- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2017-09-04
- Bylos Nr.
- A5.-1101-771/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00627-2017-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aleksandras Prygunkovas
- Pažeidėjas
- A. M.
- Kategorijos
- 6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Aleksandras Prygunkovas, sekretoriaujant Jurgitai Juškuvienei, dalyvaujant A. M., teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. M., gim. (duomenys neskelbtini) gyv. Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 95 straipsnio 1 dalį,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. M., vykdantis individualią veiklą, būdamas darbuotojų atžvilgiu darbdaviu, (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, leido dirbti V. V. statybininko pareigose, neužtikrindamas, kad ne vėliau kaip prieš darbo pradžią su darbuotoju būtų sudaryta rašytinė darbo sutartis ir nustatyta tvarka pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui (toliau – VSDFV) apie asmens priėmimą į darbą. Remiantis atlikto tikrinimo metu nustatytomis aplinkybėmis bei surinktais rašytiniais įrodymais, V. V. 2017 m. balandžio – birželio mėnesiais faktiškai atliko statybininko darbą A. M., kaip darbdavio naudai ir tarp minėto darbuotojo ir darbdavio esant darbo sutarties požymiams: susitarimai dėl darbovietės ir darbo funkcijų (statybininkas), paklūstant nustatytai darbo tvarkai buvo leista darbuotojui V. V. atlikti statybininko funkcijas su darbuotoju nesudarius rašytinės darbo sutarties. LR Darbo kodekso 99 str. 3 d., nurodomas, jog darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius rašytinę darbo sutartį ir įvykdžius kitus įstatymo nustatytus reikalavimus. Abi šalys savo teiktuose paaiškinimuose nurodė, kad buvo sutartas darbo užmokestis (30 eurų) ir kad viso darbo laikotarpyje jis bus mokamas. A. M. V. V. už atliktus darbus liko neišmokėjęs 600 eurų darbo užmokesčio. A. M., vykdantis individualią veiklą, neužtikrindamas, kad su darbuotoju V. V. būtų pasirašyta darbo sutartis, darbuotojas įstatymo nustatyta tvarka būtų socialiai apdraustas, pažeidė LR Darbo kodekso 98,99 str. nuostatas.
Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. M. kaltu neprisipažino bei parodė, kad V. V. pažįsta apie 2 metus. Prieš metus laiko pastarasis neilgai dirbo jo įmonėje. Šiais metais V. V. jam paskambino ir pasiprašė dirbti jo įmonėje. Jis sutiko dirbti kartu bei pasiūlė pastarajam išsiimti verslo liudijimą. V. V. atsakė, kad išsiims verslo liudijimą. Ar pastarasis tai padarė, jis nežino. Jis neprivalėjo tikrinti, ar V. V. išsėmė verslo liudijimą. V. V. turėjo dirbti, kaip lygiaverčiai darbuotojai. Vėliau jie abu dirbo prie statybų. V. V. dirbo pagalbiniu darbininku. Iš darbų užsakovo pinigus paimdavo jis. Už atliktą darbą V. V. mokėjo kartą per savaitę, po 30 už darbo dieną. Siūlė V. V. sudaryti tarpusavyje bendradarbiavimo (partnerystės) sutartį, tačiau pastarasis atsisakė tai daryti. Po 2 mėnesių darbo jie susipyko, kad vieną pirmadienį V. V. neišėjo į darbą. Po to pastarasis pradėjo reikalauti 300 eurų. Jam atsisakius tai padaryti, V. V. jam pradėjo grasinti. Apie grasinimus jis informavo policijos pareigūnus.
Liudytoja S. T. parodė, kad V. V. teiravosi A. M., ar pastarasis gali jį įdarbinti.. A. M. atsakė, kad gali ir pasiūlė išsiimti verslo liudijimą. Apie tai jai papasakojo A. M.. Vėliau ji savo automobiliu A. M. ir V. V. nuveždavo į objektus. Ji nežino, kaip buvo atsiskaitoma už darbą su V. V.. Su darbų užsakovais sutartis sudarydavo A. M.. Pamena, kad prieš savaitgalį užsakovas neatsiskaitė už atliktus darbus su A. M.. Ji pati asmeniškai iš savo banko sąskaitos išsigrynino 300 eurų ir padavė juos A. M., kad pastarasis galėtų atsiskaityti už atliktus darbus su V. V.. Po to ateinantį pirmadienį A. M. jai telefonu pranešė, kad V. V. neišėjo į darbą. Vėliau V. V. pradėjo ir A. M. reikalauti dar pinigų, siuntė grasinančias žinutes.
Liudytojas V. V. parodė, kad prieš dvejus metus jis dirbo pas A. M. įmonėje. Iš darbo išėjo pasibaigus sezoniniam darbui. Šiais metais susiekė su A. M., kurio paklausė dėl įdarbinimo. Pastarasis sutiko, kad jis dirbtų pagalbiniu darbininku. Sutarė, kad A. M. už darbo dieną jam mokės po 30 eurų. Per dieną turėjo dirbti po 8 val. Už viršvalandžius turėjo būti mokama atskirai. Prieš darbą ir jau dirbant apie 2 mėnesius jis A. M. klausė kada bus pasirašyta darbo sutartis. A. M. jam žadėjo pateikti pasirašymui darbo sutartį vėliau. Už darbą mokėdavo nereguliariai. Už darbo savaitę sumokėdavo grynais tik po 50 eurų arba 100 eurų. Pasiteisindavo tuo, kad laiku nesumokami pinigai iš užsakovų. Primindamas apie darbo sutarties pasirašymo būtinumą, jis paminėdavo darbo biržą, kurią turėjo informuoti apie surastą darbą. A. M. jam siūlė neskubėti, vis žadėdavo atnešti pasirašyti darbo sutartį. Jis A. M. minėjo apie galimybę dirbti pagal verslo liudijimą. A. M. jį įkalbėjo neišsiimti verslo liudijimo, nes priešingu atveju reikės už patį verslo liudijimą papildomai mokėti 100 eurų. Siūlėsi geriau jį įdarbinti savo įmonėje. Po to jie susipyko dėl neišmokėto atlyginimo ir A. M. kreipėsi į policiją.
Motyvuojamoji dalis
Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltu neprisipažįsta, jo kaltę įrodo jo pačio parodymai, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai: administracinio nusižengimo protokolas (3 b. l.), nelegalaus darbo tyrimo aktas (4-5 b. l.), paaiškinimai (7, 8 b. l.), protokolas-pareiškimas (11-13 b. l.), liudytojo apklausos protokolas (14-15 b. l.), nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažyma Nr. 710682 (16-22 b. l.). A. M. susitarė su V. V. dėl darbo atlikimo pobūdžio, darbo laiko, užmokesčio, atsiskaitymo tvarkos, t.y. faktiškai įdarbino V. V. pagalbiniu darbininku. Kadangi nesudarė su V. V. darbo sutarties, nepranešė apie asmens įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, nemokėjo mokesčių už įdarbintą V. V., tokiu būdu įdarbino V. V. nelegaliai. A. M. veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 str. 1 d., požymius.
Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į padarytų administracinių nusižengimų kiekį ir reikšmingumą. A. M. kaltinamas vieno administracinio nusižengimo padarymu, anksčiau baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. A. M. skirtina sankcijoje numatyta vienintelė administracinė nuobauda – bauda, kuri artima sankcijoje numatytos baudos vidurkio.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 str., 32-34 str., 619 str. 1 d. 1 p.,-
nutaria:
A. M. nubausti pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį ir skirti jam administracinę nuobaudą – 3000 Eur (trijų tūkstančių eurų) dydžio baudą.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.