Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. Y., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Ukrainos Respublikos pilietis, ukrainietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. Y., 2024 m. rugsėjo 18 d. apie 20.46 val., Vilniuje, S. S. g., ties pastatu Nr. 88, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „SEAT Altea XL“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,83 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Šiais veiksmais D. Y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis D. Y. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir paaiškino, kad šventė draugo gimtadienį ir išgėrė kelis kokteilius su „džinu“. Vienu metu jis nusprendė šalia namo stovintį savo automobilį perstatyti į kitą vietą, nes jis blokavo pravažiavimą. Kai užkūrė automobilio variklį, prie jo priėjo liudytojas, todėl išjungė variklį ir laukė policijos. Automobilis šiek tiek pajudėjo, tačiau pravažiavo tik apie metrą, ne daugiau nei mašinos kėbulas. Pradžioje buvo nusprendęs automobiliu vykti namo, tačiau atsisėdęs į mašiną pajautė apsvaigimą, todėl nusprendė automobilį tik perstatyti. Jis supranta, kad buvo neblaivus ir padarė pažeidimą. Kai atvažiavo policija, automobilis stovėjo. Jis vykdė visus policijos pareigūnų reikalavimus, atidavė automobilio raktus. Minėtą automobilį jis nuomojosi. Po įvykio atvažiavo automobilio savininkas ir jį pasiėmė. Šio automobilio vertė, kuri nurodyta registre, yra per aukšta, kadangi automobilis buvo pirktas už 2146 eurų Vokietijoje. Kai jis nuomojosi automobilį, tai užstato vertė buvo 3500 eurų. Tai reiškia, kad jeigu su automobiliu kažkas atsitiktų, jis turėtų atlyginti 3500 eurų žalą, o ne tą sumą, kuri nurodyta registre. Norėtų, kad už jį laiduotų jo tėvas I. Y.. Jis su tėvu kartu dirba, dažnai bendrauja, turi nuosavą individualią veiklą, santykiai su tėvu yra puikūs.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinamasis ir prokuroras sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, todėl kiti įrodymai byloje ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. rugsėjo 19 d. apklaustas įtariamuoju D. Y. savo kaltę pripažino ir paaiškino, kad vakar, t. y. 2024 m. rugsėjo 18 d., jis su draugu S. pradėjo vartoti alkoholį apie 18 valandą. Vakar buvo to draugo gimtadienis ir jie šventė jo nuomojamame bute, adreso tikslaus pasakyti negali, nežino. Jie su S. gėrė džiną. Išgėrė apie 4 džino su toniku kokteilius (stiklinių talpa apie 330ml). Jis pas draugą buvo atvažiavęs su nuomojamu automobiliu A. K. jis netoli gyvena nuo to draugo, nusprendė, kad gali grįžti namo automobiliu. Jo draugas nežinojo, kad jis neblaivus ketina vairuoti. Žino, kad pasielgė neteisingai, daugiau niekada taip nesielgs. Jis jautėsi tik lengvai apsvaigęs. Taigi įsėdo į automobilį ir pradėjo važiuoti. Pavažiavęs apie 10 metrų sustojo, nes priešpriešais buvo kitas automobilis. Pravažiavimas buvo siauras, jie abu netilpo. Jis laukė, o kitas automobilis bandė pravažiuoti. Kito automobilio vairuotojas išlipo ir atėjo jo paklausti, kodėl nevažiuoja. Vairuotojas supratęs, kad yra neblaivus, iškvietė policiją. Atvykę pareigūnai patikrino jo blaivumą. Automobilio SEAT atvyko atsiimti jo savininkas. Jį policijos pareigūnai sulaikė ir nuvežė į areštinę. Jis labai gailisi dėl savo tokio poelgio, niekada taip nesielgia. Daugiau neturi ką papasakoti (1 t., b. l. 66-67).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. rugsėjo 18 d. apklaustas liudytoju A. S. paaiškino, kad 2024 m. rugsėjo 18 d. apie 20.15 val., grįždamas savo automobiliu VOLVO S 60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) namo iš ligoninės, kur buvo aplankyti savo sutuoktinės, įvažiavo į S. S. g. 88 kiemą. Važiuojant į automobilių stovėjimo aikštelę, priešinga kryptimi, tai yra iš kiemo, išvažinėjo automobilis SEAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kadangi pravažiavimas čia yra siauras, o atbulomis važiuoti nepatogu, jis sustojo, išlipo iš automobilio ir priėjo prie automobilio SEAT vairuotojo durelių, norėdamas paprašyti, kad šis paduotų atgal, kad galėtų įvažiuoti jis. Vairuotojas atidarė dureles ir išlipo iš automobilio. Vairuotojo paprašė, kad šis paduotų atgal, kad jis galėtų prisiparkuoti. Jaunas vyras atsakė, kad nenori važiuoti atbulomis, pradėjo prašyti jo, kad jis jį praleistų. Automobilio SEAT vairuotojui pradėjus kalbėti su juo, iškart pajautė, kad šis yra neblaivus nuo alkoholio. Iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Pajutus alkoholio kvapą pasakė jam, kad jis vairuoja išgėręs. Vyras pradėjo aiškinti, kad šventė kažkieno gimimo dieną, yra išgėręs, bet nedaug. Jis pasakė jam, kad kvies policijos pareigūnus, vyras įsėdo į automobilį ir pradėjo važiuoti atbulomis ir stovėjimo aikštelėje prie namo prisiparkavo užstatant kitų automobilių išvažiavimą. Jis važiavo paskui ir sustojo prie jo automobilio. Tam vyrui važiuojant atbulomis, jis jau paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir kalbėjo su pareigūnu. Pareigūnas bendraujant telefonu jo klausė, ar jis išėmė užvedimo raktelį iš automobilio SEAT, jis atsakė, kad ne. Po maždaug 10-15 min. atvyko policijos pareigūnai ir patikrino to vyro blaivumą. Kiek suprato, jam buvo nustatytas girtumas. Taip pat nori paminėti, kad automobilio Seat vairuotojas prie jo alkoholio nevartojo, automobilyje buvo vienas. Vyras kalbėjo rusų kalba, lietuvių nemokėjo. Daugiau nieko dėl įvykio pasakytu negali (1 t., b. l. 19-21).

