Kauno apygardos teismo nutartis

nerengdamas teismo posėdžio apeliacine tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. J. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. gruodžio 6 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. R. J. nuteistas 2014 m. vasario 5 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 13 metų laisvės atėmimo bausmė. 2015 m. balandžio 20 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, buvo subendrinta aukščiau nurodytu nuosprendžiu paskirta bausmė su 2013 m. rugsėjo 4 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir skirta galutinė 13 metų laisvės atėmimo bausmė. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2023 m. kovo 13 d., pabaiga – 2026 m. kovo 13 d.

2. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – Komisija) 2023 m. spalio 16 d. nutarimu nutarė netaikyti nuteistajam R. J. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Komisijos sprendimas motyvuotas tuo, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, išlieka kriminogeniniai veiksniai, darantys įtaką nuteistojo elgesiui, elgesys atliekant laisvės atėmimo bausmę nebuvo pavyzdingas, jis anksčiau jau yra pažeidęs taikomos priežiūros sąlygas. Komisija, įvertinusi lygtinio paleidimo taikymui aktualių aplinkybių visumą, padarė išvadą, kad nuteistojo pažanga ir pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

6. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagrindai įtvirtinti BVK 82 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi lygtinis paleidimas gali būti taikomas esant žemai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, o tokiu atveju, kai rizika nėra žema – būtina nustatyti akivaizdžią pažangą ją mažinant. Vertinant nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, atsižvelgiama į lygtinio paleidimo taikymui reikšmingų aplinkybių visumą, tarp jų ir į nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius. Šie pokyčiai turi būti akivaizdūs ir pakankami išvadai, kad nuteistajam taikomos resocializacijos priemonės jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

7. Būtina pažymėti ir tai, kad laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų resocializacijos tikslai yra užtikrinti veiksmingą nuteistųjų resocializaciją, mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą (BVK 52 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai). Nuteistųjų resocializacija, be kita ko, yra grindžiama nuteistųjų nusikalstamo elgesio rizikos valdymu (BVK 52 straipsnio 1 dalis). Siekiant valdyti nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, yra sudaromas individualus resocializacijos planas, kuris sudaromas atsižvelgiant į nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu nustatytas aplinkybes ir šio vertinimo rezultatus, plane numatant individualizuotas resocializacijos priemones (BVK 52 straipsnio 3 dalies 1–9 punktai, 53 straipsnio 1, 2 dalys). Aptartos BVK normos suponuoja išvadą, kad sprendžiant dėl to, ar nuteistasis daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, svarbią reikšmę turi nuteistojo pastangų valdyti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir taip mažinti nusikalstamų veikų recidyvą, vertinimas, atsižvelgiant į tai, ar efektyviai įgyvendinamos individualiame resocializacijos plane numatytos priemonės.

8. Teismas, susipažinęs su skundo dėl Komisijos nutarimo medžiaga, išnagrinėjęs skundo argumentus, apylinkės teismo nutartį, aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti skundžiamą nutartį ir priimti naują sprendimą, nenustatė. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad jau šiuo metu taikyti nuteistajam R. J. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos dar nėra pagrindo, yra argumentuota ir pagrįsta, su ja sutinka ir skundą nagrinėjantis teismas.

9. Kaip nurodyta pirmiau, lygtinai gali būti paleisti nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai, tačiau jie daro akivaizdžią pažangą ją mažindami. Iš 2023 m. rugsėjo 29 d. socialinio tyrimo išvados matyti, kad R. J. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Taigi būtina sąlyga lygtinio paleidimo taikymui yra akivaizdžios pažangos mažinant vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nustatymas. Tačiau tokia pažanga aptariamu atveju nenustatyta.

10. Socialinio tyrimo išvadoje pateikta informacija patvirtina, kad ankstesni pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimai buvo atlikti 2022 m. kovo 9 d., 2022 m. spalio 6 d., 2022 m. lapkričio 11 d., 2023 m. kovo 23 d. Visais šiais atvejais nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Tokia rizika išliko ir atlikus paskutinį vertinimą 2023 m. rugsėjo 29 d. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad teigiamas pokytis stebimas „ Mąstymas ir elgesys“ srityje, kadangi paskutiniu laikotarpiu nebuvo stebimos impulsyvaus ar agresyvaus elgesio apraiškos, nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo motyvuotas spręsti problemas konsultuodamasis su psichologais, dalyvaudamas jų organizuojamuose užsiėmimuose, daugiau, nei du mėnesius nebuvo pažeidęs nustatytos tvarkos. Šios aplinkybės nuteistajam yra palankios, rodo tam tikrą motyvaciją siekti pozityvių elgesio, mąstymo pokyčių. Vis tik šios aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad daroma pažanga mažinant vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi ir dėl to lygtinis paleidimas R. J. jau gali būti taikomas.

