Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas B. B. (B. B.) (toliau – ir pareiškėjas) skunde prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2024 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą Nr. 24S189108 (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Migracijos departamentas Sprendimą atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Lietuva) iš esmės grindė faktine aplinkybe, jog asmeniui yra pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį (narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimas, laikymas, gabenimas turint tikslą platinti). Tačiau vien pranešimo apie įtarimą asmeniui įteikimas negali būti pagrindas konstatuoti jo kaltę, nes priešingu atveju toks požiūris pažeistų pagrindines žmogaus teises. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 4 straipsnio 3 dalis nustato, kad užsieniečio keliamos grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei vertinimą atlieka policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT). Įstatyme yra tiesiogiai išskirtas vienas iš atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą gyventi pagrindų – tą daryti atsisakoma, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai (Įstatymo 35 str. 1 d. 1 p.). Vadinasi, pastaroji aplinkybė privalo būti tiriama ir vertinama kiekvieno leidimo gyventi išdavimo ar keitimo atveju.

2.2. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Ši nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 44 straipsnio 6 dalyje. Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), aiškindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, yra pažymėjęs, kad nekaltumo prezumpcija yra pažeidžiama tuo atveju, jeigu teismo sprendimas, susijęs su asmeniu, kaltinamu nusikalstamos veikos padarymu, atspindi nuomonę, jog jis yra kaltas, neįrodžius jo kaltumo pagal įstatymą. Iki šios dienos dėl pareiškėjo nėra priimtas joks apkaltinamasis nuosprendis, o vien pranešimo apie įtarimą asmeniui įteikimas negali būti pagrindas išvadai apie asmens kaltę padarius nusikalstamas veikas. Šiuo atveju atsakovas sutapatino pranešimo apie įtarimą įteikimą su apkaltinamojo nuosprendžio priėmimu, o tai iš esmės pažeidžia tiek tarptautiniu lygmeniu, tiek ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose įtvirtintą nekaltumo prezumpciją.

2.3. Sprendime nurodyta, kad asmuo buvo 2 kartus nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 446 straipsnį 4 dalį, nes 2020 m. spalio 18 d. ir 2021 m. birželio 10 d. važiavo visuomeniniu transportu be galiojančio bilieto, o 2024 m. sausio 28 d. nubaustas pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį, nes 2024 m. sausio 28 d. savo namuose garsiai klausėsi muzikos, tuo trikdydamas viešąją rimtį. Paskirtos baudos yra sumokėtos. Nors pareiškėjas padarė du administracinius nusižengimus, tačiau, įvertinus jų pobūdį ir pavojingumą, yra akivaizdu, kad šių 2 administracinių nusižengimų padarymas nesudaro pagrindo išvadai apie asmens pavojingumą.

2.4. Pareiškėjo prašymas buvo išnagrinėtas šališkai, kadangi nebuvo įvertinta visa pareiškėją charakterizuojanti medžiaga, neatsižvelgta į jo gyvenimo trukmę Lietuvoje, vykdomą veiklą, teigiamai charakterizuojančius duomenis. Pareiškėjas yra studentas, t. y. nuo 2019 m. iki 2023 m. studijavo Vytauto Didžiojo universitete, kuriame įgijo informatikos studijų krypties informatikos sistemų bakalauro diplomą. Pabaigęs šias studijas, įstojo mokytis į Vytauto Didžiojo universitetą, kuriame tęsia mokslus ir siekia įgyti informacinių technologijų magistro laipsnį. Taip pat pareiškėjas dirba, darbdavio yra vertinamas tiek pagal turimas profesines žinias, tiek pagal asmenines savybes. Pareiškėjas yra gavęs apdovanojimą už mentorystę universitete. Šių pareiškėją teigiamai charakterizuojančių aplinkybių visuma paneigia atsakovo argumentus apie jo keliamą pavojų visuomenei.