Iš 2024 m. rugsėjo 18 d. Tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2024 m. rugsėjo 18 d. apie 20.46 val., adresu (duomenys neskelbtini), Ukrainos Respublikos pilietis D. Y. (gim. duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „SEAT Altea XL", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,83 promilės etilo alkoholio koncentracija (1 t., b. l. 1).

2024 m. rugsėjo 18 d. Vilniaus apskrities VPK Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus vyr. patrulio K. P. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2024 m. rugsėjo 18 d., patruliuojant kartu su vyriausiąja patrule G. B., 20.24 val. iš Vilnius apskr. VPK OVS budėtojų dalies gavo pranešimą, kad prie nurodyto adreso, pranešėjas nepraleidžia a/m SEAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo, kadangi įtaria, kad jis neblaivus, prieš tai buvo išlipęs iš automobilio ir nuo jo sklido alkoholio kvapas. Atvykus nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), pastebėjo kieme stovintį automobilį SEAT ALTEA XL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie kurio stovėjo pranešėjas A. S., gim. (duomenys neskelbtini), netoliese dar prie minėto automobilio SEAT ALTEA XL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjo šio automobilio vairuotojas, tai buvo D. Y., gim. (duomenys neskelbtini). Pranešėjas A. S. paaiškino, kad atvažiavo su savo automobiliu į kiemą, adresu (duomenys neskelbtini), ir iš priekio pastebėjo automobilį SEAT ALTEA XL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris galimai norėjo išvažiuoti, bet A. S. išlipo iš savo automobilio ir užstatęs automobilį SEAT ALTEA XL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuėjo pakalbėti su automobilio SEAT ALTEA XL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoju D. Y., A. S. kalbėdamas su D. Y. pajuto nuo D. Y. iš burnos sklindantį alkoholio kvapą, dėl to A. S. netraukė savo automobilio, užstatė pravažiavimą, kad D. Y. su automobiliu SEAT ALTEA XL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) negalėtų pravažiuoti, ir A. S. iškvietė policiją. A. S. matė, kad automobilį SEAT ALTEA XI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo D. Y.. Pabendravus su D. Y., šis teigė, kad vartojo alkoholį, ir teigė, kad vairavo automobilį SEAT ALTEA XL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, norėjo tiesiog truputį pavažiuoti, kaip teigė, patraukti ar pastatyti stovėti automobilį SEAT ALTEA XI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) D. Y. sutiko pasitikrinti blaivumą. Alkotesteriu buvo patikrintas D. Y. blaivumas, pirmu putimu nustatyta 1,83 prom., antru pūtimu 1,83 prom. Automobilis SEAT ALTEA XL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra įmonės UAB "Restis", ši įmonė ir automobilis SEAT ALTEA XL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso L. V., gim. (duomenys neskelbtini), L. V. atvyko į įvykio vietą, pasirašė pakvitavimą ir išvažiavo su jam priklausančiu automobilių SEAT ALTEA XL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Įvykis perduotas ekipažui V1714 (1 t., b. l. 13).

