- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2023-07-05
- Bylos Nr.
- A6.-602-990/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00661-2023-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Mindaugas Ražanskas (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. Z.
- Pareiškėjas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
1. A. Z., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ turint 412 739,18 eurų dydžio mokestinę nepriemoką, žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, esant pareikštiems trečiosios eilės – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) kreditoriniams reikalavimams, nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2023 m. sausio 31 d. pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, įtvirtinančias kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę – atsiskaitinėjo su paskesnės eilės kreditoriais (prekių ir paslaugų tiekėjais ir kitais kreditoriais), tokiu būdu pažeidė kreditoriaus – VMI teises ir interesus.
II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai
2. Teismo posėdžio metu A. Z. parodė, kad jo vadovaujama įmonė su kitais kreditoriais atsiskaitinėjo todėl, kad tai buvo būtina įsipareigojimų vykdymui, tolimesnei įmonės veiklai. Pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) nepriemoka VMI atsirado tik tuomet, kai VMI prašymu buvo patikslintos PVM deklaracijos, o po deklaracijų patikslinimo jokie mokėjimai kitiems kreditoriams nebuvo atliekami. 2020 m. sausio mėn. buvo 18 eurų Žemės mokesčio nepriemoka. 2020 m. sausio mėn. buvo kažkokia PVM nepriemoka, dėl to jo vadovaujama įmonė ginčijosi su VMI, kol vyko ginčas atsirado nepriemoka, kurią viską išsiaiškinusi jo vadovaujama įmonė padengė.
3. 2023 m. gegužės 25 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ valstybės biudžetui buvo skolinga 412 739,18 eurų (bylos lapas 5). Didžioji nepriemokos valstybės biudžetui dalis atsirado 2022 m. spalio 25 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikus PVM deklaraciją už 2022 m. rugsėjo mėn. (prievolės suma 150 581 eurų), taip pat 2022 m. spalio 16 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikslinus PVM deklaraciją už 2022 m. liepos mėn. (prievolės suma 73 498 eurų), 2022 m. lapkričio 10 d. – PVM deklaraciją už 2022 m. rugsėjo mėn. (prievolės suma 534 eurų), 2022 m. lapkričio 25 d. – PVM deklaraciją už 2022 m. birželio mėn. (prievolės suma 33 931 eurų), 2022 m. lapkričio 30 d. ir 2022 m. gruodžio 6 d. – PVM deklaracijas už 2022 m. spalio mėn. (prievolės suma 80 883 eurų ir 122 220 eurų) bei 2022 m. gruodžio 30 d. – PVM deklaraciją už 2020 m. sausio mėn. (prievolės suma 2 193 eurų) (bylos lapas 7).
4. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2023 m. sausio 31 d. vykdė mokėjimus įvairiems fiziniams ir juridiniams asmenims už prekes, paslaugas bei dengė turimus įsiskolinimus (bylos lapai 10-53).
5. UAB „(duomenys neskelbtini)“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2012 m. rugpjūčio 8 d., bendrovės vadovu nuo 2016 m. gruodžio 7 d. iki 2023 m. kovo 30 d. buvo A. Z. (bylos lapas 6).
6. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.
7. Vertindamas administracinio nusižengimo teisenos metu surinktus ir ištirtus duomenis teismas sutinka, kad A. Z. vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“ po PVM deklaracijų tikslinimo su paskesnės eilės kreditoriais nebeatsiskaitinėjo: paskutinis 350 eurų mokėjimas paskesnės eilės kreditoriui – MB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atliktas 2022 m. rugsėjo 30 d. Visgi teismas pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 90 straipsnio 1 dalies nuostatomis, už mokestinį laikotarpį mokėtina į biudžetą PVM suma, apskaičiuota šio įstatymo 89 straipsnyje nustatyta tvarka, privalo būti sumokėta į biudžetą ne vėliau kaip iki šio įstatymo 85 straipsnyje nustatyto mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos, t. y. mėnesinės PVM deklaracijos turi būti pateiktos ne vėliau kaip iki kito mėnesio 25 dienos, kas reiškia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklaracijas, kurių pagrindu atsirado mokestinė nepriemoka, turėjo pateikti: PVM deklaraciją už 2020 m. sausio mėn. – iki 2020 m. vasario 25 d. (vėliau patikslintos deklaracijos pagrindu apskaičiuotos prievolės suma 2 193 eurų), PVM deklaraciją už 2022 m. birželio mėn. – iki 2022 m. liepos 25 d. (vėliau patikslintos deklaracijos pagrindu apskaičiuotos prievolės suma 33 931 eurų), PVM deklaraciją už 2022 m. liepos mėn. – iki 2022 m. rugpjūčio 25 d. (vėliau patikslintos deklaracijos pagrindu apskaičiuotos prievolės suma 73 498 eurų), PVM deklaraciją už 2022 m. rugsėjo mėn. – iki 2022 m. spalio 25 d. (vėliau patikslintos deklaracijos pagrindu apskaičiuotos prievolės suma 534 eurų), t. y. mokėjimai paskesnės eilės kreditoriams 