- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-08-03
- Bylos Nr.
- A5.-946-526/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00715-2018-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eugenijus Antanauskas
- Pažeidėjas
- Ž. Ž.
- Kategorijos
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 6.1Nelegalus darbas (ANK 95 str.)
- 21.9.9Pirmosios instancijos teismo sprendimai (ANK 635 str.)
- 21.9.10Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje Ž. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, dirbančiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 95 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - Institucija) Klaipėdos teritorinio skyriaus Ž. Ž. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl to, jog jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje) direktoriumi, 2018-04-30, 16:30 val., iki 2018-04-30, 19:00 val., savo vadovaujamos įmonės darbo objekte, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ties krantine Nr. (duomenys neskelbtini), esant šalių susitarimui dėl darbo vietos, darbo funkcijų bei darbo užmokesčio, teisės aktų nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniams skyriui apie asmens priėmimą į darbą, nelegaliai įdarbino ir leido dirbti grunto plovimo darbus po vandeniu V. B., gim. (duomenys neskelbtini). Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio 2 dalies, 53 straipsnio nuostatas.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas Ž. Ž. teismo posėdžio metu savo kaltę dėl nusižengimo neigė. Pripažino, jog V. B. įvykio dieną nėrė, tačiau tik bandomajam nėrimui. Paaiškino, jog V. B. tik norėjo pasitikrinti, pabandyti ar galėtų dirbti šį darbą. Jokio ketinimo sumokėti nelegaliai atlyginimą asmeniui neturėjo, taip pat, jokio atlygio už asmens veiksmus negavo. Bandomojo nėrimo tikslas buvo tik supažindinti asmenį su įranga, patikrinti jo galimybes dirbti darbą. Nežinojo asmens priėmimo į darbą subtilybių dėl to taip ir įvyko, dabar taip nebesielgtų. Pateikė papildomi dokumentus: UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo sutarčių su S. L., J. R. kopijas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlymo komercinės dalies kopiją, sąskaitos faktūros už suteiktas naro paslaugas kopiją, Paslaugų perdavimo – priėmimo aktą Nr. 002 apie narų darbą 2018 m. balandžio mėn. 4,7 dienomis, Klaipėdos miesto ir apskrities Profesinės sąjungos teisininko darbo teisei J. V. P. raštą – siūlymą V. B. ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)” sudaryti taikos sutartį dėl 18 000 Eur neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo bei savo trijų nepilnamečių vaikų gimimo liudijimų kopijas. Minėti dokumentai pridėti prie bylos.
Šalies argumentai
Ž. Ž. paaiškinime nurodė iš esmės tokias pačias aplinkybes, kokias nurodė ir teisminio nagrinėjimo metu (b. l. 13).
Liudytojas V. B. teismo posėdžio metu parodė, jog jam iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)” buvo žadėtas įdarbinimas. Prisimena, jog su pažįstamu J. iš narų mokyklos kalbėjo, kad jam yra reikalingas papildomas darbas. Po to, dėl darbo tiesiogiai tarėsi su įmonės vadovu Ž. Ž.. Su įmonės vadovu, Ž. Ž., prie UAB ,,B.” krantinės buvo sutaręs 80 Eur atlyginimą už 6 val. darbo, t. y. už 1,5 val. realaus darbo ir likusį laiką kaip aptarnaujantis darbuotojas, padedantis kitiems narams. Jam buvo minėtas grunto plovimo darbas. Buvo tikras, kad galės padirbti šį darbą, nes nebe pirmą kartą nardo. Įvykio dieną dirbo, nėrė antras. Prieš nėrimą buvo paaiškinta ką turės atlikti - pjauti gruntą, paimti švirkštą, kai paleidžiama srovė, pjauti susidariusią plutą. Plovė gruntą po vandeniu vienas apie 1,5 val., po komandos – ,,išnirti”, išniro ir pajuto dilgčiojimą krūtinėje, tai pirmieji dekompresinės ligos požymiai. Po kiek laiko prarado koordinaciją, beveik parkrito. Prieš įvykį panašių darbų nebuvo dirbęs. Kai susirgo, įmonės vadovas buvo atvykęs ir siūlė atgaline data įforminti darbo dokumentus. Mano, jog ligos būtų galėjęs išvengti, jei po vandeniu būtų buvęs trumpiau.
Liudytojas S. L. teismo posėdžio metu parodė, jog dirba UAB „(duomenys neskelbtini)” naru. Įvykio dieną UAB ,,B.” teritorijoje dirbo dviese su Ž. Ž.. Tą dieną dirbo grunto plovimo darbus. V. B. buvo pakviestas bandomajam nėrimui, turėjo susipažinti su įranga, nusileisti iki grunto. Apie darbą, atlyginimą su V. B. nesitarta. Komandos plauti gruntą V. B. nebuvo, jis tik laikėsi už įrangos. Po vandeniu V. B. praleido apie 1 val. 15 min. Jie nėrė po vieną – pirmas, jis (S. L.) ir išbuvo apie 1 val. 30 min. Tada nėrė V. B., kuris buvo po vandeniu, kad priprastų prie įrangos. Pastarajam išnėrus ir pasijutus blogai, nuvežė į ligoninę.
