Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje: I.P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) tautybės, dirbantis (duomenys neskelbtini), išsituokęs, turintis vidurinį išsilavinimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1). 2021-03-12, Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 2 dalį. Jam skirta 9 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 22 valandas per mėnesį visuomenės labui. Remiantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 22 valandas per mėnesį visuomenės labui. Remiantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Bausmės neatlikęs. Kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. P., 2020 m. gegužės mėn. 20 d., apie 20 val. 00 min., tiksliau nenustatytu laiku, viešojoje vietoje – parduotuvėje „Uostas“, adresu (duomenys neskelbtini), prekybos salėje, būdamas agresyvus, rodydamas aiškų visuomenės ir žmogaus negerbimą, įžūliai, pašalinių asmenų akivaizdoje, ignoruodamas elementarias padoraus elgesio taisykles, dėl mažareikšmių asmeninio pobūdžio paskatų, konflikto su nukentėjusiuoju D. B. metu, matant parduotuvės pardavėjai, nukentėjusiajai T. U., tyčia sudavė ne mažiau kaip septynis kartus rankomis nukentėjusiajam D. B. į galvą bei spyrė jam ne mažiau kaip du kartus į pilvą ir tuo sukėlė D. B. fizinį skausmą ir išgąsdino T. U., bei sutrikdė visuomenės rimtį

t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis I. P. savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2020-05-20, vakare jis buvo bute pas savo kaimynę Ž., gyvenančią (duomenys neskelbtini), ir ten vartojo alkoholinius gėrimus. Į minėtą butą, pas jo kaimynę, atėjo jo kaimynės pažįstamas vardu N. Prieš ateidamas pas Ž., N buvo parduotuvėje „Uostas“. N. papasakojo, kad jam būnat parduotuvėje „Uostas“, prie jo pradėjo priekabiauti, kaip dabar jau yra žinoma, D. B.. Būdami kaimynės Ž. bute, jie visi vartojo alkoholinius gėrimus. Pasibaigus alkoholiniams gėrimams, I. P. su N. nutarė nueiti į parduotuvę „Uostas“, dar nusipirkti alkoholinių gėrimų. Tai buvo apie 20 val., vakaro. Kada I. P. su N. užėjo į parduotuvę „Uostas“, N. pasakė I. P., kad parduotuvėje yra D. B., kuris mušė N.. Tuo metu D. B. vėl trenkė N.. Toks D. B. elgesys nepatiko I. P. todėl jis būdamas parduotuvės patalpose priėjo prie D. B. ir jį sumušė. Kada I. P. mušė D. B., parduotuvės patalpose, jose buvo parduotuvės pardavėja T. U., kuri matė, kaip I. P. mušė D. B.. I. P. teigia, kad D. B. jis sudavė kumščiais ne mažiau, kaip penkis kartus į įvairias kūno vietas. Mušė jį nežiūrėdamas, kur jam suduoda smūgius. Taip pat I. P. įspyrė D. B.. Kiek kartų jam spyrė I. P. neatsimena. Teigia, jog gali būti, kad spyrė jam porą kartų į pilvą. Atsimena, kad parduotuvės pardavėja T. U. nutraukė jų muštynes ir išvarė juos iš parduotuvės. Po muštynių I. P. su N. išėjo į namus, o D. B. išvažiavo. Iki muštynių I. P. nepažinojo D. B.. N. pavardės nežino, tačiau gali būti, kad jo pavardė T. I. P. dar paaiškino, jog jis D. B. mušė todėl, kad jo elgesys jam nepatiko. I. P. tuo metu buvo neblaivus, supykęs. D. B. neturėjo taip elgtis N. atžvilgiu, nes tas žmogus neįgalus. Nors tuo metu I. P. ir buvo neblaivus, tačiau viską gerai suprato ir suvokė. Teigia, jog jeigu būtų buvęs blaivus, taip tikrai nebūtų pasielgęs. Savo elgesį vertina kritiškai. Gailisi dėl padaryto. Teigia, kad daugiau taip nebepasielgtų. Supranta, kad negalima muštis, tuo labiau viešojoje vietoje. Posėdžio metu I. P. atsiprašė nukentėjusiojo D. B.. I. P. paminėjo, kad jis sutiktų dirbti viešuosius darbus, jeigu jam būtų skirta tokia bausmė.

I. P. sutinka su Panevėžio teritorinės ligonių kasos pareikštu civiliniu ieškiniu ir sutinka atlyginti su D. B. gydymusi susijusias išlaidas. Šiuo metu jis gauna bedarbio pašalpą.

I. P. sutinka atlyginti D. B. 300 Eur neturtinę žalą.

Liudytoju teisme apklaustas nukentėjusysis ir civilinis ieškovas D. B. parodė, kad jis anksčiau nepažinojo kaltinamojo I. P.. 2020-05-20, jis buvo neblaivus, todėl beveik nieko neatsimena. Be to, tai įvyko jau senai. Apie įvykį atsiminė tada, kada jam policijos pareigūnai parodė vaizdo įrašą ir jis buvo apklaustas. Jam kažkodėl jauni žmonės prieš akis stovi, todėl mano, kad gal jį ir sumušė jauni žmonės. Paminėjo, jog jis šio įvykio su I. P. beveik neatsimena. D. B. atsimena konfliktą su N., tačiau kodėl įvyko konfliktas jis neatsimena. Dar atsimena, kad I. P. apgynė N. nuo jo. Atsimena, kad būdamas parduotuvėje, su N. kalbėjosi pakeltu tonu, o I. P. jam sudavė. D. B. patikslino, kad jam nusikaltimu yra padaryta 300 Eur turtinė žala, nes jis pateko į ligoninę, neišvyko į komandiruotę. Ligoninėje gulėjo vieną savaitę. Dėl sumušimo skaudėjo galvą. Jautėsi pažemintas. Šiuo metu jam jokių pasekmių dėl sumušimo nėra. Išliko tik nemalonūs prisiminimai apie įvykį. Teigia, kad jis taip pat kaltas dėl įvykusio įvykio, nes negerai elgėsi su N. ir dėl to buvo nuteistas. Savo elgesį taip pat vertina kritiškai. Nepateisina savęs. Sutinka su nuketėjusiosios T. U. parodymais duotais teisme.

