Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-673-280/2013

Virginija Svirplienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-08990-2012-11

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. spalio 3 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laimutės Sankauskaitės,

kolegijos teisėjų: Margaritos Dzelzienės, Zinos Mickevičiūtės

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-759-452/2013 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovei Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims V. B. ir R. B. dėl padarytos žalos gamtai atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas LR Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas prašė priteisti iš atsakovės Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 22 976 Lt gamtai padarytai žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Panevėžio miesto agentūros aplinkos apsaugos inspektorė 2010-03-23 nustatė, kad R. B. jam priklausančiame žemės sklype, kurį įsigijo iš buvusios savininkės G. K., neturėdamas leidimo iškirto 6 paprastuosius klevus (25, 50, 61, 66, 67, 90 cm skersmens), kurie yra saugotini želdiniai. Žemės sklypui nustatyta speciali naudojimo sąlyga – saugotini želdiniai (krūmai ir medžiai), augantys ne miško ūkio paskirties žemėje. Nustatyta, kad medžius iškirto R. B. suklaidintas Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus pareigūnės V. B., kuriai pagal ATPK 86 str. už pareigos aplinkai nevykdymą buvo skirta 305 Lt bauda. Ji pripažino pažeidimą, patvirtino, kad neįvertinusi ir neįsigilinusi į pateiktą prašymą, žinodama, kad sklype auga saugotini želdiniai, leido kirsti medžius, nurodydama, jog leidimas medžiams kirsti nereikalingas. Ieškovo nurodymu, paskaičiuota gamtai padaryta žala sudaro 11 488 Lt, kuri paskaičiuota pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos 1995 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 198 patvirtintą Nuostolių, padarytų gamtai, sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodiką ir Nuostolių, padarytų sunaikinus medžius augančius ne miškų ūkio paskirties žemėje, dydį, skaičiuojamą taikant bazinius įkainius, patvirtintus LR Aplinkos ministro 2008-06-26 įsakymu Nr. D1-343. Iškirsti saugotini medžiai gyvenamosios teritorijos mieste, todėl padaryta žala didinama 2 kartus ir yra 22 976 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 15 d. sprendimas keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Byloje nustatyta, kad privačioje R. B. priklausančioje valdoje, esančioje adresu Plūkių g. 5A, Panevėžys, nukirsti 6 paprastieji klevai - 66, 25, 61, 90, 50 ir 67 cm skersmens (2010 m. kovo 23 d. patikrinimo aktas Nr. M-12-60, 2010 m. kovo 24 d. patikrinimo aktas Nr. M12-63 ir 2010 m. kovo 25 patikrinimo aktas Nr. M12-64) (b. l. 11-13), kuriuos iškirto, neturėdamas tam leidimo, pats tretysis asmuo R. B.. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodytos specialios šio sklypo naudojimo sąlygos – žemės sklype esantys saugotini želdiniai (medžiai ir krūmai), augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje (b. l. 16). Byloje pateiktas 2009-05-05 Panevėžio miesto savivaldybės administracijos architektūros ir urbanistikos skyriaus V. B. parengtas raštas, adresuotas G. K., kuriuo ji informuojama, kad (duomenys neskelbtini) privačioje valdoje augantiems medžiams leidimas nereikalingas (b. l. 15). Iš nuostolių, padarytų gamtai, neteisėtai sunaikinus saugotinus želdinius, augančius ne miškų ūkio paskirties žemėje, apskaičiavimo matyti, kad pamatuoti šešių sunaikintų paprastųjų klevų kelmai, kurių skersmenys yra 66, 25, 61, 90, 50, 67 cm. Paskaičiuoti nuostoliai gamtai už neteisėtai sunaikintus želdinius yra 22 976 Lt (b. l. 14). V. B. už pažeidimo, numatyto ATPK 86 str. 1 d., padarymą buvo nubaustas 305 Lt administracine bauda (b. l. 19, 20). Panevėžio apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs R. B. skundą dėl paskirtos administracinės nuobaudos už neteisėtą medžių iškirtimą taikymo pagrįstumą, 2010-06-17 nutarimu panaikino Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento paskirtą baudą ir bylą nutraukė (b. l. 22-23). Šiame nutarime konstatuota, kad V. B., dirbdama Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausiąja specialiste, žinodama, jog sklype yra saugotinų želdinių, leido G. K. jos 2009-04-15 prašymu kirsti medžius savo nuožiūra, nurodydama, kad leidimas medžiams kirsti nereikalingas, neįvertinusi ir neįsigilinusi į pateiktą prašymą. G. K. prašė leidimo iškirsti 10 klevų ir kt. medžius, nes jie trukdė namo statybai.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju žala gamtai atsirado dėl Panevėžio miesto savivaldybės administracijos darbuotojos J. B. neteistų veiksmų, kuri neatsižvelgdama į tai, kad augantys medžiai yra saugotini, 2009-05-05 rašte, kurį pasirašė ir skyriaus vedėjas S. M., neteisėtai nurodė, jog leidimas kirsti medžiams (duomenys neskelbtini) privačioje valdoje nereikalingas. R. B. būtent šią valdą pirko 2009-10-09 pirkimo pardavimo sutartimi, jo dalis atidalinta tik 2010-02-12.

Dėl atsakovės Panevėžio miesto savivaldybės administracijos kaltės ir apskaičiuoto žalos dydžio (22 976 Lt) už medžių iškirtimą ginčo byloje nėra. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismui nebuvo teisėto pagrindo sumažinti žalos, priteisiant ieškovui tik pusę (11 488 Lt) prašomos priteisti žalos sumos. Kaip teisingai nurodo apeliantas, teismas šioje ginčo dalyje neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas.

