Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo L. Č., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, lietuviui, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), išsiskyrusiam, vidurinio išsilavinimo, dirbančiam, neteistam, kaltinamam Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje uždraustos veikos padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. Č. 2019 m. sausio 31 d., apie 15.05 val., viešoje vietoje – namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, tyčia mesdamas plytą išdaužė Labdaros ir paramos fondo „A.“ patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), langą. Tokiu įžūliu elgesiu L. Č. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei padarė BK 284 straipsnyje uždraustą veiką.

2019 m. kovo 19 d. apklausiamas įtariamuoju L. Č. parodė, kad dėl savo kaltės pagal jam pareikštą įtarimą pasisakys kitos apklausos metu. Šiuo metu jis nedirba. Yra užsiregistravęs darbo biržoje, tačiau pašalpos negauna. Bedarbiu yra apie metus laiko. Gyvena vienas asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Turi skolų už buto mokesčius. Nuo 2019 m. vasario 10 d. iki 2019 m. kovo 14 d. gydėsi (duomenys neskelbtini), kur jam buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini) (medicininę pažymą pateikė prie apklausos). Šiuo metu geria vaistus. Dėl ligos atsisako duoti parodymus ir pageidauja susipažinti su įtarimu. Jam bus reikalingas gynėjas. 2019 m. spalio 4 d. apklausos metu L. Č. buvo pareikštas galutinis įtarimas padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje. L. Č. apklausos metu parodė, kad įtarimo esmę suprato. Dėl kaltės pasisakyti atsisako ir pasinaudoja savo teise neduoti parodymų (b. l. 105, 110).

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad pranešėjas M. B. parodė, kad 2019 m. sausio 31 d., apie 13.28 val., (duomenys neskelbtini), atėjęs į Labdaros ir paramos fondo „A.“ patalpas L. Č. (pateikė jo vardu išduotą asmens dokumentą) paprašė maisto. Patikrinus duomenų bazę buvo nustatyta, kad jam parama nepriklauso. M. B. palydėjo L. Č. iki durų, grįždamas išgirdo triukšmą. Atsisukęs pamatė, kad plyta išdaužtas fondo vitrinos langas (b. l. 3-4).

Iš Labdaros ir paramos fondo „A.“ Vilniaus padalinio vadovo M. B. pareiškimo matyti, kad 2019 m. sausio 31 d., apie 13.28 val., į Labdaros ir paramos fondo „A.“ biuro, esančio (duomenys neskelbtini), langą mesta plyta. Fondui padaryta 363 Eur žala. Asmuo, kuris metė plytą, prieš tai buvo atėjęs į fondą prašyti maisto, tačiau nebuvo labdaros gavėjų sąraše, todėl jam atsisakyta suteikti maisto. Tas asmuo yra L. Č.. Išgirdęs atsakymą L. Č. susinervino ir pasakė, kad jis žinomas policijai ir nuo jo dūžta langai. Prie pareiškimo pridėta UAB „Dia Home“ 2019 m. vasario 8 d. išankstinė sąskaita Nr. 190209S, iš kurios matyti, kad stiklo paketo ir jo keitimo darbai kaina sudaro 363 Eur (b. l. 1-2).

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Patalpos viduje daug stiklo šukių. Ant grindų guli didelė plyta. Teritorija filmuojama vaizdo kamerų (b. l. 3-13). Iš Policijos registruojamų įvykių registro duomenų matyti, kad 2019 m. kovo 14 d. Labdaros ir paramos fondo „A.“ darbuotojas pranešė, kad atėjęs gauti šalpos L. Č. prisipažino padaręs nusikaltimą, kad su plyta išdaužė langą (b. l. 24).