Liudytoja teisme apklausta nukentėjusioji T. U. parodė, kad ji 2020-05-20, dirbo parduotuvėje „Uostas“, pardavėja. Matė konfliktą tarp D. B. ir I. P. ir bandė juos išskirti. I. P. ir D. B. ji pažįsta, kaip parduotuvės klientus. D. B. į parduotuvę nuolatos ateina neblaivus. 2020-05-20, apie 19 val., parduotuvėje taip pat buvo neblaivus D. B.. Apie 19 val. 30 min., D. B. jai pasakė, kad jis nori nusipirkti degtinės. T. U. jam atsakė, jog ji jam degtinės neparduos, nes jis yra neblaivus. Tada D. B. jai pasakė, kad ji turės problemų, nes jis turi ankstesnį kasos kvitą iš parduotuvės „Uostas“, kuriame užfiksuotas alkoholio pardavimas, sakė, jog kažkam paskambins. Ji atsakė, jog jis gali skambinti kam tik nori. Tada D. B. kažkam skambino. Iš jo pokalbio T. U. suprato, kad jis skambino taksi. Tuo metu į parduotuvę atėjo N. ir I.. Parduotuvėje N. priėjo prie D. B. ir jo atsiprašė, sakydamas nepyk jeigu kas ne taip. Tačiau D. B. nieko nepasakęs sudavė kumščiu N. į pilvą. Matėsi, kad N. skaudėjo. Dar ir prie štai D. B. kabinėjosi prie N., jį įžeidinėjo, prašė, kad N. išeitų į lauką su juo „pasikalbėti“. Tokį D. B. elgesį N. atžvilgiu matė ir liudytojos draugas A. U.. Taip pat jos draugas A. U. matė D. B. ir N. konfliktą lauke. Liudytoja dar paprašė savo draugo, kad jis palydėtų N. iki namų. Kada D. B. sudavė N. kumščiu į pilvą, T. U. sudrausmino D. B., sakydama jam: Ką tu darai?. Tada I. P. pradėjo mušti D. B.. I. P. kelis kartus trenkė D. B. į galvos sritį. Tada T. U. pradėjo juos skirti. T. U. prašė I. P. nesimušti, tačiau jis į tokį jos prašymą nereagavo. N. taip pat prašė I. P. nebesimušti ir eiti kartu su juo. Netrukus muštynės baigėsi ir I. P. su D. B. išėjo į lauką. Dėl muštynių T. U. patyrė išgąsti, šoką. Muštynės vyko parduotuvės prekybos salėje ir ji bijojo, kad besimušantieji nesudaužytų prekių. Muštynių metu dar kitų žmonių parduotuvės prekybos salėje nebuvo. Mano, kad nei D. B. nei I. P. neturėjo taip elgtis. I. P. elgesys buvo įžūlus ir nepriimtinas. Ji neturi jokių pretenzijų I. P..

Motyvuojamoji dalis

2020-06-01, Utenos apskrities VPK Visagino PK tyrėjo tarnybinis pranešimas „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“, kuriame užfiksuota, kad nuo 2020-06-01 administracinio tyrimo medžiagoje ROIK 20115261495, kurioje tyrimas buvo atliekamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 481 straipsnį (Nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas) ir 493 straipsnio 2 dalį (Priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimas žinant, kad pagalba nereikalinga) buvo priimtas nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną nustačius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje (Viešosios tvarkos pažeidimas), požymius. Tyrimo metu 2020-05-27 (užfiksuota daiktų, dokumentų pateikimo protokole) parduotuvės „Uostas“ vadovas J. Z. pateikė vaizdo įrašą. Peržiūrėjęs vaizdo įrašą, nustatyta, kad 2020-05-20 apie 20:08 val. parduotuvėje „Uostas“ tarp klientų įvyko konfliktas, o būtent: D. B., gimęs (duomenys neskelbtini) metais, dešine ranka vieną kartą sudavė kumščiu asmeniui, kurio asmenybė nenustatyta, po to šalia stovintis I. P., gimęs (duomenys neskelbtini) metais, D. B. dešiniąja ranka septynis kartus sudavė į veidą ir kairiąja koja du kartus spyrė į pilvą. Iš vaizdo įrašo matyti, kad parduotuvėje dirbanti pardavėja T. U., gimusi (duomenys neskelbtini) metais, įvykus konfliktui tarp klientų, išėjo iš savo darbo vietos, t. y. iš už prekystalio, ir juos skirstė. Buvo sutrikdyta parduotuvės veikla. Iš surinktos informacijos matyti, kad D. B. ir I. P. veiksmuose galimai yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje (Viešosios tvarkos pažeidimas), požymiai (1 tomas, b. l. 20-23).

2020-06-01, Utenos apskrities VPK Visagino PK tyrėjo tarnybinis pranešimas „Dėl nustatytų įvykio aplinkybių“ ir jame užfiksuoti duomenys (1 tomas, b. l. 26).

2020-05-20, Utenos apskrities VPK Visagino PK patrulio tarnybinis pranešimas „Dėl galimai melagingo iškvietimo“ ir jame užfiksuoti duomenys (1 tomas, b. l. 27).

