- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-06-15
- Bylos Nr.
- I-6696-463/2016
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Malijauskienė
- Pareiškėjas
- T. Ž.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Malijauskienė, viešame teismo posėdyje dalyvaujant pareiškėjui T. Ž. išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. Ž. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), 200Eur (du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2016-03-17, buvo laikomas kameroje Nr.120, kartu su dar dviem asmenimis, kameros plotas buvo 7,84kv.m. ir neatitiko nustatyto ploto, turėjusio tekti vienam asmeniui, reikalavimo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad kameroje Nr.346, yra tamsu, neužtikrintas nei dieninis, nei dirbtinis apšvietimas, kadangi stinga šviesos neįmanoma nei skaityti nei rašyti, yra 2 dviaukštės lovos, stalas pritaikytas tik dviem asmenims, sanitarinis mazgas aptvertas 120cm. aukščio sienele ir 100cm. pločio sienele, pro duryse, esantį langelį, pareigūnai stebi kaip atliekami gamtiniai reikalai, kameroje nėra radijo ryšio, pasivaikščiojimai per trumpi, nėra sąlygų naudotis sporto sale, pareigūnai į jo prašymus pagerinti sąlygas nereagavo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, didžiulį psichologinį sukrėtimą, dėl ko pablogėjo sveikata, sutriko visavertis gyvenimas, sumažėjo pasitikėjimas savimi, ko pasėkoje tapo nervingas, negali ramiai miegoti, sumažėjo bendravimo galimybės, nuolat jaučia pyktį ir baimę.
Pareiškėjas teismo posėdžio metu palaikė skundą jame nurodytais motyvais, prašė jį tenkinti pilnai.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l.15-21).
Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, kad iš pareiškėjo asmens įskaitos kortelės kopijos matyti, jog vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje atitiko minimalaus kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimą. Prašė taikyti ieškinio senaties institutą.
Atsiliepime atkreipė dėmesį, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.
Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K yra specifinė įstaiga, nes apjungia ir tardymo izoliatorių ir kalėjimą. Maksimalus leistinas Lukiškių tardymo – izoliatoriuje- kalėjime laikomų asmenų skaičius yra 954 asmenys ir šis skaičius nuolat yra viršijamas ir gali siekti virš 1000 asmenų.
Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 8 straipsnį Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas ir negali daryti įtakos atvykstančių asmenų skaičiui. Skirstant atvykusius asmenis į kameras laikomasi Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataiso įstaigose reikalavimų. Pripažino, kad vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą, tačiau pareiškėjo atveju, tokių pažeidimų nebuvo.
Higienos reikalavimų yra laikomasi teisės aktuose nustatyta tvarka, Visuomenės sveikatos centras periodiškai tikrina kameras.
Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K
pareigūnai(deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Todėl atsakovo nuomone konkrečiu nagrinėjamu atveju nėra būtinos CK 6.271str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.
Atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos. Byla nagrinėjama atsakovo atstovui nedalyvaujant
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje vertinamas laikotarpis nuo 2016-03-17 iki 2014-03-24, kuriuo, pareiškėjo teigimu, jis buvo laikomas netinkamomis sąlygomis Lukiškių TI-K.
Dėl minimalaus ploto vienam asmeniui kamerose
Remiantis rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas T. Ž. 2016-03-17 atvyko į Lukiškių TI–K, o 2016-03-24 išvyko iš Lukiškių TI-K į Marijampolės pataisos namus. Šią aplinkybę patvirtina ir kalinamojo (nuteistojo) asmens įskaitos kortelėje nurodyti duomenys, bei atsakovo pateikti rašytinai įrodymai (b.l.12; 18). Todėl būtent šį laikotarpį teismas vertins kaip ginčo, kadangi pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis į atsakovo įstaigą atvyko 2014-01-31.
Pareiškėjas teigia, kad buvo laikomas kamerose, kurios neatitiko nustatyto minimalaus, turinčio tekti vienam asmeniui kameros ploto, reikalavimo.
Lietuvos higienos normos HN 76:2010 19 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi būti apgyvendinami tik tam skirtose patalpose. Minėtos higienos normos 5 punkte nustatyta, kad gyvenamosios patalpos – bendrabučių gyvenamieji kambariai, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariai, kameros tipo patalpos, baudos, drausmės izoliatorių, kalėjimų, karcerio, tardymo izoliatoriaus, areštinių kameros, karantino (izoliavimo) patalpos. Higienos normoje nėra nurodytas minimalus kameros plotas, turintis atitekti vienam asmeniui kameroje. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, nustatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus). Nustatytos minimalaus kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui, normos nesilaikymas visų pirma lemia Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 punkto, įpareigojančio užtikrinti sveikatai saugią aplinką, pažeidimą, nes, esant mažesniam plotui, neišvengiamai blogėja visos gyvenimo sąlygos, jos laikytinos žeminančiomis, ypač kai asmuo tokiomis sąlygomis laikomas ilgesnį laiką. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamam (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000-10-26 sprendimas byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001-07-24 sprendimas V. prieš Lietuvą, 44558/98).
