Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedriaus Endriukaičio ir Nerijaus Meilučio,

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo E. P. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. gruodžio 9 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. lapkričio 18 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam E. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. P., Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. vasario 4 d. nuosprendžiu, nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 1 dalį, 1 metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2019 m. gegužės 30 d., bausmės pabaiga – 2020 m. gegužės 29 d.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo E. P. skundas atmetamas.

5. BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

6. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. P. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, pakankamą asmens lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos taikant jam intensyvią priežiūrą ir tai sudaro formalų pagrindą svarstyti E. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, vien to, priešingai nei savo skunde nurodo nuteistasis, jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, viena esminių lygtinio paleidimo taikymo sąlygų – tai manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

7. Atlikus nuteistojo E. P. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal OASys metodiką nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka 31 balą, kas prilyginama žemai rizikos grupei, tačiau šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgiant ir į tai, kad nuteistasis siekia lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra, būtina įvertinti ir E. P. pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri analizuojamu atveju turi būti itin akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ši pažanga nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai.

8. Atliekant nuteisto asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, nusikalstamo elgesio pokyčių vertinimą, tuo pačiu ir sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, neabejotinai atsižvelgiama ir į Komisijos konstatuotas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, tačiau, jų neišskiriant, t. y. nesuteikiant joms jokio prioriteto. Jos vertinamos visų nuteistojo asmens byloje esančių ir jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, tame tarpe ir nustatytų teismo, plotmėje, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog nei Komisijos nutarime, nei Socialinio tyrimo išvadoje konstatuotos išvados teismo neriboja. Toks vertinimas nei BK, nei BVK ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų nepažeidžia ir nesudaro teisinio pagrindo abejoti skundžiamos nutarties pagrįstumu bei teisėtumu. Juolab, kad ir Komisijos nutarimas nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą nebuvo priimtas vienbalsiai, Komisijos narių nuomonės šiuo klausimu taip pat išsiskyrė.

9. Įvertinus E. P. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu E. P. vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pataisos namuose dirba, bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, nesilaiko kriminalinės subkultūros ir neišreiškia diskriminacinių nuostatų. Už vidaus tvarkos taisyklių nesilaikymą ar režimo reikalavimų pažeidimą nebaustas, du kartus skatintas, darbą turės ir lygtinio paleidimo atveju – dirbs UAB „(duomenys neskelbtini)“, palaiko artimus socialinius ryšius su savo artimaisiais, turės nuolatinę gyvenamą vietą. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama E. P. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Juo labiau, kad nepaisant žemos nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos, atitinkančios 31 balą, nuteistojo elgesio korekcija išimtinai teigiama linkme, sprendžiant iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, vis dar galima ir šiuo konkrečiu atveju būtina, kadangi kintančių svertinių taškų, kurie išimtinai priklauso nuo nuteistojo dedamų pastangų pasitaisyti, suma siekia net 26 balus. Neabejotina, jog lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai, įvertinant nuteistojo elgesį pataisos namuose ne tik tam tikru vertinamu laikotarpiu, bet viso jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu.

10. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, pažymėtina, kad Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išskiriami keli E. P. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – lėšų tvarkymas ir pajamos, gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys, kurie neabejotinai gali turėti neigiamos įtakos nuteistojo pakartotiniam nusikalstamumui jo lygtinio paleidimo atveju. Tuo tarpu tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

11. Atmetant nuteistojo skundą pažymėtina ir tai, kad nors šis teistumas E. P. yra pirmasis, tačiau analizuojamu atveju jis buvo pripažintas kaltu už sunkaus nusikaltimo padarymą (būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusios būkle, ją išžagino) kas visumoje neabejotinai atskleidžia didesnį tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei ir sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Šiame kontekste pažymėtina, kad nors nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumas bei įvykdymo aplinkybės, kaip teisingai pažymima ir E. P. skunde, jau buvo įvertintos skiriant jam bausmę, dėl ko, jos negali būti laikomos absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, tačiau, tiek kiek jos atskleidžia E. P. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Neabejotina, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio ir toks vertinimas įstatymų nuostatų nepažeidžia.