2020-09-14 liudytojo apklausos protokolas, kuriame užfiksuoti A. U. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu. A. U. parodė, kad 2020-05-20, jis buvo pas savo draugę T. U. parduotuvėje „Uostas“, kuri yra (duomenys neskelbtini). Apie 19 val. jam būnant parduotuvėje, į parduotuvę atėjo pagyvenęs vyriškis ir kažką pirko. Tuo metu į parduotuvės prieangį atėjo kitas klientas, kuriam apie 40-45 m., ir pradėjo įžeidinėti tą pirkėją. Vartojo jo atžvilgiu necenzūrinius žodžius. Kažkokiu tai momentu tas pagyvenęs vyriškis išėjo į prieangį. Tuomet prieangyje tas jaunesnis vyriškis toliau įžeidinėjo šį vyriškį ir net kažkokiu tai momentu jį pastūmė į lauką. Lauke tam vyriškiui leidžiantis laiptais tas vyriškis spyrė tam pagyvenusiam vyriškiui į užpakalį. Tai matydamas jis nuėjo palydėti tą pagyvenusį vyriškį. Tą vyriškį jis palydėjo iki namo, esančio (duomenys neskelbtini). Tas jaunesnis grįžo į parduotuvę. Jaunesnis vyriškis buvo akivaizdžiai neblaivus. Po to jis kažką nusipirko parduotuvėje ir išėjo. Po kurio laiko iš parduotuvės išėjo ir jis. Po pusvalandžio jis grįžo į parduotuvę, kur lauke pamatė tą patį pagyvenusį vyriškį ir tą jaunesnį bei dar vieną vyriškį. Jo mergina kažką sakė šiems vyrams. Tada tas jaunesnis vyriškis atsisėdo į taksi, o tie kiti du vyrai nuėjo į namo, esančio (duomenys neskelbtini), pusę. Jokių muštynių lauke prie parduotuvės nebuvo (1 tomas, b. l. 52-55).

2020-08-26, liudytojo apklausos protokolas, kuriame užfiksuoti E. D. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu. E. D. parodė, kad 2020-05-20, nuo 10:00 val. iki 22:00 val., jis dirbo pamainoje kartu su Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu I. P.. Dirbo su tarnybiniu automobiliu „VW Caddy“. 2020-05-20, apie 19:54 val., iš Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad pranešėją sumušė trys vyrai ir bandė iš jo atimti pinigus, pranešėjas nurodė, kad lauks prie degalinės „Alauša“. Jie atvyko prie degalinės „Alauša“, esančios (duomenys neskelbtini). Juos pasitiko pranešėjas D. B.. D. B. buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, svirduliavo, nerišliai kalbėjo. D. B. pasitikrinti girtumą atsisakė. D. B. paaiškino, kad parduotuvėje „Uostas“, esančioje (duomenys neskelbtini), jį sumušė trys jam nepažįstami asmenys. Bendraujant su D. B., nepastebėjo matomų jo kūno sužalojimų. D. B. buvo pasiūlyta iškviesti greitąją medicinos pagalbą, tačiau jis atsisakė. Tikslu išsiaiškinti įvykio aplinkybes jie nuvyko prie parduotuvės „Uostas“, esančios (duomenys neskelbtini). Tuo metu parduotuvėje dirbo pardavėja T. U., kuri jiems paaiškino, kad į parduotuvę buvo užėjęs D. B., kuris norėjo nusipirkti alkoholio. Pardavėja nurodė, kad jam alkoholio nepardavė, nes jis buvo akivaizdžiai neblaivus. Pardavėja nurodė, kad D. B. nemandagiai bendravo, aiškino, kad alkoholį nusipirks kitoje parduotuvėje ir praneš policijai, kad ji jam pardavė alkoholį. Jiems bendraujant su pardavėja, ji taip pat nurodė, kad D. B. parduotuvėje konfliktavo su kitu pirkėju, konflikto metu jam sudavė į krūtinę ir pabėgo iš parduotuvės. Kadangi D. B. viešoje vietoje pasirodė neblaivus, jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir suteikta socialinė pagalba, pavežtas namo pagal jo gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini). (1 tomas, b. l. 58-61).

2020-08-24, liudytojo apklausos protokolas, kuriame užfiksuoti I. P. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu. I. P. davė tokius pačius parodymus, kaip ir liudytojas E. D. (1 tomas, b. l. 64-67).

