Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ana Karšul išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokurorės Lilijos Ambrulevičienės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, teistas 2020 m. kovo 7 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos ) -10 mėnesių laisvės apribojimo, 2021 m. kovo 15 d. išregistruotas iš probuojamų asmenų duomenų registro,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. V., 2024 m. birželio 19 d. apie 21.19 val., A. L. gatvėje, Vilniuje. prie garažų teritorijos pagrindinio įvažiavimo, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį ,,VW Passat", su kitos transporto priemonės valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam 2024 m. birželio 19 d. 22:07:28 val., alkoholio matuokliu "D. A. 7510" (patikros sertifikato Nr. 2069440) buvo nustatytas 1,55 promilių girtumas.

Šiais veiksmais S. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. spalio 3 d. apklaustas įtariamuoju S. V. parodė, kad įtarimo esmė suprantama, supranta, kuo yra įtariamas. Dėl įvykio 2023 m. birželio 19 d. nori parodyti, kad maždaug apie 19.00 val. susitiko su A. S., (duomenys neskelbtini), kur jis gyvena, čia maždaug (duomenys neskelbtini). Būtent minėtame kaime abu vartojo alkoholinius gėrimus, kuriuos iš anksto buvo nusipirkę. Gėrimus vartojo automobilyje „VW Passat“ (valst. Nr. nežino), kuris nuosavybės teise priklauso jo minėtam draugui A. S. Tikslaus adreso, kokiu vartojo alkoholinius gėrimus, jis nežino. Jis vartojo alkoholinį gėrimą - alų, suvartojo du butelius. Jo draugas A. taip pat vartojo alų. Maždaug po dvejų valandų A. S. jam pasakė, kad pastarajam reikia nuvažiuoti į Naują Vilnią, prie degalinės "Jozita" ir vienam asmeniui paduoti pinigus, kitaip sakant atsiskaityti už automobilius, bet daugiau detalių jokių nežino. Jis tiksliai atsimena, kad savo draugui A. S. pasiūlė pats pavairuoti pastarojo automobilį iki Naujos Vilnios, kadangi draugas irgi buvo neblaivus. Tikslaus laiko neatsimena, bet tai galėjo būti maždaug apie 21 valandą, jis atsisėdo už vairo automobilio VW Passat, jo draugas atsisėdo keleivio pusėje šalia jo ir pradėjo vairuoti pastarojo automobilį. Prieš tai jis uždėjo ant automobilio galinio bamperio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir už priekinio stiklo buvo kitas tas pats numeris. Tik vėliau jis suprato, kad tai ne to automobilio numeriai. Atvažiavus iki Naujos Vilnios, jis pamatė policijos automobilį, išsigando, kad vairuoja neblaivus ir greitai pradėjo važiuoti iki garažų už degalinės "Jozita", tačiau jis nesuvaldė automobilio ir automobilis apsivertė, kokiu adresu automobilis apsivertė, jis nežino. Po apsivertimo jis iš karto suprato, kad įvyko eismo įvykis ir abu išlipo iš automobilio. Maždaug po 20 minučių atvažiavo policijos pareigūnai, kas iškvietė policijos pareigūnus, jis nežino. Atvykus policijos pareigūnams, jo paklausė, ar jis vartojo alkoholinius gėrimus, į ką jis prisipažino, kad taip, po ko jam ir jo draugui A. S. buvo patikrinti neblaivumai. Jis atsimena, kad jam buvo nustatytas 1,55 promilių neblaivumas. Dėl vairuotojo pažymėjimo nori parodyti, kad pažymėjimo jis neturi ir niekada nėra turėjęs. Kiek jam žinoma, automobilio „VW Passat“ vertė yra apie 200 eurų. Kai sudaužytas „VW Passat“ buvo kraunamas ant vežimėlio, jis nuėmė galinį numerį (duomenys neskelbtini) ir paėmė už priekinio stiklo buvusį tą patį numerį, po ko grąžino numerius į A. S. pastatą (duomenys neskelbtini). Dėl nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažįsta visiškai, nuoširdžiai gailisi. Esant galimybei, prašo bylą pabaigti baudžiamuoju įsakymu.

