“, V. S., antstolėms Jūratei Blažienei ir Vilmai Leskevičienei, dėl fizinio asmens bankroto bylos pareiškėjui iškėlimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas pareiškimu prašė jam iškelti bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti kuo mažesnę sąmatą siūlantį administratorių, patvirtinti per mėnesį 480 € lėšų sumą, skirtą pareiškėjo poreikiams per mėnesį tenkinti, ir nustatyti 4 mėnesių terminą mokumo atkūrimo planui pateikti.
Pareiškime pareiškėjas nurodė, kad šiuo metu neturi galimybės įvykdyti turimų skolinių įsipareigojimų. 2005 m. name, kuriame gyveno, kilo gaisras, kurio metu sudegė daugelis daiktų, santaupų, dokumentų. 2008 m. kilo ekonominė krizė ir sumažėjo pajamos, dėl ko dalis kreditorių – pirminis kreditorius AB DNB bankas, V. S.- pradėjo kreiptis į teismus dėl skolų išieškojimo. 2016-12-09 pareiškėjas sudarė lizingo sutartį, pagal kurią gavo teisę valdyti ir naudoti automobilį Audi A6, tačiau sutarties nesugebėjo vykdyti ir 2018-04-16 sutartis buvo nutraukta, o kreditorius UAB „mogo LT“ kreipėsi dėl skolos priverstinio išieškojimo. 2019 m. kreditorius ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ taip pat kreipėsi dėl skolos priverstinio išieškojimo. Stengėsi visiems kreditoriams vykdyti skolinius įsipareigojimus, tačiau skolų iš esmės nepavyko sumažinti.
Pareiškėjas 2021-08-21 sudarė santuoką su J. P., taip pat 2021-08-16 buvo sudaryta Ikivedybinė sutartis, kuria buvo nustatytas turto teisinis režimas, tai yra po santuokos sudarymo dienos kiekvieno sutuoktinio santuokos metu įgytas bet koks turtas yra asmeninė kiekvieno sutuoktinio nuosavybė.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodė dirbantis UAB „Napreta“ statybininku ir gaunantis 640 €/mėn. atlyginimą, jokių kitų pajamų negauna ir nėra galimybės didesnes pajamas gauti darbovietėje.
Nepilnamečių vaikų neturi, taip pat neturi nekilnojamųjų daiktų, transporto priemonių, įmonių akcijų, grynų pinigų, viršijančių 1 MMA. Pareiškėjas gyvena sutuoktinei priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir turi per mėnesį apie 480 € išlaidų, kurios leidžia patenkinti minimalius pragyvenimo poreikius. Pareiškėjas turi tokius įsiskolinimus kreditoriams:
1) kreditorius UAB „mogo Lt“- skola 3620,98 € (dvi vykdomosios bylos) (29 b. l);
2) kreditorius ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ – skola 691,38 € (29 b. l.);
3) kreditorius UAB „Intrum Lietuva“ – solidari pareiškėjo ir buvusios sutuoktinės R. P. skola 8836, 93 €, skolos suma po pareiškimo pateikimo buvo patikslinta (89 b. l.);
4) V. S. – skola 4467,73 € (29 b. l.);
5) Antstolė Vilma Leskevičienė – vykdymo išlaidų skola 721,90 € (89 b. l.);
6) Antstolė Jūratė Blažienė - vykdymo išlaidų skola 810,79 € (29 b. l.).
Bendra pareiškėjo skolų kreditoriams fiziniams ir juridiniams asmenims suma – 17617,02 €, vykdymo išlaidų antstoliams skola – 1532,69 €, viso pareiškėjo skolų suma 19149,71 €.
Pareiškime nurodoma, kad skolinių įsipareigojimų suma viršija 25 minimalios mėnesinės algos (toliau - MMA) - 16050 € - sumą. Nurodoma, kad pareiškėjui nėra galimybės gyventi oriai, nepakanka lėšų padengti net būtiniausiems poreikiams. Pareiškėjas mano, kad bankroto bylos iškėlimas nepažeistų kreditorių interesų.
