Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Daiva Valčiukienė

išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Raseiniai) prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 01-1-45866-19, kurioje

A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą, išsiskyręs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ta pati, teistas:

2011 m. gruodžio 20 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 150 straipsnio 3 ir 4 dalis, 140 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 metams 6 mėnesiams, bausmę atlikęs, 2018 m. birželio 20 d., paleistas iš laisvės atėmimo vietos, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis A. S. 2019 m. spalio 26 d., apie 22 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo namų kieme, žodinio konflikto metu, tyčia, sudavė savo šeimos nariui - broliui P. S. daugybinius smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, tuo sukėlė nukentėjusiajam P. S. fizinį skausmą.

Įtariamasis A. S. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 57-60) parodė, kad inkriminuojamą veiką pripažįsta visiškai. Nurodo, kad P. S. yra jo brolis, kartu gyvena (duomenys neskelbtini). Kartu su jais gyvena ir sesuo V. Č.. 2019 m. spalio 26 d. vakare, tikslios valandos nepamena, bet buvo tamsu, grįžo namo neblaivus ir prisiminė ankstesnius konfliktus su broliu P. S., kuris tuo metu taip pat buvo neblaivus. Namų kieme, supykęs ant brolio, sudavė jam ne mažiau kaip 5 smūgius rankos kumščiu į galvą, po to spyrė nemažiau 10 smūgių į krūtinę, galvą ir dar sudavė alkūne vieną smūgį į galvą. Visa tai matė sesuo V., kuri patraukė brolį nuo jo, nes nuo suduotų smūgių brolis neteko sąmonės ir gulėjo kieme ant žemės. Kas iškvietė policiją nežino, tačiau mano, kad sesuo. Sumušė brolį, nes pyko ant jo už ankstesnius asmeninius reikalus. Brolis jam smūgių nesudavė. Kokius padarė sužalojimus broliui nematė. Sesuo brolį nutempė į kambarį, o jis išėjo į gatvę, kur buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Būdamas blaivus taip nesielgtų, girtumas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, brolio atsiprašys ir atlygins jam padarytą žalą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. S. kaltė įrodyta.

Nukentėjusysis P. S. parodė (b. l. 21-24), kad namuose be jo dar gyvena sesuo su sugyventiniu ir brolis A.. Santykiai su broliu normalūs, tačiau kaip ir visose šeimose kartais būna ir pykčių. 2019 m. spalio mėnesio pabaigoje, tikslesnės datos nepamena, bet jau buvo vėlus vakaras, parėjo iš draugo į namus stipriai išgėręs, adresu (duomenys neskelbtini). Dėl buvusio girtumo, to vakaro aplinkybes sunkiai pamena. Apie tai, kodėl tarp jų su broliu kilo konfliktas ir kodėl buvo sumuštas, nieko pasakyti negali, nepamena visiškai nieko, atsimena tik nuo tos vietos įvykius, kuomet atsimerkė (duomenys neskelbtini) klinikose. Jam buvo nustatyti nedideli sužalojimai, ausies sumušimas, jokie lūžiai ar didesnės traumos jam nebuvo nustatytos, todėl atlikus būtinus tyrimus ir nieko nenustačius buvo paleistas į namus. Po įvykio su broliu susitikęs buvo, apie tą įvykį jie abu stengiasi nekalbėti, jie susitaikė, jis jam už sukeltą fizinį skausmą atleidžia ir jokių pretenzijų neturi.

Liudytoja V. Č. ikiteisminio tyrimo metu ( b. l. 31-34) parodė, kad gyvena kartu su broliais P. S. ir A. S., adresu (duomenys neskelbtini), mamai priklausančiame name. 2019 m. spalio 26 d. apie 22 val., buvo netoli namų, lauke ir išgirdo, kad prie jos namo šaukia brolis A., „nu dabar tu man pamatysi“. Ji iškart ėjo link namų ir priėjusi prie namo pamatė ant žemės gulintį brolį P. S., o šalia buvęs brolis A. S. jį spardė. Kadangi buvo tamsu, negali tiksliai pasakyti kiek smūgių ir į kurias kūno vietas buvo smūgiuojama. Ji nustūmė A., į šalį, o P., parvedė į kambarį. Tik prie šviesos pamatė, kad jam kruvinas veidas, ištinęs paakys. Iškart paskambino 112. Iki atvykstant pareigūnams A., kažkur pasišalino. Atvykę medikai P., apžiūrėjo ir iškart išvežė į ligoninę. Santykiai tarp abiejų brolių jau senokai yra ne kokie, jie dažnai pykstasi, bet A., pirmą kartą sumušė P..

Įvykio vietos apžiūros protokole (b. l. 12-13) ir fotolentelėje (b. l. 14-16) užfiksuota įvykio vieta – (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kiemas. Apžiūros metu tyrimui reikšmingų aplinkybių neužfiksuota, nieko nepaimta.

Policijos pareigūno tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (b. l. 35-38) ir fotolentelėje (b. l. 39-40) užfiksuota, kad smurtą patyrusiam P. S. nustatytas patinimas ir kraujosruva dešiniame paakyje bei kraujuojanti ausis. Jam nustatytas 2,85 prom. girtumas. Smurtą sukėlęs asmuo A. S. buvo agresyvus, jam 2019 m. spalio 26 d. apie 23 val. 30 min. sulaikius, nustatytas 1,76 prom. girtumas.

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Aptartų duomenų visuma patvirtina, kad kaltinamasis A. S. tyčia sudavė daugybinius smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas broliui P. S., t. y. šeimos nariui, tuo sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą, todėl ši kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai ir atitinka BK 140 straipsnio 2 dalies dispoziciją.

Kaltinamojo A. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama, tai kad jis visiškai prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą savo brolio atžvilgiu. Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai (b. l. 57-60), neprieštarauja, kad procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 72-73, 74-77).

Kaltinamasis A. S. yra teistas (b. l. 68-70), teistumas neišnykęs, nebaustas administracine tvarka (b. l. 71), ikiteisminio tyrimo duomenimis nustatyta, kad nedirbantis. Įvertinus byloje surinktus duomenis, daroma išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus A. S. prokuroro siūlomos bausmės rūšį – areštą. Pagal BK 49 straipsnio 3 dalį areštas gali būti skiriamas nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų, už baudžiamąjį nusižengimą – nuo dešimties iki keturiasdešimties penkių parų arešto. Įvertinus visumą kaltinamąjį charakterizuojančių ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių jam skiriama prokuroro siūloma, didesnė už vidutinę – 60 parų – arešto bausmė.

A. S. prisipažįsta esąs kaltas, baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčiu, 66 straipsniu, į areštą įskaitomas laikino sulaikymo laikotarpis nuo 2019 m. spalio 26 d. 23 val. 30 min. iki 2019 m. spalio 28 d. 13 val. 35 min. (b. l. 46-47, 61-62), t. y., santykiu 1:1, laikino sulaikymo dienas prilyginant 2 arešto paroms.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 65-67) – paliktina galioti ir panaikinta įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir galutinę bausmę paskirti 40 (keturiasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčiu, 66 straipsniu, į areštą įskaitomas laikino sulaikymo laikotarpis nuo 2019 m. spalio 26 d. 23 val. 30 min. iki 2019 m. spalio 28 d. 13 val. 35 min. t. y., santykiu 1:1, 2 laikino sulaikymo dienas prilyginant 2 arešto paroms.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, A. S. palikti galioti ir panaikinti įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui.

Išaiškinti A. S., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.