Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.1.-436-404/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Bylos Nr.
A2.1.-436-404/2016
Teisminio proceso Nr.
4-33-3-00335-2016-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Advokatai
Saulena Gasiūnienė
Kategorijos
  • 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Ad­mi­nist­ra­ci­nė by­la Nr. A.2.1-436-404/2016
Proceso Nr. 4-33-3-00335-2016-3Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.2.; 2.2.1.2.; 2.14.3. (S)
PLUN­GĖS RA­JO­NO AP­Y­LIN­KĖS TEI­SMASNUTARIMAS2016 m. rugsėjo 20 d.Plun­gė
Plun­gės ra­jo­no ap­y­lin­kės tei­smo tei­sė­jas Vir­gi­ni­jus Ge­dei­kis,sek­re­to­riau­jant Vilijai Budrikienei,

da­ly­vau­jant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovei advokatei Saulenai Gasiūnienei,

viešame teismo posėdyje iš­nag­ri­nė­jo R. J. , gimusios (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini) lietuvės, Lietuvos Respublikos pilietės, ūkininkės, gyvenančios (duomenys neskelbtini), ad­mi­nist­ra­ci­nio tei­sės pa­žei­di­mo by­lą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. versdamasi žemės ūkio veikla pagal jos vardu įregistruotą ūkį Ūkininkų ūkio registre, būdama ūkininke ir darbuotojų atžvilgiu darbdaviu, turinti darbinį teisnumą ir veiksnumą, įgaliojusi savo mamą – G. J. tvarkyti bei valdyti jos vardu įregistruotą ūkininko ūkį pagal 2011-11-23 notaro patvirtintą įgaliojimą (registro Nr. 8876), su kuria nesudaryta jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis, kaip tai numatyta 1999-05-04 Lietuvos Respublikos Ūkininko ūkio įstatymo Nr. VIII-1159 (su vėlesniais pakeitimais) III-iame skirsnyje (toliau – Įstatymas Nr. VIII-1159), ir neįregistruota 2003-07-24 Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-298 patvirtintų Ūkininkų ūkių registravimo ūkininkų ūkių registre taisyklėse II-ame skirsnyje numatyta tvarka, pagal G. J. žodinį susitarimą už atlygį dėl pagalbinių darbuotojų darbo ir jo atlikimo tvarkos, leido 2016 m. kovo 9 d. Telšių apskrities VMI atlikto operatyvaus patikrinimo metu (duomenys neskelbtini) esančioje jos fermoje prižiūrėti ir šerti gyvulius darbdavio naudai: J. K. , gimusiam (duomenys neskelbtini), P. S. , gimusiam (duomenys neskelbtini), J. R. , gimusiam (duomenys neskelbtini), neužtikrinusi, kad apie darbuotojų įdarbinimo pradžią nustatyta tvarka būtų pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, neužpildžiusi kvitų ir darbuotojams neišdavusi kvitų antrųjų egzempliorių dėl žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal 2013-03-13 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 218 patvirtintą paslaugių sąrašą, tuo R. J. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 ir 2 p., 99 str. reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamos R. J. įgaliota atstovė advokatė Saulena Gasiūnienė prašo bylą jos atstovaujamosios atžvilgiu nutraukti, kadangi administraciniame kaltinime nurodytus asmenis savarankiškai įdarbino G. J. , būdama įgaliota atlikti tik konkrečius darbus – nupirkti gazolio, sumokėti mokesčius ir kt., apie tai R. J. nežinant, jų atžvilgiu nebūdama joks darbdavys, dėl ko R. J. atžvilgiu nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Be to, surašant R. J. administracinio teisės pažeisimo protokolą, pažeistos administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo taisyklės, nes neaišku kokius jame nurodytų įstatymų straipsnius ir punktus ji pažeidė.

Nustatyti ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, teismas gali tik remdamasis įrodymais (ATPK 256 str.).

Liudytoja G. J. teisme parodė, kad turi du pilnamečius vaikus – sūnų K., dukrą R., abu yra ūkininkai. Dukra pradėjusi ūkininkauti mokėsi, dabar turi naujagimį, todėl ji jai padeda pagal įgaliojimą, t. y. gali mokėti mokesčius, nupirkti kurą, o darbuotojus į darbą priima ir atleidžia pati R.. Pagalbinius darbus ūkyje darbuotojai dirba pagal kvitus. R. ūkyje auginami raguočiai. Priimdama dirbti K., S., R. ji su R. nesitarė, jai apie tai nepranešė. (duomenys neskelbtini) gatvėje yra trys fermos, kurių vienoje yra sūnaus, kitoje dukros gyvuliai, trečioje yra jos vištos. Gyvuliai nebuvo bendri, jiems nesakė kieno gyvulius prižiūrės, tačiau tarėsi dėl užmokesčio už darbą, darbo pobūdžio ir laiko, maitinimo, apgyvendinimo. Neneigė, jog dukra dažnai atvažiuoja į fermą