Teismas remdamasis TI-K pateiktais duomenimis nustatė, kad pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr.120, kurios plotas - 7,38m² – atvykimo į Lukiškių TI-K dieną buvo laikomi 2 asmenys, vėliau tą pačią dieną perkeltas į kamerą Nr.346 (plotas -7,88kv.m.); kur taip pat įskaitant pareiškėją buvo du asmenys; nuo 2016-03-18 iki 2016-03-23 pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr.346 (2asmenys) ir 2016-03-24 išvyko iš Lukiškių TI-K į Marijampolės pataisos namus. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas atvykus į Lukiškių TI-K buvo patalpintas į kamerą Nr.120, kur buvo laikomi tik du asmenys, pareiškėjas prie skundo pridėjo šios kameros ranka nubraižytą planą su trimis asmenų, buvusių kameroje parašais, kaip įrodymą, kad šioje patalpoje buvo trys asmenys. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo pateikta informaciją apie 2016-03-17 į kamerą Nr.120 patalpintų asmenų skaičių, juolab, kad pats pareiškėjas nurodo, kad jis atvyko į Lukiškių TI-K 2016-03-17 17.20val. ir buvo patalpintas į karantininio tipo kamerą Nr.120, o tą pačią dieną 2016-03-17 19.30val. buvo perkeltas į kamerą Nr.346. Pareiškėjas pateikė kameros Nr.120 ranka braižytą planą su jame esančiais parašais(b.l.5), teismas neturi galimybės identifikuoti pasirašiusių asmenų tapatybės, todėl toks pareiškėjo pateiktas įrodymas neatitinka įrodymų leistinumo reikalavimo ir todėl teismas vadovaujasi oficialiu atsakovo pateiktu dokumentu byloje, kuriame nurodyta, kad kameroje Nr.120 buvo 2asmenys(b.l.12).
Teismas įvertinęs įrodymus byloje nustatė, kad pareiškėjo buvimo atsakovo įstaigoje laikotarpiu nuo 2016-03-17 iki 2016-03-24 (8paros) vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje pilnai atitiko minimalaus kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimą.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinio kodekso 6.271 str. nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal Civilinio kodekso 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalą.
Nagrinėjamu atveju, nenustačius būtinųjų Civilinio kodekso 6.271 str. nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, pareiškėjo skundas atlyginti neturtinę žalą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl kitų pareiškėjo skunde išdėstytų argumentų
Byloje nustatyta, kad pareiškėjo buvimo laikotarpiu kalinimo įstaigoje iš jo nebuvo gauta jokių skundų, dėl netinkamų kalėjimo sąlygų (b.l.25). Skunde teismui pateikti pareiškėjo argumentai yra abstraktaus pobūdžio, jie nekonkretūs, teisminio posėdžio metu pareiškėjas taip pat nenurodė jokių konkrečių aplinkybių dėl jo patirtų nepatogumų, ar sveikatos sutrikdymo. Byloje pateiktas akinių receptas nepatvirtina aplinkybės, kad kameroje buvo blogas apšvietimas, ko pasėkoje pablogėjo pareiškėjo regėjimas, kadangi receptas išrašytas 2015-06-30, t.y. iki ginčo laikotarpio byloje(b.l.7)
Atsižvelgus į Lukiškių TI-K pateiktus prie atsiliepimo papildomus duomenis, matyti, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas yra įrengtos sanitarinio mazgo patalpos su klozetu, kurios atitvertos 1,5m. aukščio pertvara ir toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų(LR higienos norma MN 76:2010“Laisvės atėmimo vietos : bendrieji sveikatos reikalavimai“) reikalavimus. Taigi darytina išvada, kad kamerose, kuriose buvo pareiškėjas sanitarinio mazgo vieta atitiko tokiam sanitarinio mazgo įrengimui keliamus reikalavimus, kurių Lukiškių TI-K nepažeidė. Taip pat nustatyta, kad laikotarpiu, kuomet pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K byloje yra pateikti kamerų periodinio patikrinimo aktai, kuriuos atliko Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyrius, kuriuose nėra konstatuotų pažeidimų arba nustatyti pažeidimai pašalinti(b.l.25-26) Atsižvelgiant į išdėstytą teismas konstatuoja, kad pareiškėjo nurodyti pažeidimai laikytini nepagrįstais. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas atsakovo įstaigoje buvo 8 paras, teismo vertinimu tai pakankamai trumpas laiko tarpas, kurio metu galėjo kilti pareiškėjo sveikatai neigiami padariniai, kadangi kaip pasisakyta anksčiau, teismas nenustatė, kad būtų buvusi pažeista esminė- ploto tenkančio vienam asmeniui pažeidimo – sąlyga, ar kitų pažeidimų, susijusių su higienos normų pažeidimu.
Dėl nurodytų motyvų pareiškėjo skundas laikomas nepagrįstu ir yra atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 ir 129 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo T. Ž. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.