2024 m. rugsėjo 19 d. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo susisiekta telefonu su L. V., kuris nurodė, kad automobilį "SEAT ALTEA XL" jis nuomoja D. Y.. Jie buvo pasirašę automobilio nuomos sutartį. L. V. nežinojo, kad D. Y. vairuos automobilį neblaivus (1 t., b. l. 41-42).

2024 m. rugsėjo 18 d. Apžiūros protokole nurodoma, kad atlikta automobilio apžiūra (1 t., b. l. 28-37).?

2024 m. rugsėjo 18 d. Neblaivumo nustatymo aktu nustatyta, kad D. Y.pirmu ir antru matavimu nustatyta 1,83 prom. neblaivumo būsena (1 t., b. l. 27, 26)

VĮ "Regitros" duomenimis, transporto priemonė SEAT ALTEA XL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso UAB "Restis" (1 t., b. l. 38).

VšĮ "Emprekis" duomenimis, transporto priemonės SEAT ALTEA XL kaina su PVM – 6680 Eur, be PVM - 5277,20 Eur (1 t., b. l. 39).

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad kaltinamojo D. Y. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Visi anksčiau teismo aptarti įrodymai, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, patvirtina, kad kaltinamasis suvokė, jog vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Paties kaltinamojo duoti parodymai patvirtina, kad jis suvokė, jog neblaivus vairuoja automobilį, ir norėjo taip veikti – veikė tiesiogine tyčia.

Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo padaryta tyčinė nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Teisiamojo posėdžio metu pateiktas prašymas atleisti D. Y. nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojo I. Y. atsakomybei pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl D. Y. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Jis padarė nesunkų nusikaltimą, pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, anksčiau nėra teistas.

BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta dar viena sąlyga, kurią kaltinamasis turi atitikti, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo posėdyje kaltinamasis nuoširdžiai išgyveno dėl susiklosčiusios situacijos ir padarytos veikos. Pažymėtina, kad nors kaltinamasis, padarydamas šią nusikalstamą veiką, elgėsi ypač pavojingai ir savo, ir aplinkinių atžvilgiu, visgi iš byloje surinktų duomenų matyti, jog tokia jo veika yra atsitiktinio pobūdžio, savo elgesį kaltinamasis įvertino kritiškai. Įvertinus bylos aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad D. Y. anksčiau nėra teistas, administracine tvarka baustas, tačiau ne už šiurkščius administracinius nusižengimus (t. 1., b. l. 85-87), vykdo individualią veiklą, teismas tiki, kad ne bausmė ir teistumas, o būtent kaltinamojo atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės – t. y. teismo suteiktas pasitikėjimas (kartu su baudžiamojo poveikio priemonėmis, kurios atitinka padarytos veikos pavojingumą) gali padaryti reikiamą teigiamą įtaką ateity elgtis teisėtu būdu. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas turi pagrindą manyti, kad D. Y. ateityje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, taigi sprendžia, kad jis atitinka įstatymo nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas.

BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Nagrinėjamu atveju D. Y. laiduotoju sutinka būti jo tėvas I. Y.. Pastarasis teismo posėdyje paaiškino, kad jis sūnui daro didelę įtaką, nes dažnai bendrauja ir kartu dirba. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad D. Y. su tėvu sieja artimi ryšiai. I. Y. daro sūnui teigiamą įtaką. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad I. Y. dirba, neteistas, administracine tvarka baustas už nešiurkščius administracinius nusižengimus (greičio viršijimas, automobilio parkavimo taisyklių pažeidimas). Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad I. Y. yra vertas teismo pasitikėjimo, yra artimas D. Y., taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis bei nuolatiniu bendravimu gali daryti teigiamą įtaką jam, kad sūnus laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, D. Y., padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojo I. Y. atsakomybei pagal laidavimą, ir baudžiamoji byla nutrauktina. Teismas, įvertinęs aukščiau minėtas D. Y. charakterizuojančias aplinkybes, jog iki šiol nedarė nusikalstamų veikų, dirba, atsakingai vertina savo veiksmus, konstatuoja, kad vienerių metų laidavimo terminas yra pakankamas, užstatas neskirtinas.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Prokuroras teisiamojo posėdžio metu prašė paskirti D. Y. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 metams 6 mėnesiams (BK 68 straipsnis); 2) automobilio „SEAT“ valst. Nr.(duomenys neskelbtini) vertę pagal turto vertinimo ataskaitą atitinkančios pinigų sumos – 5277,20 Eur, konfiskavimą (BK 72 straipsnis).

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

D. Y. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairavo transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,83 promilių etilo alkoholio koncentracija. Taigi nėra abejonių, kad jis kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui. Pažymėtina, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius.

Kaltinamasis pirmą kartą neblaivus vairavo transporto priemonę, jis nėra padaręs ir kitokio pobūdžio teisės pažeidimų, susijusių su girtavimu, todėl specialiosios teisės atėmimo terminas skirtinas mažesnis nei šios baudžiamojo poveikio priemonės vidurkis. Jam skirtinas 1 metų 6 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, jį skaičiuojant nuo šios teisės sustabdymo dienos – 2024 m. rugsėjo 19 d. (b. l. 73-74). Teismo vertinimu, toks terminas bus pakankamas, kad būtų pasiekti baudžiamosios poveikio priemonės tikslai. Pažymėtina, kad kaltinamojo gynėjas prašė teismo, kad D. Y. būtų taikomas vienerių metų terminas uždraudžiant jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Skirti trumpesnį baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą, kaip prašė kaltinamojo gynėjas, nėra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai, kadangi kaltinamasis įvykdė ne administracinį nusižengimą, o nusikaltimą, todėl ir jam taikomos baudžiamojo poveikio priemonės terminas turi būti ne trumpesnis nei tai reglamentuoja Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso nuostatos, nustatančios atsakomybę už transporto priemonės vairavimą, kai neblaivumas neviršija 1,50 promilių. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad asmenų, traukiamų baudžiamojon atsakomybėn ir asmenų traukiamų administracinėn atsakomybėn, teisinė padėtis negali nesiskirti, nes skiriasi pats šios teisinės atsakomybės pagrindas. Baudžiamojo poveikio priemonės terminas, kuris lygus ar mažesnis už administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) terminą, nustatytą už mažiau pavojingą administracinį nusižengimą, nebūtų proporcingas padarytai nusikalstamai veikai (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-256-898/2020).

Kaltinamajam taikytina ir kita baudžiamojo poveikio priemonė, kuri yra numatyta BK 72 straipsnyje – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn.

BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, sprendžiant klausimą dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, BK 72 ir 72³ straipsniuose nurodytas turtas yra konfiskuojamas.

Turto konfiskavimas – viena iš BK IX skyriuje nurodytų baudžiamojo poveikio priemonių rūšių, kuria siekiama padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 dalimi, turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (tiesiogiai ar netiesiogiai iš nusikalstamos veikos gautas bet kokio pavidalo turtas). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys).

Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Taigi, transporto priemonė, kurią vairavo D. Y., atitinka konfiskuotino turto sąvoką. Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad automobilis „SEAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo D. Y., nuosavybės teise priklauso UAB "Restis"(1 t., b. l. 38). Taigi, kaltinamojo vairuotas automobilis priklauso trečiajam asmeniui, kuris nežinojo, kad jo nuomojamu automobiliu bus padarytas nusikaltimas, todėl šiuo konkrečiu atveju svarstytinas klausimas dėl automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis.