2020-11-04, liudytojo apklausos protokolas, kuriame užfiksuoti N. T. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu. N. T. parodė, kad 2020 m. gegužę, jis ėjo pas savo pažįstamą J., kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Jis pats gyvena Visagino miesto trečiame mikrorajone. Eidamas pas pažįstamą, jis nutarė nupirkti lauktuvių savo pažįstamai, todėl nutarė užeiti į parduotuvę, esančią prie jo pažįstamos namo, berods parduotuvė „Uostas“. Užėjus į parduotuvę, parduotuvėje netoli prekystalių stovėjo aukštas vyriškis. Jis parduotuvėje nusipirko užkandos, butelį degtinės, įsidėjo tai į krepšį bei ėjo link savo pažįstamos namo, esančio (duomenys neskelbtini). Jam iš paskos ėjo tas pats vyriškis. Jis dar pradėjo galvoti, ko jis jam eina iš paskos. Nerimavo. Taip tas vyriškis jį sekė iki namo, esančio (duomenys neskelbtini), paskutinės laiptinės. Priėjus prie laiptinės, jis pagalvojo, kad šis vyriškis gali jį užpulti, todėl jis atsisuko ir klausė, ko jis nori. Iš krepšio išsitraukė butelį ir jau buvo nusiteikęs gintis. Tačiau tas vyriškis praskleidė savo striukę, kur jis už jo kelnių diržo pamatė daiktą, panašų į peilį. Tuomet jis butelį pasidėjo į krepšį. Tuo metu iš už nugaros išgirdo vyrišką balsą. Atsisukęs pamatė jauną vaikiną, kurį prieš tai matė prie parduotuvės. Dabar jis žino, kad tai pardavėjos vaikinas. Tas vaikinas paklausė jo, kur jis eina. Jis pasakė, kad eina į šią laiptinę, ir parodė į namo ketvirtą laiptinę. Tuomet tas vaikinas jam pasakė, kad jis eitų. O jį sekusiam vyriškiui vaikinas pasakė, kad jis eitų sau. Tuomet jis nuėjo, o jie liko. Užėjęs pas pažįstamą, susitiko savo pažįstamą Jevgeniją ir tame pačiame hole gyvenantį I., jo pavardės tiksliai nežino, gal ir P. Jie visi trise išgėrė jo atneštus alkoholinius gėrimus. Jis papasakojo apie incidentą parduotuvėje, todėl dar nusipirkti alkoholinių gėrimų nusprendė nueiti kartu. Tada jie kartu su I. nuėjo į tą pačią parduotuvę „Uostas“. Buvo vakaras. Užėjus į parduotuvę, I. nuėjo prie kasos, o jis stovėjo šalimais. Parduotuvės salėje, tuputį atokiau, pamatė tą patį vyriškį, kuris jį sekė. Jis I. pasakė, kad tai tas pats vyriškis. Jis dabar nepamena, ar jis tam vyriškiui ką nors pasakė, tačiau vyriškis priėjo prie jo ir vieną kartą kažkuriuo kumščiu trenkė į saulės rezginį. Dėl to jis jautė fizinį skausmą. Jis tuomet nuo to vyriškio atsitraukė. Jis to vyriškio nepuolė ir nebandė jam suduoti, bei nesigynė. Visa tai pamatė I., kuris tuomet priėjo prie to vyriškio ir kelis kartus trenkė tam vyriškiui rankomis į viršutinę kūno dalį. Jis tuo metu paėmęs produktus išėjo iš parduotuvės. Kas ten vyko toliau, jis nežino. Po trumpo laiko iš parduotuvės išėjo ir I.. Jie tuomet su I. pastovėjo kelias minutes prie parduotuvės. Tuomet iš parduotuvės išėjo tas vyriškis ir įsėdęs į taksi automobilį išvažiavo. Jis nematė, kad tam vyriškiui iš kur nors bėgtų kraujas. Tuomet jis kartu su I. nuėjo pas jo pažįstamą J. Pareiškimo nerašys (1 tomas, b. l. 70-73).

2020-05-27, daiktų, dokumentų pateikimo protokolas ir jame užfiksuoti duomenys, kur nurodyta, kad UAB „Geri želmenys“ atstovas J. Z. pateikė parduotuvės „Uostas“, adresu (duomenys neskelbtini), įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų įrašus, kurie įrašyti į kompaktinę plokštelę (1 tomas, b. l. 107).

2020-06-23, daiktų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad buvo apžiūrėti vaizdo įrašai, kuriuos 2020-05-27 pateikė UAB „Geri želmenys“. Apžiūros metu nustatyta: „DVR_ch1_main_20200520190000_20200520200000.dav“, apimtis 810.1 mb, trukmė 60 min. 00 sek. Apžiūros metu nustatyta, kad įrašas vykdomas nuo 2020-05-20 19 val. 00 min. 00 sek. Iš vaizdo įrašo matyti, kad filmuojama parduotuvės salė. Vaizdo įrašas yra nespalvotas, be garso. Vaizdo įrašo dešinės pusės viršutiniame kampelyje yra nurodyta data ir laikas kada vykdomas vaizdo filmavimas, kairės pusės apatiniame kampelyje yra užrašas „CAM 1“. 2020-05-20 20 val. 00 min. 00 sek. vaizdo įrašo pabaiga. Šiame vaizdo įraše ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos nėra. Apžiūros objektas yra vaizdo įrašas, kuris yra įrašytas į kompaktinį diską „DVD-R“ 4.7 gb arba 120 min. apimties su ant kompaktinio disko užrašu „Titanum“. Įrašo pavadinimas „DVR_ch1_main_20200520200000_20200520210000.dav“, apimtis 769 mb, trukmė 60 min. 00 sek. Apžiūros metu nustatyta, kad įrašas vykdomas nuo 2020-05-20 20 val. 00 min. 00 sek. Vaizdo įrašas yra nespalvotas, be garso. Vaizdo įrašo dešinės pusės viršutiniame kampelyje yra nurodyta data ir laikas kada vykdomas vaizdo filmavimas, kairės pusės apatiniame kampelyje yra užrašas „CAM 1“. Iš vaizdo įrašo matyti, kad filmuojama parduotuvės salė. 2020-05-20 20 val. 02 min. 05 sek. į parduotuvę užeina vyriškis, galimai D. B. (Vyriškis Nr. 1), ir bendrauja su parduotuvės pardavėja. 2020-05-20 20 val. 06 min. 40 sek. į parduotuvę užeina du vyriškiai (Vyriškis Nr. 2 ir Nr. 3). Vyriškis Nr. 3 galimai yra I. P.. Vyriškis Nr. 1 dėvi šviesios spalvos striukę ir tamsios spalvos kuprinę ant nugaros, tamsios spalvos kelnes. Vyriškis Nr. 2 yra su tamsios spalvos kepure, dėvi tamsios spalvos striukę ir tamsios spalvos kelnes. Vyriškis Nr. 3 yra praplikęs, dėvi tamsios spalvos sportinį kostiumą su šviesios spalvos juostomis. 2020-05-20 20 val. 08 min. 50 sek. vyriškis Nr. 1 bendrauja su vyriškiu Nr. 2, bendravimo metu vyriškis Nr. 1 dešine ranka vieną kartą smūgiuoja vyriškiui Nr. 2 į pilvą, nuo smūgio vyriškis Nr. 2 nugara atsitrenkia į parduotuvėje esantį šaldytuvą. Tai pastebi parduotuvės darbuotoja ir vyriškis Nr. 3. Vyriškis Nr. 2 pasitraukia į šoną ir 20 val. 09 min. 00 sek. išeina iš parduotuvės. Vyriškis Nr. 3 dešine ranka du kartus smūgiuoja vyriškiui Nr. 1 į galvą. Parduotuvės darbuotoja nuo kasos aparato prieina prie konfliktuojančių asmenų ir juos skirsto. Parduotuvės darbuotoja konfliktuojantiems asmenims dešine ranka nurodo kryptį link išėjimo iš parduotuvės, tačiau vyriškis Nr. 3 nereaguoja į pardavėjos pastabas ir vyriškiui Nr. 1 dešine ranka penkis kartus smūgiuoja į galvą ir kaire koja du kartus smūgiuoja į pilvą. 2020-05-20 20 val. 09 min. 20 sek. vyriškis Nr. 3 išeina iš parduotuvės. 2020-05-20 20 val. 09 min. 40 sek. vyriškis Nr. 1 išeina iš parduotuvės. 2020-05-20 21 val. 00 min. 00 sek. vaizdo įrašo pabaiga (1 tomas, b. l. 108).

Teismo motyvai dėl įrodymų vertinimo, veikos kvalifikavimo

BK 284 straipsnyje numatyta atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Už tokią veiką yra baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

BK 284 straipsnyje numatytos nusikaltimo sudėties objektyvieji požymiai yra veika, jos padariniai, priežastinis ryšys, veikos padarymo būdas ir vieta.

Veika pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimu. Padariniai - realus visuomenės rimties arba tvarkos sutrikdymas. Viešosios tvarkos pažeidimui atsirasti pakanka bent vieno iš šių būdų: 1. Įžūlaus elgesio; 2. Grasinimų; 3. Piktybiškų patyčių; 4. Vandališkų veiksmų.

Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomeninė rimtis ir viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms ilsėtis, leisti laisvalaikį ir pan..

Viešoji vieta, tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę (gali) lankytis bet kurie kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kitų asmenų, kurie dėl kaltininko veiksmų patirtų nepatogumų (pvz.: restoranas, naktinis klubas, kavinė, baras, parduotuvė ir pan.).

Visuomenės rimties sutrikdymas galimas tada, kai kaltininko veiksmai sukėlė aplinkiniams didelį išgąstį ar sumaištį, šiurkščiai juos pažemino. Apie viešosios tvarkos sutrikdymą gali rodyti ir tai, kad buvo smurtaujama, nutrauktas žmonių poilsis ir pan..

Priežastinio ryšio tarp veikos ir padarinių buvimas rodo, kad visuomenės rimtis ar tvarka buvo sutrikdyta būtent dėl kaltininko (o ne trečiųjų veiksnių) veikimo ar neveikimo.

Jeigu viešosios tvarkos pažeidimas yra susijęs su fizinio skausmo sukėlimu ar nežymiu sveikatos sutrikdymu, tai tokios veikos atskirai neinkriminuotinos, nes jas apima viešosios tvarkos pažeidimo norma.

BK 284 straipsnio sudėtis yra materialioji. Nusikaltimo baigtumo momentas sietinas su neigiamų padarinių visuomenėje atsiradimu dėl kaltininko įžūlių veiksmų, grasinimų, patyčių.

Viešosios tvarkos sutrikdymas gali būti padarytas tik tiesiogine tyčia. Kaltininkas supranta, kad įžūliais veiksmais, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių nori.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad nustatant tyčinę kaltę nebūtina, kad kaltininkas tiksliai suvoktų savo veikimo vietą kaip viešąją, tačiau svarbu tinkamai įvertinti tokio jo elgesio paskatas. Asmuo gali veikti ir be aiškios asmeninės motyvacijos arba jo veiksmams pretekstas buvo mažareikšmė dingstis, galima daryti išvadą, kad asmens veika pirmiausia buvo skirta viešajai tvarkai pažeisti ir kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį. Kita vertus, asmeninio pobūdžio paskatų buvimas ne visada paneigia veikos priešiškumą viešajai tvarkai. Tuo atveju, jeigu savo asmeniniams santykiams aiškinti kaltininkas pasirinko būtent viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, jo veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį.

Nagrinėjamo nusikaltimo subjektu gali būti pakaltinamas, sulaukęs 16 metų fizinis asmuo.

Kaltinamasis I. P. prisipažino dėl jam pareikšto kaltinimo ir tiksliai paaiškino jame nurodytas aplinkybes, kurios iš esmės sutampa su nukentėjusiosios T. U. parodymais duotais šios bylos nagrinėjimo teisme metu, nukentėjusiojo D. B. parodymais, ir kitais byloje esančiais įrodymais, kuriuos ištyrė ir šiame nuosprendyje išvardino teismas, jų visetu. Todėl daroma išvada, kad bylos nagrinėjimo teisme metu ištirti įrodymai, patvirtina I. P. kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 284 straipsnį ir leidžia pagrįstai nurodyti, kad būtent jis padarė nusikaltimą numatytą BK 284 straipsnyje.

Todėl teismas įvertinęs visas paminėtas aplinkybes, išanalizavęs byloje esančius ir teisiamojo posėdžio metu patikrintus bei ištirtus įrodymus, daro išvadą, jog yra įrodyta, kad I. P. jam pareikštame kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis padarė nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje. Jo atlikta veika visiškai atitinka BK 284 straipsnio dispoziciją.

Esant šioms aplinkybėms teismas mano, kad kaltinamojo I. P. kaltė dėl jam pareikšto kaltinimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, yra įrodyta, veika kvalifikuota teisingai.

Proceso išlaidų baudžiamojoje byloje nėra.

Dėl Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio

Panevėžio teritorinės ligonių kasa šioje baudžiamojoje byloje yra pareiškusi civilinį ieškinį, kuriuo reikalauja priteisti iš atsakingo asmens PSDF biudžetui padarytą 168,43 Eur žalą už D. B. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Panevėžio TLK atstovas pagal įgaliojimą M. B..