11. Pirmiau padarytą išvadą patvirtina ne tik pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pokyčio nebuvimas (per pusantrų metų laikotarpį rizika išliko nepakitusi), bet ir kitos apylinkės teismo nutartyje aptartos ir motyvuotai įvertintos aplinkybės. Iš socialinio tyrimo išvadoje pateiktos informacijos matyti, kad atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, buvo stebimas ne tik teigiamas pokytis srityje „Mąstymas ir elgesys“, bet ir neigiama dinamika „Gyvenimo sąlygos“ srityje dėl to, kad nuteistasis nebeturi patvirtintos gyvenamosios vietos. Be to, nors R. J. vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, didelio skaičiaus ne tik statinių, bet ir dinaminių kriminogeninių veiksnių išskyrimas šioje laisvės atėmimo bausmės stadijoje leidžia daryti išvadą, kad individualiame resocializacijos plane numatytų priemonių ir programų vykdymas reikšmingos įtakos valdant nuteistajam nustatytus, riziką nusikalsti pakartotinai didinančius, kriminogeninius veiksnius dar neturėjo.

12. Didžioji dalis R. J. nustatytų kriminogeninių veiksnių yra susijusi su jo turimomis mąstymo, elgesio problemomis (būdingas smurtinis, impulsyvus elgesys, piktnaudžiavimo alkoholiu bei narkotikais problemos, negebėjimas tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmes, tinkamų problemų sprendimo įgūdžių stoka, nusikalstamą elgesį palaikančios nuostatos, priežiūros (ribojimų) pažeidimai). Nors nuteistasis, vykdydamas individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, dalyvavo užsiėmimuose „Sėkmingų asmeninių finansų valdymas“, lankė krikščionių misijos „Aušra“, „Lietuvos kalėjimų kapeliono asociacija“, „Lietuvos veikliųjų žmonių bendrija“ susitikimus, lankė užsiėmimus, skirtus asmenims, susijusiems su alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimu, baigė EPP programą, buvo konsultuotas psichologų, vis tik pateiktoje medžiagoje nėra duomenų apie nuteistojo dalyvavimą individualiame resocializacijos plane numatytose tikslinėse intervencinėse priemonėse – „Pykčio valdymo programa“. Kaip nurodyta pirmiau, didelė dalis kriminogeninių veiksnių yra susijusi su nuteistojo mąstymo ir elgesio problemomis, pasireiškiančiomis impulsyviu, smurtiniu elgesiui. Be to, kriminalinė, smurtinio elgesio istorija, būdingas teisės pažeidimų modelis, socialinio tyrimo išvadoje yra išskirti, kaip riziką nusikalsti pakartotinai didinantys statiniai kriminogeniniai veiksniai, o informacija apie ankstesnius teistumus patvirtina, kad negebėjimas valdyti savo elgesį, impulsyvumas, ypač pavartojus alkoholio, buvo reikšmingas nuteistojo nusikalstamą elgesį įtakojęs faktorius. Įvertinus paminėta, taip pat psichologinio tyrimo metu nustatytas aplinkybes, jog nuteistasis lengvai meluoja, turi polinkį teisinti savo elgesį, manipuliuoja informacija dėl piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis, pateikdamas neobjektyvius duomenis, taip siekdamas pateikti save iš geresnės pusės, konstatuoti akivaizdžią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką (valdant nusikalstamą elgesį galinčius įtakoti kriminogeninius veiksnius) nėra pagrindo.

13. Nuteistojo pažangos mažinant vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vertinimui aptariamu atveju svarbia aplinkybe laikytina ir tai, kad nuteistasis, praeityje jau būdamas teistas ir atlikęs laisvės atėmimo bausmę, laisvės atėmimo vietų įstaigoje išlaikyti tinkamą elgesį ilgesnį laiką vis tik nesugebėjo, nesielgė nepriekaištingai. Pažyma apie gautas nuobaudas ir paskatinimus patvirtina, kad už gerą elgesį, mokymąsi, dalyvavimą programose, R. J. buvo paskatintas 17 kartų (paskutinį kartą 2022 m. lapkričio 28 d.). Tačiau jis taip pat ir baustas: vidaus tvarkos taisykles ir nustatytus reikalavimus nuteistasis pažeidė 9 kartus, drausminės nuobaudos skirtos 4 kartus, kitais atvejais apsiribota apsvarstymu, paskutinis pažeidimas (draudžiami daiktai) padarytas sąlyginai neseniai – 2023 m. kovo 28 d. Tai leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis laikytis nustatytų reikalavimų ir tinkamai vykdyti savo, kaip nuteistojo, pareigas maksimaliai nesistengė, net ir struktūruotoje aplinkoje nuteistais ne visada buvo linkęs paklusti nustatytoms taisyklėms ir jų laikytis.

14. Nuteistojo negebėjimas siekti stabilių elgesio pokyčių, polinkis teisinti savo elgesį, manipuliavimas charakterizuojančia informacija siekiant save pateikti iš geresnės pusės, kriminalinių nuostatų palaikymas, sudaro pagrindą išvadai, kad resocializacijos procesas nuteistajam dar nėra baigtas. Nuteistasis nesistengia valdyti kriminogeninius veiksnius, kurie tiesiogiai susiję su jo nusikalstamu elgesiu ir tai neabejotinai patvirtina skundžiamoje nutartyje padarytą išvadą, kad akivaizdžios pažangos mažindamas vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nuteistasis R. J. nedaro, jo motyvacija ir pastangos valdyti riziką nusikalstami pakartotinai didinančius kriminogeninius veiksnius nėra pakankamos. Aktualu pažymėti ir tai, kad Komisijai dėl reikalingumo taikyti nuteistajam tęstines resocializacijos priemones laisvės atėmimo vietų įstaigoje, taip pat jokių abejonių nekilo. Visi posėdyje dalyvavę Komisijos nariai vieningai balsavo prieš R. J. lygtinį paleidimą.