Liudytojas J. R. teismo posėdžio metu parodė, jog su V. B. susipažino (duomenys neskelbtini) mokykloje. Kai dirbo įmonėje ,,(duomenys neskelbtini)”, Ž. Ž. darbui prireikė trečio žmogaus. Kadangi, pažinojo V. B., pranešė jo duomenis Ž. Ž.. Po to sužinojo iš V. B., kad tą įvykio dieną susitarė su Ž. Ž. dėl nėrimo. Anksčiau iš Ž. Ž. nebuvo girdėjęs apie nelegalų darbą. Su V. B. yra kalbėjęs bendrai apie tokio pobūdžio darbo atlyginimą. Prisimena, jog įmonėje ,,(duomenys neskelbtini)”, pirmiausia, buvo įforminti jo darbo santykiai, tada nėrė 5 min. bandymui, kas kartą laiką ilginant. Jo nuomone, 1,5 val. laiko tarpas, kurį įvykio dieną buvo pasinėręs V. B., laikytinas darbu.
Šalies argumentai
J. R. paaiškinime nurodė iš esmės tokias pačias aplinkybes, kokias nurodė ir teisminio nagrinėjimo metu (b. l. 16).
Motyvuojamoji dalis
Administracinio nusižengimo padarymo faktas ir Ž. Ž. kaltė įrodyta: administracinio nusižengimo protokolu (b. l. 3); nelegalaus darbo tyrimo aktu (b. l. 4-5); pranešimų apie įvykį žiniasklaidoje kopijos (b. l. 6, 7); Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų raštu dėl informacijos pateikimo (b. l. 8); Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) informacine pažyma, iš kurios matyti per elektroninės sistemos integracinę sąsają apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojus teikiama informacija (b. l. 9); V. B. pranešimo VDI apie nelegalaus darbo faktą kopija (b. l. 10); VDI Klaipėdos teritorinio skyriaus raštu (b. l. 11); VĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės pažymos kopija, iš kurios matyti, jog V. B., atvykusiam į priėmimo skyrių 2018-04-30, 20:45 val., nustatyta kesoninė liga (b. l. 12); Narų darbo žurnalo kopija, kuriame nurodyti asmenų įrašai, pažymėti 2018-04-30 (b. l. 14-15) ir kita rašytine bylos medžiaga.
DK 42 straipsnio 2 dalis numato, jog apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios <...>. DK reglamentuota ir tai, jog darbo sutartis sudaroma raštu dviem egzemplioriais, darbo sutarties pakeitimai taip pat daromi raštu (43 str. 1, 2 d.) bei darbo sutarties pasibaigimo pagrindai (DK 53 str.).
Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neigia nelegalaus darbo faktą, o tvirtina, kad V. B. įvykio dieną nėrė tik bandomajam nėrimui, norint pasitikrinti, pabandyti ar galėtų dirbti tokį darbą, tačiau Ž. Ž. parodymus paneigia kiti byloje esantys įrodymai. Nelegalaus darbo konstatavimui pakanka tiek aplinkybės dėl rašytinės darbo sutarties nebuvimo, tiek nepranešimo VSDFV teritoriniam skyriui apie įdarbinimą. Išnagrinėjus byloje surinktą rašytinę medžiagą, teismo posėdžio metu išklausius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, liudytojų, narų, - S. L., J. R. parodymus, darytina išvada, jog Ž. Ž., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, administracinio nusižengimo protokole nurodytu metu ir vietoje, esant šalių susitarimui dėl darbo vietos, darbo funkcijų bei darbo užmokesčio, teisės aktų nustatyta tvarka nepranešęs VSDFV teritoriniams skyriui apie V. B. priėmimą į darbą, pažeidė DK 42 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio 2 dalies, 53 straipsnio nuostatas.
Todėl, nustatytų duomenų pagrindu, teismas konstatuoja, kad Ž. Ž. pagrįstai patrauktas atsakomybėn, o jo veika kvalifikuotina kaip administracinis nusižengimas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį. Už tai skirtina nuobauda.
Ž. Ž. atsakomybę lengvinančių bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014 ir kt.).
Atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir pažeidėjui už nusižengimą skirti mažesnę baudą nei sankcijose numatyta minimali riba. Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, pavojingumą, jo trukmę, taip pat nusižengimo padarymo aplinkybes, į pažeidėjos asmenybę – dirba, augina tris nepilnamečius vaikus, duomenų byloje apie galiojančias administracines nuobaudas nepateikta, į atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinus tai, kas išdėstyta bei tai, kad, šiuo atveju, kitų teisės pažeidimų ar nelegalaus darbo faktų nenustatyta, nusižengimas truko neilgai ir, nors dėl veikos pobūdžio kitam asmeniui įvyko sveikatos pakenkimas, dėl kurio iš dalies atsakingas ir pats nukentėjęs asmuo, teismas daro išvadą, jog Ž. Ž. už nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, skirtina nuobauda – bauda, mažesnė nei sankcijos minimali riba (ANK 34 str. 5 d.). Tuo tikint, kad tai bus pakankama, jog nuobaudos paskirtis, tikslai būtų pasiekti (ANK 22 straipsnis), o pats sprendimas neprieštaraus teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, 95 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalimi 1 punktu, 636, 637, 646 straipsniais, teismas
nutaria:
Ž. Ž. pripažinti kaltu padarius nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir taikant Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, paskirti 750 (septynių šimtų penkiasdešimties) eurų dydžio baudą.
Išaiškinti, kad baudą turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant mokėjimo pavedime nusižengimo identifikavimo kodą (ROIK) – 18085272898, bei įmokos kodą - 1001.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.