Civiliniame ieškinyje ieškovo atstovas nurodo, kad dėl patirtų sužalojimų D. B. gydytos asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir už jam suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas buvo apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau - PSDF) biudžeto lėšų. D. B. suteiktų ir iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtų gydymo paslaugų kaina - 168,43 Eur. Už paslaugas iš PSDF biudžeto mokama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 26, 27 straipsniais, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka.

Už D. B. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas apmokėta bazinėmis kainomis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. gruodžio 22 d., įsakymu Nr. V-1113 „Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau - LR SAM 2006-12-22 įsakymas Nr. V-1113), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. V-1010 „Dėl balo vertės patvirtinimo“.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau - LAT) 2006-03-27 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2006 išaiškino, kad „atsižvelgiant į sveikatos draudimo sistemos pobūdį, t. y. kad sveikatos draudimu sukuriama sistema, garantuojanti sveikatos draudimu draudžiamiems asmenims, įvykus draudiminiam įvykiui (pvz., gydytojui diagnozavus sveikatos sutrikimus ir pan.), sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei išlaidų už suteiktas paslaugas, vaistus ir medicinos pagalbos priemones kompensavimą, darytina išvada, kad sveikatos draudimo įstaigų turėtos išlaidos nėra tiesiogiai siejamos su trečiųjų asmenų neteisėtais veiksmais ar žalą padariusių asmenų draudimu nuo neteisėtų veiksmų, kuriais padaroma žala asmens sveikatai, be to, valstybė sveikatos draudimu nesiekia atlyginti žalos už kitus asmenis, todėl, atlyginus sveikatos priežiūros išlaidas iš valstybės biudžeto, jos turi būtų išieškomos iš kaltųjų asmenų, kaip yra ir kitais socialinio draudimo atvejais CK 6.290 straipsnio nustatyta tvarka“.

LAT 2008-05-22 nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-235/2008 dar kartą akcentavo, kad „atlyginus sveikatos priežiūros išlaidas iš valstybės biudžeto, jos turi būti išieškomos iš kaltų asmenų, kaip yra ir kitais socialinio draudimo atvejais CK 6.290 straipsnyje nustatyta tvarka“.

Nukentėjusiojo su nusikalstamos veikos padarymu susijusios asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.283 straipsnio 1 dalies nuostatomis numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Taip pat Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.280 straipsnis numato, jog asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo, žalos atlyginimo.

Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyta, kad iš PSDF biudžeto lėšų apmokamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. To paties įstatymo 30 straipsnio 1 punkte, 31 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad PSDF biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja VLK. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6 punkto c papunktyje nurodyta, kad PSDF biudžeto pajamas sudaro iš fizinių ir juridinių asmenų išieškotos lėšos už apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu sveikatai padarytą žalą, kai už jam suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas sumokama iš PSDF biudžeto lėšų, ir už kitą PSDF biudžetui padarytą žalą.

Nusikalstama veika PSDF biudžetui buvo padaryta 168,43 Eur žala, nes tokia suma buvo apmokėta už D. B. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Ši žala turi būti išieškota iš žalą padariusių asmenų, žalos atlyginimą pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos buv. Europos aikštė 1, LT-03505, Vilnius, įm. kodas 191351679, a/s (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, b/k 73000.

Pateikti civilinio ieškinio reikalavimus pagrindžiantys įrodymai (1 tomas, b. l. 148; 149-153).

Civilinio ieškovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, tačiau apie teismo posėdį buvo informuotas tinkamai. Pateikė teismui prašymą baudžiamąją bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (3 tomas, b. l. 46-47).

Baudžiamoji byla išnagrinėta civilinio ieškovo Panevėžio teritorinės ligonių kasos atstovui nedalyvaujant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau BPK) 252 straipsnio 2 dalies pagrindu.

BPK 252 straipsnio 1 dalis numato, kad jei neatvyko civilinis ieškovas ar jo atstovas, teismas civilinį ieškinį palieka nenagrinėtą. Šiuo atveju asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs žalos, turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

To paties straipsnio 2 dalis numato, kad teismas turi teisę nagrinėti civilinį ieškinį civiliniam ieškovui nedalyvaujant, jeigu pripažįstama, kad tai reikalinga, arba jeigu yra civilinio ieškovo prašymas nagrinėti ieškinį jam nedalyvaujant.

Panevėžio teritorinės ligonių kasos reikalavimą dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo, pagrindžia byloje aptarti ir kartu su civiliniu ieškiniu pateikti įrodymai, kurie patvirtina, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui nusikaltimu buvo padaryta šio civilinio ieškovo prašoma atlyginti turtinė žala.

Įrodymai, kuriais yra pagrįsta kaltinamojo kaltė, ir kurie jau yra aptarti, įrodo, kad dėl kaltinamojo I. P. neteisėtų veiksmų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui buvo padaryta 168,43 Eur turinė žala, todėl Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys yra tenkinamas visiškai, ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padaryta turtinė žala priteisiama iš kaltinamojo I. P..

Dėl civilinio ieškovo (nukentėjusiojo) D. B. civilinio ieškinio

Civilinis ieškovas D. B., šioje baudžiamojoje byloje yra pareiškęs civilinį ieškinį kaltinamajam I. P. dėl neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinio suma 500,00 Eur. Civiliniame ieškinyje D. B. nurodė, kad jis yra pripažintas nukentėjusiuoju baudžiamojoje byloje ir jam nusikaltimu yra padaryta neturtinė žala, nes jis patyrė fizinę žalą, todėl reiškia jį sumušusiam I. P. 500 Eur civilinį ieškinį (1 tomas, b. l. 104).