Liudytoja V.Ž. teisme parodė, kad laikraštyje „Žemaitis“ rado skelbimą, pagal jį ieškojo pagalbinių darbininkų fermoje, todėl paskambino. Telefonu kalbėjo su G. J. , ji ją parsivežė į fermą, kur ji turėjo prižiūrėti gyvulius, kiaules, turėjo kraiką privežti, kitus darbus dirbti, jai sakė, kad reikės dirbti aštuonias valandas per dieną, žadėjo mokėti penkiolika eurų už dieną, ten gyveno, davė valgyti. Kai už darbą pinigų nenorėjo atiduoti, išsikvietė televiziją. Darbo sutartis nebuvo sudaryta, jos net vardo neklausė, neprašė asmens dokumento. Be jos ten dar dirbo penki žmonės. R. J. retai matydavo, viskam vadovavo G. J. .

Liudytojas P. S. teisme parodė, kad buvo nuvažiavęs pas G. J. pasižiūrėti dėl darbo apie kovo mėnesį, turėjo dirbti darbininku, jam siūlė prižiūrėti gyvulius, bet jų požiūriai nesutiko ir nepasiliko dirbti, nes jam nepatiko darbo sąlygos. Kai atvyko mokesčių inspekcija jis tuo metu apsižiūrinėjo gyvulius, bet nedirbo.

Liudytojas J. R. teisme parodė, kad pažįsta R. J. ir G. J. . G. J. įdarbintas tris dienas dirbo fermoje prie raguočių gyvulių, juos šėrė. Atlyginimą žadėjo po dešimt eurų už dieną, dirbti reikėjo nuo 7 iki 18 valandos, valgyti davė, apgyvendino, davė rūbus, jokios darbo sutarties nesudarė. Per tas tris darbo dienas matė atvykusią R., Raguočių buvo apie šimtą galvijų, ten buvo kompleksas – trys fermos, į visas vežė pašarus, vištų buvo tik kelios.

Liudytojas J. K. teisme parodė, kad pažįsta G. J. ir R. J. . Jį įdarbino G. J. , fermoje šeria gyvulius, valo mėšlą. Už darbą duoda pavalgyti, pinigų, apsirengti, apgyvendino. Kartais ateina R., bet jis nežino ar ji ūkininkė. Pinigus pažįsta, su jais neapgauna. Gal keturis kartus buvo apsipykęs su G., buvo išėjęs iš to ūkio, bet vėl sugrįždavo, nes jam patinka G., darbas nesunkus.

R. J. administracinis kaltinimas pareikštas pagal pirminėje medžiagoje surinktus duomenis: R. J. , J. R. , J. K. , P. S. , V. Ž. paaiškinimus jų apklausų protokoluose, darbų grafikus, operatyvaus patikrinimo ataskaitą, VSDFV Mažeikių skyriaus informacija apie K. J. ir R. J. PKV pranešimus, paslaugų kvitų knygelės duomenimis.

Administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims kyla už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį. Šio administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra blanketinė, nukreipianti į Lietuvos Respublikos darbo kodeksą (toliau – DK). Pagal DK 98 str. 1 d. nuostatas, nelegalus darbas yra darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: 1) yra DK 93 str. nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią; 3) darbą dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; 4) darbą dirba trečiosios šalies piliečiai, įdarbinti nesilaikant DK 98¹ str. 1 d. 1, 2 ir 3 p. nustatytų reikalavimų. Pagal DK 98 str. 2 d. darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Darbdavio pareiga pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nustatyta DK 99 str. 6 d.

Kadangi ATPK 41³ str. 1 d. administracinė atsakomybė numatyta darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims, todėl nagrinėjamoje byloje turi būti nustatyta, kas konkrečiu atveju yra darbdavys ar darbdavio įgaliotas asmuo.

Pagal DK 16 str. nuostatas, darbdavys gali būti įmonė, įstaiga, organizacija ar kita organizacinė struktūra, nepaisant nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, pagal DK 14 str. turinčios darbinį teisnumą ir veiksnumą, kiekvienas fizinis asmuo, kurio teisnumą ir veiksnumą reglamentuoja Civilinis kodeksas.

R. J. ūkis įregistruotas pagal 1999-05-04 Lietuvos Respublikos Ūkininko ūkio įstatymo Nr. VIII-1159 (su vėlesniais pakeitimais) III skirsnio nuostatas (toliau – Įstatymas Nr. VIII-1159), ji verčiasi žemės ūkio veikla. Pagal DK 16 str. 2 d. nuostatas, ji yra darbdavys.