12. Analizuojant nuteistojo skundą ir jame išdėstytus motyvus akcentuotina, kad E. P. savo kaltės dėl sunkaus nusikaltimo padarymo nepripažino. Nors šiuo metu jis kaltės nebeneigia ir sugeba atpažinti socialinius veiksnius, sąlygojančius nusikalstamą elgesį, tačiau jo gebėjimas suprasti savo indėlį į turimų problemų atsiradimą prieštaringas. Nusikaltimą nuteistasis įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau net ir šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje jis neigia piktnaudžiavimą alkoholiu laisvėje, kas leidžia pagrįstai manyti, jog šiuo metu E. P. vis dar negeba kritiškai vertinti savo netinkamo elgesio, jo koreguoti teigiama linkme nesistengia. Darant šią išvadą atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pats nuteistasis, remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, teigia, jog alkoholis neabejotinai turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui, tačiau, sprendžiant iš E. P. skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų, jokių programų, susijusių su alkoholio vartojimo problemų sprendimu, būdamas pataisos namuose jis nelankė, kas neabejotinai nuteistąjį charakterizuoja labiau neigiamai ir suponuoja pagrįstą išvadą, jog jis rimtai nevertina savo turimų problemų. Juo labiau, jog, paties E. P. įsitikinimu vienintelė jo turima problema yra bausmės atlikimas. Visos šios aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti jo pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

13. Abejonių tinkamu E. P. pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, teisėjų kolegijai kelia ir galimas jo finansinis nestabilumas. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, E. P. yra įgijęs vos 11 klasių išsilavinimą, specialybės neturi, tačiau jos įgyti nesiekė ir būdamas pataisos namuose. Nors nuteistasis nurodo, kad būdamas laisvėje dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir išėjęs į laisvę taip pat bus įdarbintas šioje įmonėje, tačiau įvertinus jo esamus finansinius įsipareigojimus (pažyma apie gautus vykdomuosius raštus nustatyta, kad nuteistasis privalo išmokėti 3157,78 Eur, išmokėta tik 58,73 Eur) bei jokių santaupų neturėjimą, menką darbinę patirtį, jokios specialybės neturėjimą, pagrįstai manytina, kad laisvėje gali kilti problemų dėl sklandaus E. P. įsiliejimo į darbo rinką, kas neabejotinai gali lemti ir pakartotinį nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos padidėjimą.

14. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir tai, kad lygtinio paleidimo atveju E. P. turės pastovią gyvenamąją vietą, palaiko socialinius santykius su artimaisiais, yra vieną kartą skatintas pataisos namuose, kadangi, sprendžiant iš nuteistojo Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotų teiginių, laisvėje jis taip pat turėjo gyvenamąją vietą, palaikė santykius su artimaisiais, tačiau akivaizdu, kad šios aplinkybės nuteistojo nuo jo nusikalstamo elgesio nesustabdė, todėl abejotina, jog ir šiuo metu nuteistojo skunde pabrėžiamos minėtos aplinkybės gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo pakartotino nusikalstamumo. Nors nuteistasis skunde pabrėžia, kad yra skatintas pataisos namuose, tačiau šie duomenys, įvertinus juos aukščiau aptartų nuteistąjį bei jo elgesio pokyčius charakterizuojančių aplinkybių visumoje, teisėjų kolegijos nuomone lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakankami. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kiekvienas nuteistasis, pateikęs prašymą paleisti jį lygtinai iš pataisos įstaigos, yra individualus, todėl sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo yra vertinami ne tik jam skiriami paskatinimai ir drausminių nuobaudų nebuvimas, laikymasis nustatytų elgesio taisyklių ir reikalavimų, bet ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurių tinkamas įvertinimas nagrinėjamu atveju vis dar neleidžia pagrįstai spręsti, jog E. P. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

15. Nesutiktina ir su skundo argumentu dėl Europos tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų Rec (2003) 22, Teismų įstatymo 33 straipsnio reikalavimų, Konstitucinio teismo ir Europos žmogaus teisių teismo formuojamos praktikos nesilaikymo. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo svarstymas Lietuvoje vyksta pagal šioje šalyje galiojančius teisės aktus. Neabejotina, jog visais atvejais, taikant asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, siekiama jo tinkamos resocializacijos ir reintegracijos į visuomenę, tačiau toks sprendimas turi būti priimamas tik tinkamai įvertinus asmens, kurį ketinama paleistį į laisvę, asmenybę, jo elgesį pataisos namuose bei jo elgesio korekciją, kuri turi sudaryti neabejotiną pagrindą manyti, jog išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Aukščiau aptartų duomenų visumoje įvertinus nuteistojo E. P. asmenybę charakterizuojančių duomenų visumą, teigti, jog jam paskirta laisvės atėmimo bausmė jau pasiekė jai keliamus tikslus, nėra jokio objektyvaus pagrindo.

16. Esant išdėstytoms aplinkybėms, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam E. P. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais, teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo E. P. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. gruodžio 9 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.