Dėl gaunamų dienpinigių D. P. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad gauti dienpinigiai yra skirti komandiruočių metu įsigyti maisto produktams, apgyvendinimui, transporto išlaidoms, higienos reikmėms bei kitiems būtiniems poreikiams. Pareiškėjo išlaidos, kurios buvo patirtos paskutinių komandiruočių metu, gyvenant užsienyje sudarė apie 2240-2470 €/mėn. Komandiruotės išlaidos Švedijoje vidutiniškai per mėnesį sudarė: 750,00 € už gyvenamąjį būstą Švedijoje; 390-450 € maistui; 550-600 € kurui automobiliu vykstant iš apgyvendinimo vietos į darbo vietą; 200-300 € automobilio amortizacijai (tepalai, filtrai, padangos, remontas); 89 € būtinas Covid-19 tyrimo testas vykstant į komandiruotę ir iš jos; 260-280 € kelto į Švediją ir atgal bilietai.
Pareiškėjas teismo posėdyje parodė, kad jo finansinė padėtis sunki. Šeimoje reikia du vaikus išlaikyti, turi sveikatos problemų. Švedijoje objektas yra iki vasaros vidurio, po to dirbs Lietuvoje. Komandiruotėse dirba nuo 2020 metų. Dienpinigiai pervedami į draugo vardu atidarytą sąskaitą arba į žmonos vardu atidarytą sąskaitą, savo vardu nevedė, nes antstoliai viską nurašytų. Negali nurodyti, kodėl nenurodė gaunantis dienpinigius pateikdamas teismui pareiškimą. Visus dienpinigius išleisdavo savo reikmėm. Negali pasakyti, kiek per 2020-2021 metus grąžino skolų kreditoriams, antstoliai išskaičiuodavo iš atlyginimo, iš gaunamų dienpinigių skolų nemokėjo. Nesigilino ir neskaičiavo, kad per mažiau kaip dvejus metus jam buvo išmokėta virš 34000 € dienpinigių. Dienpinigiai buvo vedami į svetimas sąskaitas todėl, kad antstoliai nenurašytų ir galėtų atsiskaityti su darbdaviu, nes darbdavys už daug ką mokėdavo. Nežino, kodėl darbdavys jam būnant komandiruotėje už daug ką mokėdavo, o paskui reikėdavo darbdaviui atiduoti. Didžiąją dalį dienpinigių atiduodavo darbdaviui atgal be jokių dokumentų, tokia tvarka buvo nuo pat pradžių, iš gautų dienpinigių daugiausiai likdavo iki 500,00 € per mėnesį. Patikslino, kad iš dienpinigių beveik nieko nelikdavo, viską išleisdavo komandiruotės išlaidoms, negalėjo iš dienpinigių grąžinti skolų, nes dirbdavo praktiškai už minimalią algą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo UAB ,,Intrum Lietuva" prašė pareiškimą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, nurodė, kad jei teismas nustatys, jog nėra Fizinių asmenų bankroto įstatyme nustatytų aplinkybių, dėl kurių pareiškėjui D. P. negalėtų būti iškelta bankroto byla, tai neprieštarauja bankroto bylos iškėlimui (62-64 b. l.).
Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų nepateikė.
Po bylos išnagrinėjimo gautas suinteresuoto asmens V. S. prašymas atidėti bankroto bylos nagrinėjimą, nes atlieka laisvės atėmimo bausmę ir neturi galimybės pasisamdyti advokatą.
Pareiškimas netenkinamas.
Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau - FABĮ) 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. FABĮ 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo asmeniui, vertinama: 1) ar asmuo yra nemokus; 2) ar jis tapo nemokus sąžiningai; 3) ar nėra kitų FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų atsisakyti iškelti bankroto bylą.
Motyvuojamoji dalis
FABĮ 2 straipsnio 2 dalis numato, kad fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 MMA. Šiuo metu 25 MMA yra 16050 €. Iš pareiškėjo pateiktų įrodymų matyti, kad jo skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma sudaro 19149,71 € (su vykdymo išlaidomis), todėl pareiškėjas formaliai atitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje numatytą fizinio asmens nemokumo būklę pagal skolos dydį. Pareiškėjas neturi nekilnojamųjų daiktų ir transporto priemonių, į kuriuos galėtų būti nukreiptas išieškojimas (15, 17, 18 b. l.).
FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte numatyta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad: 1) fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar 2) kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę, prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar 3) fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.
FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje yra nurodyta ir daugiau sąlygų, kurioms esant atsisakoma iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Viena pagrindinių sąlygų bankroto bylos neiškėlimui yra tai (5 str. 8 d. 1 punktas), kai bankroto bylos nagrinėjimo metu teismas nustato, kad fizinio asmens būklė neatitinka šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytosios (fizinio asmens nemokumas). Kitaip sakant, asmuo, siekiantis iškelti bankroto bylą, turi būti nemokus, o tokia būklė konstatuojama nustačius tris sąlygas: 1) skolų suma turi viršyti 25 MMA; 2) šių skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę; ir 3) nėra galimybės šias skolas padengti iš turimo turto ar gaunamų pajamų. Jei nenustatomas šių sąlygų visetas, negalima konstatuoti, kad asmuo yra nemokus.
Bylos įrodymai patvirtina, kad nagrinėjamu atveju yra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje 1 ir 2 punktuose nurodyti pagrindai, kuriems esant galima atsisakyti pareiškėjui iškelti bankroto bylą.
Nagrinėjamu atveju teismas negali laikyti pareiškėjo nemokiu. Pareiškėjas nuo 2019-10-01 yra dirbantis UAB „Napreta“ (19-20, 71-75 b. l.), gauna vidutiniškai 642 € atlyginimą neatskaičius mokesčių, tokiu atveju atlyginimas išmokėjimui yra apie 468 €. Be to, pareiškėjui mokami dienpinigiai, kadangi pareiškėjas darbdavio naudai statybos darbus atlieka Švedijoje – UAB „Napreta“ pateikė duomenis, kad D. P. nuo 2020 m. sausio mėn. iki 2021 m. lapkričio mėn. išmokėta 34435,22 € dienpinigių, vidutiniškai per mėnesį apie 1497,18 € (34435,22 € : 23 mėn.). Vadinasi, pareiškėjo mėnesinės pajamos (išmokamas atlyginimas ir dienpinigiai) yra apie 1965, 18 €, o iš viso per laikotarpį nuo 2020 m. sausio mėn. iki 2021 m. lapkričio mėn. (per 23 mėn., per mažiau kaip dvejus metus) pareiškėjas gavo apie 45199,14 € grynųjų pajamų.
Kritiškai vertinami pareiškėjo parodymai, kad jis beveik visus dienpinigius privalėdavo be dokumentų atiduoti darbdaviui. Toks atsiskaitymas nenumatytas įstatymuose, be to, pareiškėjas jokių įrodymų apie privalomą dienpinigių grąžinimą darbdaviui nepateikė, priešingai, pateikė duomenis, kad būsto nuomos kainą Švedijoje, kuro išlaidas, kelto bilietus apmoka arba darbdavys UAB „Napreta“, arba asmeniškai UAB „Napreta“ direktorius D. M.. Nors pareiškėjas nurodė komandiruočių metu patiriantis dideles automobilio kuro ir amortizacijos išlaidas – 750-900 € per mėnesį – tačiau nepateikė jokių duomenų apie turimą (darbdavio priskirtą) automobilį bei asmeniškai pareiškėjo sumokamas išlaidas.
Teismas daro išvadą, kad gaudamas tokio dydžio pajamas pareiškėjas galėtų per trejus metus pilnai atsiskaityti su kreditoriais, tokiu būdu atsiskaitant jam dar liktų pakankamai lėšų pragyvenimui. Pareiškėjo skola kreditoriams - 19149,71 € (su vykdymo išlaidomis), šią sumą grąžinant lygiomis dalimis per trejus metus išeitų per vienerius metus tokia grąžintina suma – apie 6383, 23 €. Kaip minėta, pareiškėjas per nepilnus dvejus metus gavo apie 45199,14 € grynųjų pajamų, reiškia, per vienerius metus- apie 22600 eurų, grąžinant skolas per trejus metus šeimos biudžetas nukentėtų, tačiau negalima teigti, kad likusios sumos nepakaktų pragyvenimui. Pareiškėjas nurodė, kad jo sutuoktinė dirba UAB „Slavita“, reiškia, šeimos biudžetas susideda iš dviejų asmenų gaunamų pajamų.