Iš savanoriško daiktų ir dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad M. B. pateikė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas įvykis (b. l. 42). Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas „192.168.1.50_ch5_20190131130940_20190131140940“. Vaizdo įrašas darytas 2019 m. sausio 31 d., nuo 13.09.40 val. Iš vaizdo įrašo matyti, jog kamera filmuoja tik vieną vaizdą vienu kampu, kamera filmuoja Labdaros ir paramos fondo „A.“ patalpų koridorių, kuriame stovi rakinamos spintelės. Kairėje ekrano pusėje matomos praviros durys, dešinėje ekrano pusėje matomos uždarytos įėjimo ir išėjimo į lauką durys. Šalia jų yra laiptai, vedantys į viršų. 13.22.28 val. vaizdo įraše matoma, kaip pro duris įeiną šviesių plaukų moteris ir vyras, apsirengęs mėlyna striuke su gaubtu ir kuprine ant pečių. Moteris ranka parodo vyrui eiti laiptais į viršų. Moteris praeina pro rakinamas spinteles ir nueina pro atidarytas duris į kitą patalpą. 13.22.51 val. Asmuo, užsidėjęs tamsią kepurę ir rankose laikantis sportinę rankinę, nulipęs laiptais išeina į lauka pro duris. 13.27.15 vyras, apsirengęs mėlyna striuke su gaubtuvu ir kuprine ant pečių, nulipa laiptais ir praeina pro rakinamas spinteles. Pasižiūri pro atviras duris, apsisuka ir 13.27.21 val. išeina į lauką pro duris. Tuo metu laiptais nulipa asmuo ir išeina į lauką paskui nulipusį vyrą, pasižiūri sugrįžta atgal į vidų ir užlipa laiptais į viršų. 13.31.58 val. moteris iš kitos patalpos greitai įbėga pro atidarytas duris ir užlipa laiptais į viršų. 13.32.20 val. Moteris su vyru nusileidžia laiptais ir praeina į kitą patalpą pro atviras duris. 13.36.54 val. vyras iš kitos patalpos, bendraudamas su kitu vyru, pirštu parodo į vaizdo filmavimo kamerą ir praėjęs pro rakinamas spinteles laiptais užlipa į viršų (b. l. 43-46).

Apklausiama teisme liudytoja D. Ž. parodė, kad 2019 m. sausio 31 d. buvo Labdaros ir paramos fondo „A.“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini). Apie pietus į stiklines patalpų duris pasibeldė vyriškis ir pasakė, kad atėjo maisto. Ji neturėjo raktų nuo stiklinių durų ir atėjusiam vyriškiui paaiškino kaip nueiti į vidiniame kieme esantį maisto dalinimo punktą. Kadagi vyriškis nesuprato, kur jam eiti, todėl išėjo į lauką ir vyriškį atvedė pas fondo padalinio vadovą M. B., o pati sugrįžo į centrinį biurą pirmame aukšte. Maždaug po 5-10 minučių išgirdo dūžtančio lango garsą. Pakėlusi galvą pamatė tą patį vyriškį, kurį palydėjo pas M. B.. Jis stovėjo prie išdaužto lango ir žiūrėjo į ją. Kai ji atsistojo, vyriškis puolė bėgti. Dėl šio įvykio buvo iškviesti policijos pareigūnai.

Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. Ž. parodė, kad iki 2019 m. sausio 8 d. buvo Labdaros ir paramos fondo „A.“ direktore. Kadangi reikėjo parengti ataskaitą, todėl 2019 m. sausio 31 d. atvyko į fondo centrinio biuro patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Apie 12.00 val. ten dirbę kolegos išėjo pietauti ir biuro patalpas (pirmą aukštą) užrakino. Tuo tarpu į stiklines duris pasibeldė vyriškis. Iš išvaizdos jis atrodė tvarkingai. Ji priėjo prie durų ir paklausė, ar atėjo paramos. Vyriškis lietuviškai atsakė, kad atėjo maisto. Kadangi ji neturėjo raktų nuo stiklinių durų, o paramos iš centrinio biuro jie nedalina, paaiškino vyriškiui kaip nueiti į vidiniame kieme esantį dalinimo punktą. Vyriškis atrodė susierzinęs, nes nežinojo, kur jam eiti. Pro langą ji parodė, kad jos palauktų ir pro sandėlį nuėjo jo atsivesti. Kartu su vyriškiu atėjo pas Vilniaus padalinio vadovą M. B. ir jam pasakė, kad žmogus atėjo dėl paramos ir sugrįžo į centrinį biurą. Maždaug po 5-10 minučių išgirdo dūžtančio lango garsą. Kai pakėlė galvą, pamatė tą patį vyriškį, kurį palydėjo pas M. B.. Jis stovėjo prie išdaužto lango ir žiūrėjo į ją, o kai ji atsistojo, leidosi bėgti. Kadangi stiklinės durys buvo užrakintos, jo vytis negalėjo. Iš karto apie tai pranešė antrame aukšte esantiems kolegoms. Kiek žino, kažkas iškvietė policijos pareigūnus. Tuo tarpu ji su kolegomis atsuko kameras, kurios filmuoja punktą, kuriame galima atsiimti paramą. Vaizdo įraše matosi, kaip ankščiau minėtą asmenį ji palydi į Vilniaus padalinį. Taip pat jie pasikvietė M. B., kuris paaiškino, kad minėtas vyriškis jam pateikė asmens dokumentą, todėl žino šio asmens duomenis. Jam paramos neskyrė, nes jis nebuvo socialinių darbuotojų įtrauktas į paramos gavėjų sąrašą (b. l. 28).

Apklausiamas teisme liudytojas M. B. parodė, kad dirba Labdaros ir paramos fondo „A.“ Maisto padalinio vadovu. 2019 m. sausio 21 d., apie pietus, buvusi fondo darbuotoja D. Ž. į jo padalinį atvedė vyriškį, kuris pageidavo gauti maisto. Vyriškis nebuvo maisto gavėjų sąrašuose ir maistas jam nebuvo skirtas. Tai vyriškiui nepatiko. Vyriškis pasakė, kad visi jį žino, nes nuo jo dūžta langai ir išėjo. Netrukus pas ji atėjo bendradarbė ir pasakė, kad ką tik buvo išdaužtas fondo patalpų langas.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. B. parodė, kad 2019 m. sausio 31 d. į „A.“ patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), atėjo vyras. Vėliau sužinojo, kad tai buvo L. Č., kuris norėjo gauti maisto. Pastarasis pageidavo gauti maisto, tačiau jo nebuvo gavėjų sąrašuose, todėl atsisakė jam duoti maisto. L. Č. paminėjo, kad „jį visi žino ir nuo jo dūžta langai“. Jis šių žodžių nesuprato kaip realaus grasinimo, kadangi žmonės dažnai daro spaudimą, norėdami gauti maisto. Maždaug po 10 minučių pokalbio vyras išėjo iš padalinio patalpų. Kelių minučių bėgyje, apie 13.30 val., į padalinį atbėgo kolegė ir pasakė, kad išdaužtas langas. Jis nuėjo prie išdaužto lango, tačiau ten L. Č. nebebuvo. Dėl šio įvykio buvo iškviesta policija. Kadangi L. Č. jam buvo pateikęs savo asmens dokumentą, jis policijai įvardino kaltininką. Dėl šio įvykio buvo sutrikdytas viso padalinio darbas. Dirbę darbuotojai patyrė stresą, išsigando, jautėsi nesaugūs. Kaip L. Č. metė plytą, darbuotojai nematė, nes vyko susirinkimas, tačiau išgirdę dūžtančio lango garsą visi subėgo pasižiūrėti. Kolegė D. Ž. matė, kaip L. Č. nubėga. Vėliau L. Č. buvo įtrauktas į gavėjų sąrašus, todėl jie turėjo jam duoti maisto (b. l. 30-31). Apklausiamas papildomai liudytojas M. B. parodė, kad fondas dėl 2019 m. sausio 31 d. įvykio, kurio metu buvo išdaužtas langas, patyrė 363 Eur žalą, kurią visiškai atlygino draudimo bendrovė. Fondas atsisako nuo civilinio ieškinio, jokių pretenzijų šiame ikiteisminiame tyrime neturi (b. l. 34).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs byloje surinktus įrodymus – liudytojų D. Ž., M. B. duotus parodymus, taip pat paties L. Č. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, apsaugos vaizdo kamerų įrašuose užfiksuotus duomenis, teismas daro išvadą, kad L. Č. tyčia viešoje vietoje – namo kieme, metė plytą į Labdaros ir paramos fondo „A.“ patalpų langą ir jį išdaužė. Toks L. Č. elgesys pripažintinas įžuliu. L. Č. pareikštame kaltinime tokia jo veika pripažinta ne tik įžūliu elgesiu, bet ir vandališkais veiksmais. Kasacinio teismo išaiškinta, kad vandalizmas – tai betikslis, beprasmis, nemotyvuotas kultūros, meno vertybių, kitokio turto niokojimas parkuose, skveruose, kapinių, kultūros ir kulto pastatų, namų fasadų, vitrinų ir kitokių objektų dergimas, niokojimas bei naikinimas. Bet kokio turto, neatsižvelgiant į jo vietą, paskirtį, istorinę, kultūrinę, inžinerinę ir socialinę vertę, gadinimas negali būti vertinamas kaip vandalizmas.