Pagal to paties Įstatymo Nr. VIII-1159 nuostatas dėl ūkininko ūkio registravimo, turi būti registruojama jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis, jeigu ūkininkas verčiasi žemės ūkio veikla kartu su kitais asmenimis (partneriais). Įstatymo sąvokose išaiškinta, kad ūkininko partneris yra fizinis asmuo (ūkininko sutuoktinis, pilnametis šeimos narys ar kitas fizinis asmuo), kuris kartu su ūkininku verčiasi žemės ūkio veikla ir miškininkyste pagal sudarytą jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį.

Iš teismui pateikto 2011-11-23 notaro patvirtinto įgaliojimo (registro Nr. 8876) kopijos matyti, kad R. J. kartu su savo mama G. J. verčiasi žemės ūkio veikla, ką patvirtina įgaliojimas G. J. tvarkyti, valdyti jos vardu įregistruotą ūkininko ūkį, tačiau ši jungtinė veikla turėjo būti įforminta kaip jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis, ko nepadarius G. J. nėra suteiktas darbdavio ar darbdavio įgalioto asmens statusas. Nagrinėjamu atveju R. J. kaip darbdavys privalėjo užtikrinti, kad ūkinių gyvūnų auginimo ir priežiūros paslaugas, atliekamas rankomis, naudojant tam skirtas priemones, dirbantiems darbuotojams būtų užpildyti kvitai ir darbuotojams išduoti kvitų antrieji egzemplioriai dėl žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo, kad ūkio veikla būtų organizuojama tinkamai.

Teisės pažeidimas, numatytas ATPK 41³ str. 1 d., gali būti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Darbdavys turi užtikrinti, kad darbo teisinių santykių tarp darbdavio ir darbuotojo įforminimas atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. R. J. neveikimas pasireiškė nepakankama darbdavio kontrole šioje srityje, kas ir sudaro pagrindą administracinei atsakomybei atsirasti.

Surinkti ir ištirti įrodymai patvirtina, kad J. K. , P. S. , J. R. fermoje prižiūrėjo ir šėrė R. J. raguočius galvijus, R. J. būdama šių darbuotojų atžvilgiu darbdaviu, neužtikrinusi, kad apie darbuotojų įdarbinimo pradžią nustatyta tvarka būtų pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, neužpildžiusi kvitų ir darbuotojams neišdavusi kvitų antrųjų egzempliorių dėl žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo, kadangi kvitų knygelę R. J. įsigijo tik atlikto patikrinimo dieną – 2016-03-09, leido pačios naudai jos fermoje nelegaliai dirbti J. K. , P. S. , J. R. , šia veika R. J. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d.

Teisme pažeidėjos atstovė iškėlė versiją, kad surašant R. J. administracinio teisės pažeisimo protokolą buvo pažeistos administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo taisyklės, nes neaišku kokius jame nurodytų įstatymų straipsnius ir punktus ji pažeidė.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal Valstybės dokumentų technologinės apsaugos tarnybos prie Finansų ministerijos direktoriaus 2011-12-30 įsakymu Nr. I-206 patvirtintų Administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo taisyklių III skirsnio 12.3 punkto nuostatas, dėstomojoje protokolo dalyje turi būti nurodyta teisės akto, kurio nuostatas pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, pavadinimas, straipsnis, dalis, punktas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pripažįsta, kad surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą R. J. šių nuostatų nebuvo pakankami laikomasi, todėl šią bylą nagrinėjantis teismas pats pašalina šiuos trūkumus, vadovaujantis ATPK 284 str. 2 d. nuostatomis, negrąžinant bylos protokolą surašiusiai institucijai trūkumams pašalinti.

Skiriant nuobaudą pažeidėjai, teismas vadovaujasi bendromis nuobaudų skyrimo taisyklėmis, numatytomis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str.

Pažeidėjos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Vadovaujantis ATPK 30² str. 1 d. nuostatomis, nesant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį.

Va­do­vau­da­ma­sis Lietuvos Respublikos ATPK 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., tei­smas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. J. pri­pa­žin­ti pa­da­rius ad­mi­nist­ra­ci­nį tei­sės pa­žei­di­mą, nu­ma­ty­tą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d., ir jai paskirti baudą už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį po 1.882 Eur (tūkstantį aštuonis šimtus aštuoniasdešimt du eurus), iš viso 5.646 Eur (penkis tūkstančius šešis šimtus keturiasdešimt šešis eurus).

Išaiškinti R. J. , kad paskirtą baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jai dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 1001. Mokėjimo pavedime nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį. Neturint galimybės sumokėti baudą, ATPK 313 straipsnio 3 dalyje numatyta teisė per 40 (keturiasdešimt) dienų nuo nutarimo priėmimo dienos kreiptis į vietos mokesčių administratorių dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo dalimis. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, ją išieško antstolis (ATPK 314 str. 3 d.).

Nutarimas per 20 (dvidešimt) dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.

Tei­sė­jas (parašas) Virginijus Gedeikis