2022 m. birželio – rugsėjo mėnesiais buvo vykdomi jau atsiradus mokestinei nepriemokai valstybės biudžetui. Teismas sutinka, kad įstatymas leidžia PVM mokėtojams tikslinti PVM deklaracijas, taip pat nesutinkant su mokesčių administratoriaus sprendimais šiuos skųsti, ką, kaip teismo posėdžio metu parodė A. Z., UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir darė, tačiau teismas įsitikinęs, kad PVM mokėtojas, nors ir nesutinkantis su mokesčių administratoriaus sprendimais, susijusiais su mokesčių apskaičiavimo teisingumu, turi turėti pakankamai piniginių lėšų, kuriomis, esant PVM mokėtoją netenkinančiam sprendimui, mokestinė prievolė būtų įvykdyta laiku. Nagrinėjamu atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. sausio mėn., 2022 m. birželio, liepos ir rugsėjo mėnesiais gavus pajamų, A. Z., nesutikdamas su mokesčių administratoriaus sprendimu dėl minėtų pajamų apmokestinimo PVM bei už minėtus laikotarpius UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklaruotino PVM sumų, privalėjo numatyti galimybę, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ minėtais laikotarpiais gautos pajamos gali būti apmokestintos PVM, kurį gali tekti sumokėti, ir su paskesnės eilės UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriais atsiskaityti tik įmonei turint pakankamai piniginių lėšų, kuriomis, esant UAB „(duomenys neskelbtini)“ netenkinančiam sprendimui dėl gautų pajamų apmokestinimo PVM bei deklaruotino PVM sumų, mokestinė prievolė aukštesnės eilės kreditoriams būtų įvykdyta laiku. Mokestinė nepriemoka VMI turėjo būti sumokėta anksčiau nei mokėjimai sandorių šalims ir tai, atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 8 d. nutarimu A. Z. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, t. y. administracinį nusižengimą, analogišką nagrinėjamam šios administracinio nusižengimo teisenos metu, A. Z. buvo gerai žinoma. A. Z. pažeidė šią teisės normą, pirmenybę teikė atsiskaitymui ne su VMI, bet su kitais UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriais. Teismas turi pagrindo teigti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui laikantis CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatų, įtvirtinančių kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę, mokestinė nepriemoka būtų buvusi mažesnė. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad A. Z., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ turint 412 739,18 eurų dydžio mokestinę nepriemoką, žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, esant pareikštiems trečiosios eilės – VMI kreditoriniams reikalavimams, nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2023 m. sausio 31 d. pažeidė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, įtvirtinančias kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę – atsiskaitinėjo su paskesnės eilės kreditoriais (prekių ir paslaugų tiekėjais ir kitais kreditoriais), tokiu būdu pažeidė kreditoriaus – VMI teises ir interesus.
III. Veikos kvalifikavimo motyvai
8. A. Z., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, pažeidė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, įtvirtinančias kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę – esant pareikštiems trečiosios eilės – VMI kreditoriniams reikalavimams, atsiskaitinėjo su paskesnės eilės kreditoriais, tokiu būdu pažeidė kreditoriaus – VMI teises ir interesus, taigi A. Z. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
IV. Administracinės nuobaudos skyrimo motyvai
9. A. Z. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymą numatyta baudos nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų administracinė nuobauda.
10. Skirdamas administracinę nuobaudą teismas atsižvelgia į tai, kad A. Z. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. A. Z. neteistas, administracinėmis nuobaudomis nebaustas, taigi A. Z. skirtina minimalaus dydžio – vieno tūkstančio keturių šimtų eurų bauda.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34, 635-637, 644 straipsniais, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 675 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
Pripažinti A. Z. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam vieno tūkstančio keturių šimtų eurų baudą.
Išaiškinti A. Z., kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jai dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, - ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB banke“, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos banke“, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių banke“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, gavėjo kodą – „188659752“, įmokos kodą – „1001“, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo bylos numerį „A6.602-990/2023“. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.