Be to, pareiškėjas nurodė neturintis pilnamečių vaikų, niekam neturintis daugiau įsipareigojimų, yra sudaręs Ikivedybinę sutartį (7-11 b. l.), kurios 3.1.2 punktas nurodo – po santuokos sudarymo dienos kiekvieno sutuoktinio santuokos metu įgytas bet koks turtas yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Atkreipiamas dėmesys, kad pati didžiausia pareiškėjo skola kreditoriui – UAB „Intrum Lietuva“, skola 8836, 93 €- yra pareiškėjo solidari skola su buvusia sutuoktine R. P. (25 b. l.). Tokiu atveju solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kito bendraskolio lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė atskaičius jam pačiam tenkančią dalį (Civilinio kodekso 6.9 straipsnio 1 dalis).
Vienas iš FABĮ numatytų nesąžiningumo konstatavimo pagrindų - fizinio asmens sąmoningas neveikimas, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Vertindamas šio pagrindo buvimą ar nebuvimą, teismas atsižvelgia į tai, kad pareiškėjas pareiškime nurodė ne visas gaunamas pajamas. FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 2 punkte aiškiai nurodoma – prie pareiškimo iškelti bankroto bylą pridedama ir pateikiama fizinio asmens gaunamas ir (ar) numatomas gauti pajamas patvirtinantys dokumentai. Dienpinigiai yra pajamos, tačiau su pareiškimu pareiškėjas nepateikė duomenų apie gaunamus dienpinigius, posėdyje paklaustas apie informacijos nepateikimą aiškiai neatsakė, tačiau nurodė, kad dienpinigiai „neapmokestinami“. Nors Civilinio proceso kodekso 729 straipsnio 2 punkte nurodyta, kad negalima išieškoti iš sumų, priklausančių skolininkui kaip suma, mokama darbuotojui, vykstančiam darbuotojui į tarnybinę komandiruotę, Aukščiausiojo teismo 2019-10-16 nutartyje Nr. 3K-3-299-313/2019 nurodoma, jog privaloma aiškintis, ar dienpinigiai atlieka kompensacinę funkciją, ar yra paslėpta atlyginimo mokėjimo forma, nes, nagrinėjamu atveju, išmokama dienpinigių suma per mėnesį tris kartus viršija gaunamą atlyginimą.
Fizinio asmens bankrotas nėra priemonė asmeniui išvengti skolų mokėjimo. Fiziniai asmenys savo bankroto proceso metu turi dėti maksimaliais pastangas užsitikrinti didesnių pajamų gavimą, kad susidarytų kaip galima didesnis pajamų ir išlaidų skirtumas, leidžiantis tenkinti kreditorių reikalavimus (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-190/2015).
Apibendrindamas teismas sprendžia, kad pareiškėjo elgesys, kuomet jis sąmoningai nepateikė duomenų apie gaunamus dienpinigius, yra nesąžiningas, neatitinkantis reikalavimų, keliamų asmeniui, siekiančiam bankroto bylos jam iškėlimo. Teismas daro išvadą, kad visos gaunamos pareiškėjo pajamos- dienpinigiai ir atlyginimas – leidžia pareiškėjui grąžinti visas skolas per 3 metų laikotarpį, tokiu atveju pareiškėjas laikomas mokiu. Teismas nesąžiningu laiko pareiškėjo elgesį, kai jo paties prašymu gaunami dienpinigiai pervedami į draugo arba sutuoktinės sąskaitas, tokiu būdu slepiant tikrąsias pajamas ir siekiant išvengti galimo skolų išieškojimo. Kaip minėta, teismas nesąžiningu elgesiu laiko pareiškėjo paaiškinimus, jog beveik visus dienpinigius po gavimo privalo atiduoti darbdaviui.
Bankroto bylos iškėlimas pareiškėjui prieštarautų FABĮ tikslui – atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, užtikrinant subalansuotą kreditorių reikalavimų tenkinimą siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros, todėl pareiškėjui bankroto byla nekeliama.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 1 ir 2 punktais,
nutarė:
atsisakyti iškelti D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) bankroto bylą.
Nutarčiai įsiteisėjus, apie atsisakymą iškelti bankroto bylą paskelbti viešai.
Nutarčiai įsiteisėjus, atnaujinti D. P. turto realizavimą ir (ar) išieškojimą iš pajamų, apie tai pranešant antstolėms Jūratei Blažienei ir Vilmai Leskevičienei, taip pat kredito įstaigai – Lietuvos kredito unijos Širvintų kredito unijai.
Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmuose.