Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almos Urbanavičienės, Dainiaus Rinkevičiaus,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. A. ieškinį atsakovui S. D. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui sūnui dydžio pakeitimo, o taip pat atsakovo S. D. priešieškinį ieškovei O. A. dėl tėvo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos, dalyvaujant institucijai, teikiančiai išvadą byloje, - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

Apeliacinį skundą grindė argumentais, kad teismas nepagrįstai padidino sūnui V. D. teikiamo išlaikymo dydį iki 700 Lt, kadangi ieškovė neįrodė, jog iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, o 700 Lt išlaikymo teikimas neatitinka apelianto finansinių galimybių, teismas nekonkretizavo, kurios išlaidos yra konkrečiai padidintos, jos nebuvo grindžiamos jokiais objektyviais ir visapusiškai ištirtais įrodymais.

Tarp šalių kilus ginčui dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, teismas tą tvarką privalėjo nustatyti, remdamasis maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principu, tačiau atmesdamas priešieškinio reikalavimą teismas iš esmės pažeidė Konstitucijoje įtvirtintą tėvų teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, vaiko teisę nuolat bendrauti su tėvais, išskyrus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais, apribojo apelianto teisę ne tik bendrauti su vaiku, bet ir su juo matytis.

Bendravimo su vaiku nustatymo tvarkai pagal apelianto pasiūlytą grafiką dabartiniu metu nėra jokių sąlygų, nes vaikas nenori bendrauti su tėvu, tačiau ieškovė iš esmės neprieštaravo kitokiai bendravimo tvarkai, pvz. atvykstant pas vaiką ir pabendraujant su juo vaiko namuose ar neutralioje aplinkoje. Kadangi iki ieškovės kreipimosi į teismą atsakovas nebuvo išreiškęs jokio noro bendrauti su vaiku ir nebendravo, vaiko vežimas prievarta į apelianto namus prieštarautų vaiko interesams.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepimuose į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 str.).

Apelianto argumentas, kad ieškovė nepateikė iš esmės jokių dokumentų, pagrindžiančių, jog iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, todėl nebuvo pagrindo priimti skundžiamą sprendimą dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui padidinimo, atmestinas.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. vasario 25 d. nutartimi patvirtino šalių S. D. ir O. A. sudarytą taikos sutartį, pagal kurią S. D. įsipareigojo sūnaus V. D. išlaikymui mokėti po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės. Po teismo sprendimo, kuriuo ne ginčo tvarka priteistas išlaikymas vaikui, nustačius, jog sprendime nustatytas išlaikymas neatitinka įstatymo nuostatų dėl jo proporcingumo, t. y. privalančiojo jį teikti galimybių ar vaiko poreikių, yra pagrindas kreiptis į teismą su ieškiniu dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, nors šalių turtinė padėtis realiai nepasikeitė. Todėl nagrinėjamu atveju nebuvo būtina nustatyti šalių turtinės padėties esminio pasikeitimo.

Atmestini apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokie nepilnamečio vaiko poreikiai pasikeitė iš esmės, kodėl kilo būtinų išlaidų pragyvenimui dydis. Teismas nustatė, kad nepilnametis V. greitai sulauks (duomenys neskelbtini) metų, mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje, turi specialių poreikių, susijusių su sveikata (b.l. 36, 37-38, 166). Nurodytieji byloje esantys įrodymai pagrindžia, kad vaikui konstatuotas (duomenys neskelbtini), reikalaujantis specialaus maitinimo režimo ir atitinkamo fizinio aktyvumo, kad jam reikalinga (duomenys neskelbtini) pagalba. Buvo nustatyta, kad nepilnametis V. nelanko nei plaukymo, nei krepšinio treniruočių, tačiau esant finansinėms galimybėms vaikui būtų sudarytos sąlygos ne tik fiziškai sustiprėti, bet ir spręsti su konstatuotu sveikatos sutrikimu susijusias problemas. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas – maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. Būtinais vaiko poreikiais ir sąlygomis vystytis turi būti suprantamas būtinumas patenkinti vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Pažymėtina, kad vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį (Vaiko teisių konvencijos 31 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 16 str.). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai. Sprendžiant išlaikymo dydžio ir formos nustatymo ar jų pakeitimo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 str. 1 d. – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Atsižvelgiant į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2010-01-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010-01-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; ir kt.). Vaiko išlaikymo dydis pirmiausiai siejamas su protingais jo paties poreikiais, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai. Vykdant šią įstatyminę asmeninę tėvų prievolę teiktino išlaikymo dydis priklauso nuo nepilnamečių vaikų poreikių bei tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nepilnamečiui V., atsižvelgiant į jo amžių, sveikatą, gebėjimus ir norus, turi būti sudarytos sąlygos papildomai mokytis anglų kalbos, sportuoti (V. būtinas fizinis aktyvumas), ilsėtis vaikų atostogų stovykloje, įgyti reikalingų priemonių jo gabumams lavinti. Visos šios aplinkybės pagrindžia, jog iki ginčo nagrinėjimo priteisti 400 Lt vaiko išlaikymui yra nepakankami, kad maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. Apeliantas nenurodė jokių konkrečių duomenų ir nepateikė įrodymų, kiek jo vaikui reikalinga skirti pinigų, kad būtų patenkinti jo poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Nesant atsakovo nurodytų konkrečių duomenų ir pateiktų įrodymų, apeliacinės instancijos teismas negali nustatyti, kad bylos šalių nepilnamečiam vaikui išlaikyti yra reikalinga žymiai mažesnė išlaikymo suma, nei priteistoji iš atsakovo.

Atmestinas apelianto argumentas, kad 700 Lt dydžio išlaikymo priteisimas neatitinka apelianto finansinių galimybių.