Pažymėtina, jog nagrinėjant civilines bylas dėl deliktinės civilinės atsakomybės, žalos faktą ir dydį turi įrodyti nukentėjęs asmuo, tuo tarpu aplinkybes, dėl kurių žalos atlyginimas turėtų būti sumažintas, – žalą padaręs asmuo. CK 6.251 str. 2 d. teismui suteikta teisė, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Ši teisės norma gali būti taikoma ne tik sutartinės, bet ir deliktinės civilinės atsakomybės atveju (CK 6.245 str. 4 d., 6.263 str.). Nuo visiško nuostolių atlyginimo principo gali būti nukrypta ir CK 6.282 str. pagrindu, atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens kaltę ar žalą padariusio asmens turtinę padėtį. Pagal kasacinio teismo praktiką, nuostolių (žalos) atlyginimo mažinimas, kaip vieno iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo – išimtis, turi būti taikomas labai atsargiai ir tik tais atvejais, kai byloje konstatuotos jos taikymo sąlygos, ir sąžiningumas, protingumas ir teisingumas iš tiesų reikalauja sumažinti nuostolių atlyginimo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010; kt.). Nagrinėjamu atveju atsakovė Panevėžio miesto savivaldybės administracija neprašė teismo sumažinti žalos atlyginimo CK 6.251 str. 2 d. ar 6.282 str. įtvirtintais pagrindais, byloje nenustatyta faktinių aplinkybių, kurios galėtų būti pagrindas taikyti nurodytas įstatymo normas. Kaip byloje nustatyta, žalos dydis už 6 vnt. medžių iškirtimą apskaičiuotas nepažeidžiant Nuostolių, padarytų gamtai, sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus metodikos, patvirtintos LR Aplinkos ministro 1995 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 198, ir Želdinių atkuriamosios vertės įkainių, patvirtintų LR Aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343. Atsakovė neginčijo, kad pateikti ieškovo paskaičiavimai neatitinka jo nurodytos metodikos.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su teismo išvada, jog žalai atsirasti turėjo įtakos ir trečiojo asmens R. B. veiksmai, nes jis, įsigijęs žemės sklypą, kurio nuosavybės teisės įregistravimo dokumentuose (NTR pažymoje) nurodyta, kad jam priklausančiame žemės sklype auga saugotini medžiai, turėjo pareigą pasidomėti leidimo medžių kirtimui reikalingumu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011-10-10 nutartyje, palikdamas nepakeistą Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010-06-17 nutarimą, jau yra pasisakęs, kad R. B. kaltė, padarius ATPK 78 str. 1 d. įtvirtintą pažeidimą, neįrodyta, R. B. neturėjo jokio pagrindo manyti, jog jo veikimas gali sukelti žalingas pasekmes. Nutartis yra įsiteisėjusi ir turi prejudicinę galią R. B. veiksmų vertinimui, todėl aukščiau minėtų aplinkybių iš naujo įrodinėti bei vertinti nereikia. LR aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymu Nr. D1-87 patvirtintų Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimo šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo „ 9 punktu nustatyta, kad kirsti medžius galima tik turint savivaldybės išduotą leidimą, o 13.2 p. nustatyta, kad savivaldybė, gavusi prašymą, paruošia leidimą. Nagrinėjamu atveju savivaldybė leidimo neišdavė, bet dar ir nurodė, kad jis nereikalingas. Tai akivaizdžiai neteisėti veiksmai, kurių pasekmėje ir buvo padaryta nurodoma žala.

Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinis skundas dalyje dėl priteistos žalos atlyginimo tenkintinas, priteisiant iš atsakovės Panevėžio miesto savivaldybės administracijos ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento naudai papildomai 11 488 Lt (viso – 22 976 Lt).

Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįstus apelianto argumentus dėl pirmosios instancijos teismo priteistų procesinių palūkanų. Sprendžia, jog teismas nepagrįstai vadovavosi CK 6.210 str. 2 d., kuriuo nustatyta, jog už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys. Šioje ginčo byloje tiek ieškovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas, tiek atsakovė Panevėžio miesto savivaldybės administracija yra valstybės ir savivaldybės įstaigos, todėl palūkanos priteisiamos vadovaujantis CK 6.210 str. 1 d. (terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio).

Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, keičia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl netinkamų materialinės teisės normų, reglamentuojančių žalos atlyginimą ir palūkanų priteisimą, taikymo, o apeliacinį skundą tenkina (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 330 str.).

Pakeitus teismo sprendimą, yra pagrindas, vadovaujantis CPK 93 str. 5 d., perskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas yra tenkinamas pilna apimtimi ir iš atsakovės ieškovo naudai priteista visa ieškiniu prašoma suma, todėl iš atsakovės valstybės naudai priteistina viso 689 Lt žyminio mokesčio, mokėtino už ieškinį (ieškovas yra atleistas) pirmosios instancijos teisme, taip pat 345 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (ginčijama ½ nepatenkinto ieškinio dalis). Iš atsakovės taip pat priteistina 37 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (b. l. 1) (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Atkreiptinas dėmesys, jog pagal CPK 83 str. 1 d. 10 p. nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiamos valstybės ir savivaldybių institucijos (įstaigos) tik už ieškinius dėl lėšų išieškojimo. Nagrinėjamoje byloje Panevėžio miesto savivaldybės administracija yra atsakovė, todėl ji nėra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, kaip kad nepagrįstai teigia atsiliepime į apeliacinį skundą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies trečiu punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 15 d. sprendimą dalyje dėl žalos atlyginimo, metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų pakeisti ir jį išdėstyti taip:

Priteisti iš Panevėžio miesto savivaldybės administracijos, įmonės kodas 288724610, 22 976 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-01-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento, įmonės kodas, 190742529, naudai.

1 034 Lt žyminio mokesčio ir 37,00 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei, jas sumokant į VMI surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).