Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą byloje Plungės rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei Irmantei Batakienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. L. ieškinį atsakovui A. B., trečiajam asmeniui R. I., išvadą teikiančiai institucijai Plungės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nuginčijimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas A. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką jam pranešta tinkamai.

Tretysis asmuo R. I. teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu sutinka, kadangi jis tikrai yra ieškovei gimusio vaiko tėvas. Jis su ieškove kartu gyvena, vaikui gimus jie surašė prašymą notarui dėl tėvystės pripažinimo, vaiku rūpinasi ir jį išlaiko. Nurodė, kad po teisminio proceso dokumentus susitvarkys ir gimimo liudijime vaiko tėvu bus įrašytas jis.

Institucijos, teikiančios išvadą atstovė Irmantė Batakienė teismo posėdžio metu nurodė, kad neprieštarauja, jog būtų nuginčyta tėvystė, tarp šalių ginčo dėl to nėra. Paaiškino, kad išklausius šalių paaiškinimus galima daryti išvadą, kad atsakovas A. B. nėra vaiko tėvas, o tikrasis vaiko tėvas yra tretysis asmuo R. I. ir šiuo atveju tėvystės nuginčijimas labiausiai atitiks nepilnamečio vaiko interesus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. 366 nepilnamečio vaiko D. L., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvu įrašytas A. B., mama – G. L., duomenų apie tėvus įrašymo pagrindas – santuokos sudarymo įrašo Nr. 146, (duomenys neskelbtini) Marijampolės sav. CMS (b.l. 23). Iš santuokos sudarymo įrašo Nr. 146, matyti, kad A. B. ir G. L. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Marijampolės savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, santuoka įregistruota pataisos namuose (b.l. 24). Ieškovės G. L. ir atsakovo A. B. santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini), ištuokos liudijimo įrašo Nr. 36 (b.l. 5).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.149 str. 1 d. nustatyta, kad duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t. y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007). Įrodymai, kad asmuo negali būti vaiko tėvas, gali būti ne tik moksliniai (ekspertizės išvados, paneigiančios giminystės ryšį), bet ir kitos įtikinamos faktinės bylos aplinkybės.

CK 3.140 str. 2 d. nustato, kad kai vaikas gimsta praėjus ne daugiau kaip trims šimtams dienų nuo gyvenimo skyrium pradžios arba po santuokos pripažinimo negaliojančia ar santuokos nutraukimo, ar po vyro mirties, kaip vaiko tėvas pripažįstamas buvęs vaiko motinos sutuoktinis.

Šioje byloje nustatyta, kad nepilnametis D. L. gimė (duomenys neskelbtini), t. y. nepraėjus trims šimtams dienų nuo santuokos tarp ieškovės ir atsakovo nutraukimo. Iš teismui pateiktos Marijampolės pataisos namų pažymos matyti, kad atsakovas A. B. atlieka laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, bausmės pradžia – 2008-01-23, bausmės pabaiga – 2021-02-20. Nepilnamečio vaiko D. L. ir atsakovo A. B. nesieja nei biologiniai, nei socialiniai, nei emociniai, nei materialinio išlaikymo ryšiai. Byloje dalyvaujantys asmenys teismo posėdžio metu vieningai patvirtino, kad vaiko tėvas yra tretysis asmuo R. I., tėvo ir sūnaus santykiai yra susiklostę būtent tarp vaiko ir trečiojo asmens, kuris nuo pat gimimo vaiką augina, juo rūpinasi ir sutinka būti gimimo įraše įrašytas vaiko tėvu. Taigi atsižvelgiant į byloje ištirtus įrodymus, šiuo konkrečiu atveju tėvystės nuginčijimas labiau atitinka vaiko interesus, pirmiau minėtų vertybių pusiausvyrą, negu tokia situacija, kai vaiko tėvu teisiškai pripažįstamas asmuo, su kuriuo vaiko nesieja jokie ryšiai ir kurio įrašymas vaiko tėvu kertasi su vaiko turimu suvokimu apie savo kilmę ir šeimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu, teismas daro išvadą, kad šioje byloje tėvystės nuginčijimo instituto netaikymas neatitiktų nepilnamečio vaiko interesų. Be to, nagrinėjamu atveju tikroji vaiko kilmė yra nustatyta, tretysis asmuo R. I. yra tikrasis vaiko tėvas, kuris teismo posėdžio metu patvirtino, kad vaiko gimimo liudijime jis turi būti įrašytas vaiko tėvu.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, yra pagrindas pripažinti, kad A. B. nėra D. L., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, o D. L., gimęs (duomenys neskelbtini), nėra A. B. sūnus (CPK 185 str., CK 3.150 str.). (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. 366 įrašyti duomenys apie D. L., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvą yra neteisingi, todėl panaikintini (CK 3.152 str. 3 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovei byloje yra teikiama valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba (100 procentų). Iš teismui pateiktos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos šioje byloje sudaro 162,12 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kad šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, o bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl suteiktos ieškovei valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, teismas, įvertindamas bylos sudėtingumą ir trukmę, suteiktos teisinės pagalbos apimtį, teisės aktų rekomendacijas dėl atstovavimo išlaidų dydžio, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių. Tokiu būdu, atsakovui neprieštaraujant ieškinio pareiškimui, šiuo atveju tėvystės nuginčijimo priežastys yra dėl įtvirtintos įstatymo normos, darytina išvada, kad yra pagrindas atsakovą atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos bei žyminis mokestis iš atsakovo valstybei nepriteisiamos (CK 1.5 straipsnis, CPK 96, 99 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.150 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 392, 399 straipsniais

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti, kad ieškovas A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, o D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), nėra A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnus.

Panaikinti Plungės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo Nr. 366 dalį, kurioje D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), tėvu įrašytas A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos šio sprendimo kopiją išsiųsti Plungės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui tėvystės išregistravimui.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.