D. B. yra pripažintas civiliniu ieškovu šioje baudžiamojoje byloje (1 tomas, b. l. 105-106).

Teisiamojo posėdžio metu, civilinis ieškovas D. B. savo civilinio ieškinio reikalavimus patikslino ir prašo priteisti iš kaltinamojo I. P. 300 Eur neturtinės žalos.

Apklaustas teisme liudytoju, nukentėjusysis D. B. parodė, kad jam nusikaltimu yra padaryta 300 Eur turtinė žala, nes jis pateko į ligoninę, neišvyko į komandiruotę. Ligoninėje gulėjo vieną savaitę. Dėl sumušimo skaudėjo galvą. Jautėsi pažemintas. Šiuo metu jam jokių pasekmių dėl sumušimo nėra. Išliko tik nemalonūs prisiminimai apie įvykį.

Su tokia D. B. prašoma priteisti neturtinės žalos suma sutinka ir kaltinamasis I. P..

Patikslintas D. B. civilinio ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra pažymėjęs, neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi.

Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis)), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus, pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros.

Civiliniam ieškovui D. B. įvykio metu buvo sukeltas fizinis skausmas, jis gulėjo ligoninėje, neišvyko į komandiruotę, jam skaudėjo galvą, jautėsi pažemintas, išliko nemalonūs prisiminimai apie įvykį. Šios jo nurodytos aplinkybės pagrįstai leidžia manyti, kad I. P. nusikalstami veiksmai jam sukėlė dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, jis buvo pažemintas, todėl jam yra padaryta neturtinė žala. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, būtina įvertinti ir kitus kriterijus, numatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje.

Kaip nustatyta iš baudžiamosios bylos medžiagos, I. P., kaltinime nurodytu laiku, smurtavo D. B. atžvilgiu. Jis tai pripažino ir pats. I. P. smurtiniu elgesiu D. B. buvo sukeltas fizinis skausmas.

Neabejojama, kad dėl tokio I. P. smurtinio elgesio, nukentėjusysis D. B. patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, gėdą.

Asmens sveikata, kaip psichinės ir fizinės gerovės būsena, suvokiama kaip viena fundamentaliausių ir vertingiausių asmeninių neturtinių vertybių, kurios pažeidimas gali sukelti stiprius dvasinius išgyvenimus, ypač sunkius bei skausmingus padarinius, todėl žalos sveikatai padarymo atvejais teismų praktikoje paprastai priteisiamos didesnės piniginės kompensacijos nei pažeidus kitokias neturtines vertybes.

Nagrinėjamu atveju pakanka duomenų konstatuoti, kad nusikalstama veika pažeista viena iš vertingiausiu asmeniniu neturtinių vertybių – D. B. sveikata.

Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo reikia paminėti, kad neturtinė žala atlieka kitokią funkciją, t. y. kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą fizinį ir dvasinį skausmą bei kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Be to, itin didelis neturtinės žalos priteisimas iš kaltininko neleidžia pasiekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros.

Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, vadovaujasi ne tik CK 6.250 straipsnyje nurodytais kriterijais, kitomis teisės normomis, bet ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika, tenkinant tokio pobūdžio civilinius ieškinius. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką šios kategorijos bylose nukentėjusiesiems, kuriems panašaus pobūdžio nusikalstamais veiksmais buvo sukeltas fizinis skausmas, priteisiama iki 900,00 Eur.

Kad D. B. patyrė neturtinę žalą, baudžiamojoje byloje yra įrodyta, byloje esančiais ir jau aptartais įrodymais, todėl teismas jų nebekartoja.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

To paties straipsnio 2 dalis numato, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Įvertinus visas bylos aplinkybes, teismų praktikos aktualijas tokio pobūdžio bylose, manoma, kad ieškovo D. B. prašomas jam priteisti 300,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydis atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.

Su tokia neturtinės žalos suma sutinka ir kaltinamasis I. P..

Visa tai įvertinęs, teismas mano, kad 300,00 Eur suma, yra teisinga kompensacija susidariusiai ginčo situacijai stabilizuoti ir apginti nukentėjusiojo D. B. teisėtus interesus. Todėl civilinio ieškovo D. B. patikslintas reikalavimas dėl 300,00 Eur neturtinės žalos priteisimo iš kaltinamojo I. P. yra patenkinamas visiškai.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1 (viena) kompaktinė plokštelė „esperanza“, ant kurios yra rankraštinis užrašas „01-1-46492-20 Vaizdo įrašas ir skambučiai į BPC“, su joje esančia informacija reikšminga bylai. Kompaktinė plokštelė su dėklu laikoma atskirame voke šioje baudžiamojoje byloje (b. l. 111, 1 tomas).

Šiam nuosprendžiui įsiteisėjus ši kompaktinė plokštelė ir toliau turi būti laikoma šioje baudžiamojoje byloje.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas nėra taikytas.

Kaltinamasis I. P., laikinai nebuvo sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka.

I. P. 2020-11-04, tyrėjo nutarimu skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 tomas, b. l. 180-182).

Nuosprendžiui įsiteisėjus ši kardomoji priemonė skirta I. P. turi būti panaikinta.

Kaltinamojo I. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo I. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ir ta, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens D. B. elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Kaltinamojo I. P. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos tokiam jo elgesiui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis I. P. administracine tvarka baustas (1 tomas, b. l. 154-156).

Kaltinamasis I. P. nuo 2021-06-01 dirba (duomenys neskelbtini), (LITEKO duomenys; 2 tomas, b. l. 58).

Kaltinamasis I. P. teistas (2 tomas, b. l. 42-45; LITEKO duomenys).

Duomenų, kad kaltinamasis I. P. būtų įrašytas į psichiatrinę - narkologinę įskaitą, nėra.