Tuo tarpu įžūlus elgesys BK 284 straipsnio prasme suprantamas kaip agresyvus, moralės aspektu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis veikimas ar neveikimas, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, neteisėtas žmogaus laisvės ribojimas, gyvūno kankinimas kitų žmonių akivaizdoje, trukdymas kitiems asmenims dirbti, mokytis ir pan. Taigi, išoriniu turiniu vandalizmas ir įžūlus elgesys pagal BK 284 straipsnį gali sutapti, tačiau skiriasi materialių objektų, į kuriuos kėsinamasi, teisinis statusas. Atsižvelgiant į pateiktą aiškinimą, kasacinis teismas nagrinėtoje byloje nustatytą kaltinamojo veiką – sugadino svetimą turtą, t. y. metė kirvį į V. R. priklausantį automobilį, kuriame sėdėjo A. R. ir R. K., ir sugadino variklio dangtį, taip pat metaline kombaino detale tyčia subraižė automobilio priekinių durų dešinės pusės stiklą, įlenkė priekinį dešinės pusės statramstį, įlenkė priekinį dešinės pusės sparną ir sudaužė priekinį stiklą – pripažino ne vandališkais, o įžūliais veiksmais, kadangi nuteistasis svetimą turtą (automobilį), neturintį kultūrinės, istorinės ar kitokios viešosios socialinės vertės, sugadino privataus asmens ūkio teritorijoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartį baudžiamojoje bylojeNr. 2K-160-697/2019). Remiantis pateikta kasacinio teismo praktika, kaltinamojo L. Č. veika – Labdaros ir paramos fondo „A.“ patalpų lango, neturinčio kultūrinės, istorinės ar kitokios viešosios socialinės vertės, išdaužimas mesta plyta, pripažintina ne vandališkais veiksmais, o įžūliu elgesiu. Tuos pačius kaltinamojo veiksmus pripažinus vien tik įžūliu elgesiu veikos kvalifikacija ir esminės veikos padarymo faktinės aplinkybės nesikeičia, tik tikslintinas veikos požymis. Tai sudaro pagrindą atitinkamai tikslinti L. Č. pareikštą kaltinimą. Tokiu elgesiu L. Č. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, kadangi buvo sutrikdytas Labdaros ir paramos fondo „A.“ padalinio darbas, kurio darbuotojai patyrė stresą, išsigando ir jautėsi nesaugūs. Tai patvirtina liudytojų D. Ž. ir M. B. parodymai. Taip L. Č. padarė BK 284 straipsnyje uždraustą veiką.

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus pateiktame ekspertizės akte Nr. 78TPK-135/2019 konstatuota, kad L. Č. įtariamos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu (2019 m. sausio 31 d.) konstatuojamas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini). Pagal savo psichikos būklę L. Č. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu negalėjo suvokti jos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Šiuo metu L. Č. konstatuojamas lėtinis progresuojantis psichikos sutikimas – (duomenys neskelbtini). Pagal savo psichikos būklę L. Č. šiuo metu negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. L. Č. byloje nagrinėjimo įvykio metu nebuvo nei patologinio, nei fiziologinio afekto būsenoje ar kitoje emocinėje būsenoje, kuri galėjo turėti esminės įtakos jo sąmonei ir veiklai. L. Č. tikslinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Pagal savo psichikos būklę L. Č. gali įsiminti ir atgaminti reikšmingas bylai konkrečias faktines aplinkybes (įvykio vietą, laiką, dalyvius ir jų veiksmus), tačiau psichikos sutrikimo požymiai gali turėti įtakos jo pateiktam įvykių turinio apibūdinimui (tiriamasis gali savitai interpretuoti įvykių prasmę, jų reikšmę ir pan.), todėl parodymai vertintini kritiškai (b. l. 80-84).

Atvykęs į teismo posėdį ekspertas-teismo psichiatras M. J. patvirtino byloje esančios teismo psichiatrinės-psichologinės ekspertizės akto išvadas ir nurodė, kad L. Č. negali atsakyti už įvykdytą įstatymo uždraustą veiką. Jam rekomenduojamas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomi. BK 17 straipsnyje nurodyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas BK uždraustą veiką dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. Nagrinėjant bylą teisme nustatyta, kad L. Č. BK 284 straipsnyje uždraustą veiką padarė būdamas nepakaltinamas, todėl jis negali būti traukiamas baudžiamojn atsakomybėn. Vietoje to, L. Č. taikytina BK 98 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis baudžiamojo proceso kodekso 307 straipsnio 6 ir 7 dalimis, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 1 punktu, 404 straipsniu,

nutaria:

L. Č., padariusiam Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje uždraustą veiką būnant nepakaltinamu, taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Nutarčiai įsiteisėjus panaikinti L. Č. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.