Kaltinamasis teismo prašė, be kita ko, taikant automobilio vertę atitinkančios sumos konfiskavimą, atsižvelgti į tai, kad šio automobilio vertė, kuri nurodyta registre, yra per aukšta, kadangi automobilis buvo pirktas už 2146 eurų Vokietijoje. Kai jis nuomojosi automobilį, tai užstato vertė buvo 3500 eurų. VšĮ „Emprekis“ duomenimis, vidutinė 2013 m. gamybos automobilio „SEAT Altea 2.0 TDI DPF Style“ kaina su PVM Lietuvoje 2024 m. balandžio mėnesiui buvo 6 680 Eur su PVM, tačiau priede prie 2024 m. liepos 1 d. automobilio Nuomos sutarties nuomotojo UAB „Restis“ atstovas L. V. nurodė, kad minėto automobilio vertė, jo, kaip automobilio savininko vertinimu, yra 3 500 Eur, todėl teismas sprendžia, jog šios konkrečios transporto priemonės rinkos vertė yra 3 500 Eur. Nors VĮ „Regitra“ išraše yra duomenys, pateikti iš pirkimo-pardavimo sutarties, kad automobilis pirktas už 2 146 Eur, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad jis pirktas Vokietijoje, nuo jo pirkimo praėjo tam tikras laiko tarpas, galimai buvo turėta papildomų išlaidų muito mokesčiams, be to, galėjo būti atlikti tam tikri transporto priemonės pagerinimai, ypač atsižvelgiant į tai, kad automobilio savininkas nuomos sutartyje nurodė aukštesnę jo vertę. Todėl teismas laiko, kad šio konkretaus automobilio reali vertė yra jo savininko nurodyta vertė – 3 500 Eur.

Kaip matyti iš nustatytų nusikaltimo padarymo faktinių aplinkybių, be minėtos transporto priemonės panaudojimo BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo padarymas iš esmės būtų buvęs neįmanomas, kadangi minėtas straipsnis imperatyviai draudžia asmenims vairuoti transporto priemones esant neblaiviems. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonės taikymas gali asmeniui sukelti tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, savaime nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams arba, kad jos paskyrimas reikštų netinkamą įstatymo taikymą. Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, kad kaltinamojo atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatų taikymas būtų išimtinai neproporcingas. Todėl remiantis aukščiau išdėstytais argumentais bei siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikalstamų veikų darymui bei valstybės ir visuomenės interesus iškeliant aukščiau už kaltininko interesus, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo D. Y. išieškotina konfiskuotino turto (automobilio) vertę atitinkanti pinigų suma – 3 500 Eur. Nustatant konfiskuotiną sumą, teismas remiasi kaltinamojo pateikta automobilio nuomos sutartimi su priedu, kadangi joje nurodyta konkretaus automobilio, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo įrankis, rinkos vertė, jo savininko vertinimu.

Dėl proceso išlaidų ir kitų klausimų.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui 2024 m. gruodžio 11 d. pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2024-12572, kurioje nurodyta, kad iš D. Y. priteistina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suma yra 325 Eur, kuriuos sudaro D. Y. gynėjo advokato Jan Kučynski, gynusio kaltinamąjį teisminio proceso metu, darbo užmokestis.

(duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Nagrinėjamu atveju gynėjas D. Y. buvo paskirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu. Teismas įvertina tai, kad D. Y. dirba, jo teigimu, per mėnesį jo pajamos sudaro apie 2 500 – 3 000 Eur, taigi jo materialinė padėtis negali būti vertinama, kaip ypatingai sunki, todėl iš D. Y. valstybės naudai priteistina 325 eurų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Kaltinamasis D. Y. ikiteisminio tyrimo metu (duomenys neskelbtini) straipsnio tvarka buvo sulaikytas nuo 2024 m. rugsėjo 18 d. 21.40 val. iki 2024 m. rugsėjo 19 d. 13.54 val. (viena diena).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, proceso išlaidų nėra.

D. Y. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduotinas VĮ „Regitra“.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti - kompaktinis diskas su BPC, body kamerų įrašais, prisegtas prie galinio bylos viršelio, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40, 67–68, 72 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

D. Y., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį I. Y. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti D. Y. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. rugsėjo 19 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti D. Y. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, ir išieškoti iš jo konfiskuotino turto vertę atitinkančią sumą – 3 500 EUR (tris tūkstančius penkis šimtus eurų) į valstybės biudžetą.

D. Y. paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus D. Y. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke prie bylos, perduoti VĮ „Regitra“.

Iš D. Y. valstybės naudai priteisti 325 eurų (tris šimtus dvidešimt penkis eurus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – kompaktinį diską su BPC, body kamerų įrašais, prisegtą prie galinio 1 bylos viršelio, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.