Motyvai dėl bausmės parinkimo

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia, į kaltinamojo I. P. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai); į kaltės formą ir rūšį (nusikalstama veika padaryta esant tiesioginei tyčiai); padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (kaltinamasis I. P. darydamas nusikaltimą siekė savanaudiškų tikslų), į nusikalstamos veikos stadiją (I. P. padarytas nusikaltimas yra baigtas), į kaltininko asmenybę (I. P. supranta savo neteisėtą elgesį, jį vertina kritiškai, prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo, po teisiamojo posėdžio įsidarbino ir dirba ir tai jo asmenybę charakterizuoja teigiamai, tačiau neigiamai vertinama tai, kad jis smurtaudamas D. B. atžvilgiu buvo neblaivus, yra baustas administracine tvarka, yra nuteistas jau po šios nusikaltimo padarymo viešųjų darbų bausme dėl naujai padarytos nusikalstamos veikos, šios bausmės dar neatlikęs. Jo smurtas kitų žmonių atžvilgiu negali būti pateisinamas. Jo naujai daromos nusikalstamos veikos įrodo, kad I. P. yra nepakankamai kritiškas sau, negeba savęs suvaldyti, kontroliuoti, objektyviai įvertinti situacijos ir rasti teisingą, neprieštaraujantį įstatymams sprendimą, nepaiso moralinių nuostatų reikalaujančių gerbti įstatymo saugomas vertybes. Todėl vertinant tai, kad I. P. po šios nusikalstamos veikos padarymo vėl padarė naują nusikalstamą veiką už kurią buvo nubaustas viešųjų darbų bausme ir kurios dar nėra atlikęs, sutinka, kad jam būtų paskirta viešųjų darbų bausmė ir už šioje baudžiamojoje byloje minimo nusikaltimo padarymą, siekiant sulaikyti I. P. nuo neteisėto elgesio ateityje, paveikti jį, kad jis laikytųsi įstatymų bei juos gerbtų, suprastų jų tikslus, įvertintų savo poelgį, ir vėl nenusikalstų, kaltinamajam I. P. skirtina viešųjų darbų bausmė, kaip ir numatyta jam inkriminuoto straipsnio sankcijoje. Parenkant jam skiriamos bausmės dydį orientuojamasi į teisingumo bei protingumo principų reikalavimus, į tai, kad kaltinamojo veikoje yra dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

Pagrindo taikyti I. P. atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalies, 62 straipsnio, 75 straipsnio nuostatas, nėra.

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta neatlikus sutrumpinto įrodymų tyrimo, todėl I. P. atžvilgiu netaikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos (BK 64¹ straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Prokuroras prašė taikyti I. P. atžvilgiu BK 39 straipsnį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės.

BK 39 straipsnis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų tyčinį nusikaltimą, teismo motyvuotu sprendimu gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir yra ne mažiau kaip dvi šio kodekso 59 straipsnio 1 dalyje numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra aptarta, jog net ir esant visoms sąlygoms teismas gali atsisakyti atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kadangi įstatymas suteikia teismui teisę, o ne nustato pareigą tokiu atveju atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Pažymėtina, kad I. P. po šios nusikalstamos veikos padarymo vėl padarė naują nusikalstamą veiką ir buvo nuteistas, o tai įrodo, kad jis yra linkęs nusikalsti, nėra savikritiškas sau, todėl teismo vertinimu jam negalima būtų taikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

Be to, BK 39 straipsnis šiuo atveju iš viso negali būti taikomas, nes I. P. veiksmuose yra nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

Dėl paminėto prokuroro prašymas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusį (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir skirti bausmę – 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per 4 (keturis) mėnesius neatlygintinai dirbti po 24 (dvidešimt keturias) valandas per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu I. P. skirtą bausmę, bausmių visiško sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų pridedant visą paskirtą švelnesnę bausmę, subendrinti su 2021-03-12, Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų baudžiamuoju įsakymu skirta galutine sumažinta viešųjų darbų bausme, ir I. P. skirti galutinę subendrintą bausmę - 10 (dešimt) mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant per 10 (dešimt) mėnesių neatlygintinai dirbti po 24 (dvidešimt keturias) valandas per mėnesį visuomenės labui.

Į šiuo nuosprendžiu I. P. skirtos viešųjų darbų bausmės laiką įskaityti jo bausmės laiką ir išdirbtas viešųjų darbų valandas visuomenės labui vykdant 2021-03-12, Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų baudžiamąjį įsakymą.

Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo šio teismo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos.

I. P. išaiškinti, kad jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti pagal šį straipsnį jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones arba XI skyriuje numatytą vieną ar kelias auklėjamojo poveikio priemones, kai nuo viešųjų darbų bausmės atleidžiamas nepilnametis.

Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.

Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal šio kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1 (vieną) kompaktinę plokštelę „esperanza“, laikomą dėkle, ant kurios yra rankraštinis užrašas „01-1-46492-20 Vaizdo įrašas ir skambučiai į BPC“, su joje esančia informacija reikšminga bylai, kuri laikoma atskirame voke šioje baudžiamojoje byloje, šiam nuosprendžiui įsiteisėjus toliau laikyti šioje baudžiamojoje byloje.

Iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, palikti galioti 2020-11-04, I. P., tyrėjo nutarimu skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, šią kardomąją priemonę panaikinti.

Baudžiamojoje byloje, civilinio ieškovo Panevėžio teritorinės ligonių kasos, įmonės kodas 188784179, pareikštą civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo I. P. patenkinti visiškai ir iš I. P., gimusio (duomenys neskelbtini), Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas 191351679, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000, naudai priteisti 168,43 Eur turtinei žalai atlyginti.

Civilinio ieškovo D. B., gimusio (duomenys neskelbtini), patikslintą civilinio ieškinio reikalavimą patenkinti visiškai, ir priteisti iš I. P., gimusio (duomenys neskelbtini), 300,00 Eur nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimui D. B., gimusio (duomenys neskelbtini), naudai.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt dienų), nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Visagino rūmus.