CK 3.192 straipsnio 3 dalis nustato, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Pirmosios instancijos teismas nustatė kiekvieno iš tėvų finansinę padėtį ir padarė pagrįstas išvadas, jog apeliantas gauna dvigubai didesnes pajamas ir turi santaupų naujo buto pirkimui. Apelianto skunde nurodomi argumentai dėl turimų santaupų kilmės, jų panaudojimo tikslingumo, turimų ir būsimų išlaidų dėl privalomųjų mokėjimų ir planuojamų pirkinių, negali būti pagrindu riboti nepilnamečio vaiko prioritetinės teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Kuriam nors iš tėvų pareiškus ieškinį dėl išlaikymo priteisimo, išlaikymo dydis apskaičiuotinas ne tik pagal jo, bet ir pagal vaiko kito iš tėvų gaunamas pajamas, kartu įvertinant tai, kad šiam, su kuriuo vaikas lieka gyventi, tenka didžiausioji išlaidų našta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-04-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-154/2011). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad tik ieškovė užtikrina, jog būtų patenkinti nepilnamečio vaiko poreikiai maistui, aprangai, sveikatai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, nes apeliantas su vaiku nebendravo ir jokiais savo veiksmais neprisidėjo prie nors kokių vaiko poreikių patenkinimo, išskyrus mokamą priteistą išlaikymą. Pažymėtina, kad tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Tai, kad apeliantas turi savų poreikių ir planų prisiimti paskolinius įsipareigojimus, negali būti vertinama kaip objektyvi priežastis, nepriklausanti nuo paties atsakovo valios, dėl kurios iš atsakovo galėtų būti priteistas mažesnis išlaikymo dydis, arba vaiko tėvas galėtų būti atleistas nuo išlaikymo prievolės teikimo proporcingai jo turtinei padėčiai, nustatytai bylos nagrinėjimo metu. Apelianto nurodomos aplinkybės, kad jo gaunamos pajamos yra nepakankamos tam, kad būtų patenkinti nepilnamečio vaiko poreikiai, nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo nepriteisti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui tokio išlaikymo, kuris užtikrintų jo poreikius. Atsakovas yra sveikas, darbingas pilnametis žmogus, todėl turi imtis priemonių, kad būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų nepilnamečio vaiko, kurie negali dirbti ir gauti pajamų, yra priklausomi nuo tėvų, poreikius. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Atsakovas byloje neteikė jokių įrodymų, kad dėl sveikatos ar kitų problemų jis negali gauti didesnių pajamų, kurios užtikrintų jo ir jo nepilnamečio vaiko poreikius. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, byloje surinktus įrodymus, atsižvelgdama į prioritetinius nepilnamečių vaikų interesus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą dalyje, kuria nuspręsta pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-02-25 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-740-726/2011 ir padidinti iš S. D. priteistą išlaikymą nepilnamečiui sūnui V. D. iki 700 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos, t.y. 2013-03-19, kol sūnus sulauks pilnametystės, pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti įstatyminei nepilnamečio sūnaus atstovei – motinai O. A., priteistą sumą periodinėmis išmokomis kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Teisėtas apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas priešieškinio reikalavimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, pažeidė apelianto teisę bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime. CK 3.170 straipsnis, reglamentuojantis skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisę bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, numato tėvo ar motinos, negyvenančių kartu su vaiku, ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, bei vaiko, kurio tėvai gyvena skyrium, teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Vaiko nuomonė, jog jis nemyli ir bijo savo tėvo, nenori nei su juo bendrauti, nei susitikti, nei lankytis tėvo namuose, kad jis nepažįsta tėvo žmonos ir jos sūnaus, nėra išskirtinė ar privaloma teismui, nes ji turi būti vertinama kartu su kitais duomenimis, šiuo atveju su aplinkybėmis, nulėmusiomis tokį vaiko požiūrį ir nenorą bendrauti su tėvu. Į vaiko norus turi būti atsižvelgta, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams (CK 3.164 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad bet kokie ryšiai, tame tarpe ir emociniai, tarp tėvo ir sūnaus yra nutrūkę. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju apelianto pasiūlytas bendravimo su vaiku grafikas neatitinka vaiko interesų ir priverstinis vaiko paėmimas į tėvo aplinką tuo metu, kai tarpusavio ryšiai yra nutrūkę, sukeltų vaikui žalingas pasekmes ir galimai neduotų siekiamo rezultato. Tačiau tarpusavio ryšių nebuvimo priežastis yra tėvo ir sūnaus nebendravimas iki ginčo nagrinėjimo, kai tuo tarpu nebuvo įrodinėjama ir atitinkamai nustatyta, kad tie ryšiai negali būti atnaujinti dėl kokių nors reikšmingų aplinkybių: tėvas siekia bendrauti, motina neprieštarauja ir skatintų bendravimą, vaikas tiesiog dar neturėjo galimybės tėvą pažinti, o aplinkybės, kad tėvo ir vaiko bendravimas kenktų vaiko interesams, nenustatytos. Taigi, pirmosios instancijos teismas nenustatė aplinkybių ir atitinkamai nepadarė išvados, kad nepilnamečio vaiko bendravimas su tėvu prieštarautų vaiko interesams ir jiems kenktų, priešingai, nurodė, kad tėvas S. D. pirmiausia turėtų atkurti ryšius su sūnumi, įrodyti vaikui, kad būdamas su tėvu jis bus saugus ir prižiūrėtas, kad pradžioje būtina įveikti berniuko nenorą susitikti su tėvu, užtikrinti jam saugumo jausmą būnant su tėvu. Todėl teismo išvada, kad konkrečios teismui pateiktos atsakovo bendravimo tvarkos šiuo sprendimu patvirtinti negalima, nepatvirtinant kitokios bendravimo tvarkos, kuri nagrinėjimo momentui atitiktų visų teises ir interesus, negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta. Pagal CPK 376 straipsnį teismas šeimos byloje privalo būti aktyvus, kad užtikrintų viešojo intereso apsaugą, pirmiausia – nepilnamečių vaikų, labiausiai socialiai pažeidžiamų šeimos narių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje S. L. v. I. L., bylos Nr. 3K-3-207/2008, 2008 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje E. G. v. R. G., bylos Nr. 3K-3-243/2008, 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Z. S. v. V. S., bylos Nr. 3K-3-98/2007). Šių bylų specifika jas nagrinėjant reikalauja ne tik aktyvaus teismo, tačiau ir betarpiško bei aktyvaus valstybinių įstaigų ir institucijų, atsakingų už vaikų teisių apsaugą, vaidmens. Nurodytos kategorijos bylose teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, teismo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 376 str. 1 d.); atsižvelgdamas į ieškinio (priešieškinio) pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias aplinkybes, peržengti pareikštų reikalavimų ribas, t. y. patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio (priešieškinio) dalyku ir pagrindu (CPK 376 str. 3 d.). Remiantis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 59, 60 straipsnių nuostatomis, už vaiko teisių apsaugą reglamentuojančių įstatymų bei kitų teisės aktų vykdymo kontrolę ir priežiūrą atsako vaiko teisių apsaugos kontrolierius pagal savo kompetenciją; vaiko teisių apsaugą savivaldybėse garantuoja atitinkamos savivaldybių tarybos, vietos savivaldos vykdomosios institucijos, vaiko teisių apsaugos institucijos (tarnybos), taip pat mokyklos ir kitos institucijos, kurios rengia ir įgyvendina vaiko teisių apsaugos, vaikų teisės pažeidimų prevencijos priemones. CK 3.178 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nagrinėjant ginčus dėl vaikų, būtinas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos dalyvavimas. Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, ištyrusi šeimos aplinkos sąlygas, pateikia teismui išvadą dėl ginčo. Spręsdamas ginčą, teismas įvertina ne tik išvadą, bet ir vaiko norus bei kitus šalių pateiktus įrodymus (CK 3.178 straipsnio 2 dalis). Todėl nagrinėjant klausimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, būtina gauti atitinkamų vaikų teises įgyvendinančių institucijų išvadas, įvertinti jų teikiamas galimybes siekiant padėti nepilnamečiam vaikui ir tėvui atkurti tarpusavio ryšius, nustatyti maksimaliai palankų visiems dalyvaujantiems byloje asmenims laiką ir tinkamą vietą, kurioje būtų nustatytas bendravimas, įvertinti kitų asmenų dalyvavimo tikslingumą, periodiškumą ir laiką, tėvui bendraujant su sūnumi ir pan. Pirmosios instancijos teismas nors ir nurodė aplinkybes, kurios gali padėti spręsti klausimą dėl tėvo bendravimo su sūnumi tvarkos, t.y. įvardijo specialistų pagalbą (psichologas, socialinis darbuotojas) neutralioje aplinkoje, įrengtus užimtumo kambarius, vaikų dienos centrus, kuriuose galima organizuoti tėvo ir sūnaus susitikimus dalyvaujant psichologui arba socialiniam darbuotojui, įvertino galimybes palydėti berniuką iki susitikimo vietos, tačiau atitinkamų įrodymų nerinko ir jų nevertino, nesprendė klausimo iš esmės, kad nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri pagal bylos aplinkybes padėtų atkurti ir įgyvendinti tėvo ir vaiko teises.

Dėl nurodytų priežasčių kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisę bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant reglamentuojančias materialinės teisės normas ir procesines teisės normas, neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje esančius įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl skundžiamas teismo sprendimas naikintinas dalyje, kuria buvo atmestas priešieškinis dėl tėvo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos nustatymo, ir byla šioje dalyje perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

Grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, teisėjų kolegija nepasisako dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 8 d. sprendimą panaikinti iš dalies, kuria buvo atmestas S. D. priešieškinis dėl tėvo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos nustatymo, ir bylą šioje dalyje perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.