- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-13
- Bylos Nr.
- e2S-341-856/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-18-3-00658-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Ieškovas
- V. T.
- Atsakovas
- E. T.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja J. K.-Butkuvienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. T. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2019 m. kovo 21 d. nutarties, kuria nutraukta civilinė byla pagal ieškovės V. T. ieškinį atsakovui E. T. (E. T.) dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir santuokoje įgyto nekilnojamojo turto pripažinimo ieškovės asmenine nuosavybe.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose 2018 m. liepos 26 d. iškelta civilinė byla pagal ieškovės V. T. ieškinį atsakovui E. T. (E. T.) dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir santuokoje įgyto nekilnojamojo turto pripažinimo ieškovės asmenine nuosavybe. Ieškovė prašė: 1) nutraukti santuoką, sudarytą tarp ieškovės V. T. (pavardė iki santuokos – B.) ir atsakovo E. T. (data neskelbtina) Radviliškio rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), konstatuojant, jog santuoka iširo dėl abiejų šalių kaltės, ir išspręsti santuokinių pavardžių, nutraukus santuoką, klausimą; 2) ieškovei V. T. pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į butą ir 1/12 pastato – tvarto, teisiškai registruotų V. T. vardu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmai 2019 m. kovo 21 d. nutartimi civilinę bylą nutraukė.
3. Teismas nurodė, jog per Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją kreipėsi dėl teisinės pagalbos į kompetentingą R. F. teismą dėl atsakovo E. T. gyvenamosios vietos nustatymo ir procesinių dokumentų atsakovui įteikimo, tačiau atsakymas teismui grąžintas su žyma, jog procesiniai dokumentai atsakovui neįteikti dėl jo mirties. Kadangi mirus fiziniam asmeniui, kuris civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir santuokoje įgyto nekilnojamojo turto pripažinimo ieškovės asmenine nuosavybe yra atsakovas, procesinių ir materialiųjų teisių perėmimas negalimas, nes mirusio sutuoktinio teisės ir pareigos dėl santuokos pasibaigimo pasekmių (turto padalijimo ir kt.) kitam asmeniui nepereina, todėl esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendė, kad civilinė byla turi būti nutraukiama CPK 293 straipsnio 7 punkto, 384 straipsnio 7 dalies pagrindais.
III. Atskirojo skundo argumentai.
4. Ieškovė (toliau – ir apeliantė) V. T. pateikė atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2019 m. kovo 21 d. nutarties ir prašo skundžiamą nutartį panaikinti grąžinant bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
5. Nurodo, jog teismas, gavęs informaciją apie atsakovo mirtį, privalėjo surengti teismo posėdį ar kitaip informuoti apie bylos medžiagą ieškovę bei išsiaiškinti, ar ieškovė palaiko kitą savo ieškinio reikalavimą dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe, o ne nutraukti bylą. Kadangi teismo gautais duomenimis ir su ieškiniu pateiktais dokumentais nustatyta, kad atsakovas mirė (data neskelbtina), tai turtas, kurį ieškovė prašo pripažinti asmenine nuosavybe, įgytas ieškovės ir jos buvusios sutuoktinio santuokoje (butas ir 1/12 dalis tvarto pirkti (duomenys neskelbtini), t. y. esant galiojančiai ieškovės santuokai). Bylos nutraukimas pažeidžia ieškovės teises ir teisėtus turtinius interesus, nes ji bus priversta vėl inicijuoti naują bylą, kurioje privalės reikšti lygiai tokį pat reikalavimą, koks nurodytas jos ieškinio 3 punkte. Be to, žinant, kad ieškovės ir jos buvusio sutuoktinio E. T. dukros palikimo, likusio po tėvo mirties, nepriėmė, nepateikė pareiškimo notarui ir nepradėjo valdyti jokio palikėjo turto faktiniu valdymu, atsakovu šioje byloje turi būti įtrauktas valstybę atstovaujanti VĮ Turto fondas. Tokiu būdu yra pagrindas reikalauti, kad byla būtų perduota nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nutraukiant bylos dalį dėl reikalavimo nutraukti santuoką, o likusioje dalyje ją nagrinėti iš esmės, realizavus atsakovo procesinių teisių perėmėjo institutą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
7. Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė bylą mirus vienai iš bylos šalių.
8. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė V. T. 2018-07-18 kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo ir asmeninės nuosavybės teisės į turtą, įgytą santuokos metu, pripažinimo atsakovui E. T.. Nustačius, kad atsakovas (data neskelbtina) mirė, teismas sprendė, kad yra neleidžiamas atsakovo teisių perėmimas, todėl bylą nutraukė. Apeliantė su tokia teismo išvada nesutinka.
9. Asmuo gali įgyti subjektines procesines teises materialinių teisių pagrindu, nes proceso teisė yra materialinę teisę „aptarnaujanti“ teisė, reglamentuojanti būdus ir priemones subjektinėms materialinėms teisėms, įgytoms įstatymo ar kitu teisėtu pagrindu, įgyvendinti ar apginti. Iš ieškinio turinio ir pateiktų prie ieškinio priedų (VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo; Liteko duomenys (CPK 179 straipsnis 3 dalis)) matyti, kad ieškovės vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas, įgytas (data neskelbtina), kas reiškia, jog turtas įgytas santuokoje (santuoka sudaryta (data neskelbtina)).
10. Santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.87 straipsnis), išskyrus atvejus, kai turtas pripažįstamas vieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe (CK 3.89 straipsnis), ko nagrinėjamu atveju ieškovė vienu iš ieškinio reikalavimų ir prašo. Nutraukiant santuoką, sutuoktinių jungtinės nuosavybės padalijimo klausimus reglamentuoja CK 3.117 straipsnis, kurio 4 dalis nustato, kad vienam sutuoktiniui mirus, jo dalis iš bendro turto paveldima pagal CK penktosios knygos normų nustatytas taisykles. Vadinasi, po atsakovo mirties dėl jam priklausančios turto dalies, buvusios bendrąja jungtine nuosavybe, kol nenustatyta, kad turtas yra vieno iš sutuoktinių, šiuo atveju, ieškovės asmeninė nuosavybė, atsirado paveldėjimo teisiniai santykiai. Iš to išplaukia ir procesinių teisių perėmimas, kaip teisingai atskirajame skunde nurodo ieškovė (CPK 48 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su ieškovės atskirojo skundo argumentu, kad bylos nutraukimas pažeidžia ieškovės teises ir teisėtus turtinius interesus, nes ji bus priversta vėl inicijuoti naują bylą, kurioje privalės reikšti lygiai tokį pat turtinį reikalavimą.
11. Taigi, nagrinėjamoje situacijoje paaiškėjus, jog atsakovas mirė, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pirmiausia turėjo spręsti klausimą dėl civilinės bylos privalomo sustabdymo (CPK 163 straipsnio 1 punktas) iki paaiškės mirusio ieškovo teisių perėmėjai, o informacijos apie mirusio atsakovo įpėdinius reikalauti iš palikimo atsiradimo vietos notarų biuro (CK 5.4 straipsnio 1 dalis). Gavęs duomenis apie atsakovo teisių perėmėjus, teismas turėjo apie bylą pranešti asmenims, priėmusiems jo palikimą, ir pasiūlyti įstoti į bylą, perimant pradinio atsakovo procesines teises, o tokių nesant, įtraukti į bylą valstybę atstovaujančią valstybės įmonę Turto fondas. Kadangi pirmosios instancijos teismas to nepadarė ir civilinę bylą nepagrįstai nutraukė, konstatuotina, jog teismas netinkamai taikė materialines ir procesinės teisės normas. Dėl nurodyto nutartis naikinama, konstatuojant bylos nutraukimo pagrindo, numatyto CPK 293 straipsnio 7 punkte, nebuvimą, ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui, kuris, nutraukęs bylos dalį dėl reikalavimo nutraukti santuoką, likusioje dalyje ją turi nagrinėti iš esmės, realizavęs atsakovo procesinių teisių perėmimo institutą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 290-291 straipsniais, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2019 m. kovo 21 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.