15. Nors skundo dėl Komisijos nutarimo medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje R. J. dalyvauja pozityvaus užimtumo veiklose, dirba, yra įgijęs ne vieną specialybę, tęsti bausmės atlikimą iš (duomenys neskelbtini) kalėjimo perkeltas į (duomenys neskelbtini)kalėjimą (atviro tipo bausmės atlikimo vietą – (duomenys neskelbtini) pusiaukelės namus),vis tik nedėdamas maksimalių pastangų valdyti su jo nusikalstamu elgesiu labiausiai susijusius kriminogeninius veiksnius, spręsti netinkamo elgesio, mąstymo problemas, nuteistasis akivaizdžios pažangos mažindamas vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nedaro. Be to, skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad teismas, be kitų aplinkybių, vertino ir informaciją apie nuteistojo įgytas specialybes, nuostatą į darbą laisvės atėmimo vietų įstaigoje ir darbinę patirtį laisvėje, tačiau pagrįstai jų nepripažino svariu pagrindu lygtinio paleidimo taikymui, nurodydamas pakankami išsamius tokio vertinimo motyvus. Taigi šios aplinkybės nagrinėjant nuteistojo skundą apylinkės teisme jau buvo įvertintos, o jas vertinti kitaip, nei pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo. Nėra pagrindo nesutikti su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad R. J. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytų lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos kriterijų (sąlygų) šiuo metu dar neatitinka – esant vidutinei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, akivaizdi pažanga ją mažinant nenustatyta.

16. Iš nuteistojo skunde nurodytų motyvų matyti, kad R. J. nesutinka su jam nustatytais kriminogeniniais veiksniais, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Šiuo aspektu aktualu pažymėti, kad pagal BVK 85 straipsnio 2 dalį, Lygtinio paleidimo komisija <...>, apsvarsto socialinio tyrimo išvadoje pateiktą informaciją ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos arba jo netaikyti. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos nutarimo, įvertina, ar Lygtinio paleidimo komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygos. Taigi socialinio tyrimo išvada yra vienas pagrindinių dokumentų, kurį Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija ir teismas vertina spręsdami klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo ar netaikymo. Aptariamu atveju pirmiau nurodytos nuteistojo skunde minimos aplinkybės yra nustatytos 2023 n. rugsėjo 29 d. socialinio tyrimo išvadoje, kuri buvo parengta vadovaujantis aprobuota vertinimo metodika, atsižvelgus į nuteistojo elgsenos stebėsenos bausmės atlikimo metu, interviu/pokalbio rezultatus, informaciją apie nuteistojo kriminalinį elgesį. Abejoti šioje išvadoje pateiktos informacijos objektyvumu, vertinimą atlikusio specialisto kvalifikacija, teismas neturi pagrindo.

17. Skunde R. J. nurodo ir tai, kad (duomenys neskelbtini) kalėjime taikoma lygtinio paleidimo ir sprendimo priėmimo procedūra jo atžvilgiu neatitinka asmens lygiateisiškumo ir objektyvumo garantijų. Vis tik nuteistasis nedetalizavo, kuo konkrečiai pasireiškė lygiateisiškumo ir objektyvumo garantijų pažeidimai, nenurodė jokių aplinkybių (faktų), patvirtinančių, kad klausimas dėl jo lygtinio paleidimo Komisijoje buvo išnagrinėtas nesilaikant BVK nustatytų reikalavimų. Duomenų, kad nagrinėjant R. J. lygtinio paleidimo klausimą Komisijos 2023 m. spalio 12 d. posėdyje, nebuvo laikytasi BVK nustatytos tvarkos ar padaryti kiti pažeidimai, nėra ir teismui pateiktoje medžiagoje. Įvertinus tai, šie R. J. teiginiai vertinami, kaip deklaratyvūs, todėl atmetami.

18. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visuma patvirtina, kad R. J. resocializacijos procesas dar turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, siekiant valdyti nuteistajam nustatytus riziką nusikalsti pakartotinai didinančius kriminogeninius veiksnius bei įtvirtinti teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam integruotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Apylinkės teismas teisingai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir teisės normų, reglamentuojančių lygtinio paleidimo taikymą, nepažeidė. Priešingai nuteistojo tvirtinimui, skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus ne selektyviai atrinktus duomenis, o visas, tiek teigimai, tiek neigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes (faktus), kurių visuma leido pirmosios instancijos teismui padaryti pagrįstą išvadą, jog šiuo metu taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą dar nėra pagrindo, kadangi nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 6 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl ją naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo R. J. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. gruodžio 6 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.