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. birželio 20 d. apklausta liudytoja D. K. parodė, kad dirba Vilniaus apskr. VPK RV 1-ame skyriuje vyresniąja tyrėja. 2024 m. birželio 19 d., dirbdama pagal nustatytą darbo laiką, kartu su tyrėju O. K., apie 21.20 val. iš Vilniaus aps. VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad Vilniuje, A. M. g.(duomenys neskelbtini), prie garažų masyvo, automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apsivertė, vairuotojas ir keleivis neblaivūs, išlipo, bando šalintis. Vykstant į įvykio vietą, susiskambinus telefonu su pranešėju, pastarasis pasakė, kad vienas iš įvykio dalyvių šalinasi, eina žvyrkelio keliu, link Vilniaus pusės, pakeliui, esant netoli įvykio vietos, žvyrkeliu sutiko einantį iš išvaizdos girtą vyriškį, iš paskos važiavo automobiliu pranešėjas. Einantis žvyrkeliu vyriškis, kaip vėliau nustatė, S. V., gim. (duomenys neskelbtini), buvo pasodintas į tarnybinį automobilį. Pastarasis iš karto prisipažino, kad neturi tesės vairuoti ir, kad būdamas neblaivus, padarė eismo įvykį, nuo GMP atsisakė, kartu su pastaruoju automobilyje važiavo A. S.. Atvykus prie įvykio vietos, griovyje pamatė apvirtusį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šalia apvirtusio automobilio „VW Passat“, valst. (duomenys neskelbtini), stovėjo neblaivus A. S. (nustatytas 1,79 prom. girtumas), kuris paaiškino, kad eismo įvykio metu sėdėjo keleivio vietoje ant priekinės sėdinės, eismo įvykio metu nenukentėjo, nuo GMP atsisakė. A. S. paaiškino, kad automobilis priklauso pastarajam, ir neblaivus draugas S. V., vairuodamas automobilį „VW Passat“, nesuvaldė automobilio ir apsivertė. Patikrinus alkotesteriu S. V. pirmu putimu nustatytas 1,82 prom. girtumas, antru putimu 1,55 prom. girtumas. Pranešėjas A. S. paaiškino, kad nematė, kas vairavo automobilį ir kaip įvyko eismo įvykis, tik girdėjo triukšmą, tuo metu buvo metalinių garažų teritorijoje, toliau nuo įvykio vietos. Patikrino per POLIS II paaiškėjo, kad automobilis „VW Passat“ neapdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, neatlikta privalomoji valstybinė techninė apžiūra, taip pat valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso kitai transporto priemonei. Automobilį „VW Passat“, kurio identifikacinį Nr. (duomenys neskelbtini), buvo uždarytas į saugomą aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. rugsėjo 26 d. apklaustas liudytojas A. S. parodė, kad turi pažįstamą S. V., kurį pažįsta apie 8 metus, pastarasis gyvena (duomenys neskelbtini). Jis ir S. V. užsiima automobilių ardymu, kaip papildomu uždarbiu. 2024 m. birželio 19 d. apie 16.00 val., susitiko su S. V. prie jo namo ir pradėjo ardyti seną automobilį. Ardymo metu vartojo alkoholį - alų. Už kiek laiko jis internete rado skelbimą apie pigiai parduodamą automobilį Naujojoje Vilnioje. Apie tai pasakė S. V., kuris jį pasisiūlė pavežti iki Naujosios Vilnios su kitu jo automobiliu „VW Passat“, kuris stovėjo kieme, ir kurį S. V. visą laiką norėjo iš jo nupirkti. Priekinio bamperio nebuvo. Valstybinių numerių abiejų taip pat nebuvo. Jis sutiko, kad jį S. V. pavežtų. Jo ūkiniame pastate yra daug įvairių valstybinių numerių nuo senų automobilių. Jis nesidomėjo, kaip jį nuveš S. V.. Jau vėliau po auto įvykio pastebėjo, kad gale automobilio yra valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jis net tiksliai nežino, nuo kokio tai automobilio. Abu pradėjo važiuoti, S. V. buvo už vairo, jis buvo kaip keleivis. Nuvažiavo iki Naujosios Vilnios, jis padavė pardavėjui užstatą už norimą pirkti automobilį, po to pradėjo važiuoti namo. Važiuojant namo (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad į jų pusę važiuoja policijos automobilis, todėl S. V. pasuko į šalutinį žvyruotą kelią bei dideliu greičiu pradėjo važiuoti. Kelias buvo su duobėmis ir matyt tada iškrito abi priekinės lempos, nes nebuvo gerai pritvirtintos. Posūkyje prie garažų S. V. dideliu greičiu nesuvaldė automobilio ir abu įvažiavo į griovį bei apsivertė. Po to sveiki išlipo iš automobilio ir S. V. pabėgo, po to buvo pagautas. Jis buvo prie automobilio. Vėliau suprato, kad S. V., prieš išvažiuojant iš jo kiemo, uždėjo ant jo automobilio „VW Passat“ galo valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tai yra bet kokį, kuri rado jo ūkiniame pastate. Kaip po to valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vėl atsirado pas jį kiemo ūkiniame pastate, negali pasakyti. Matyt, kai įvykio vietoje krovė ant vežimėlio jų sudaužytą automobilį, tai tas galinis numeris nukrito ir po to S. V. numerį pasiėmė ir grąžino į jo pastatą, nes ne kartą po to buvo pas jį, bet jam nieko nepasakė.

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. rugsėjo 26 d. apklausta liudytoja V. K. parodė, kad savo vardu turėjo automobilį „VAZ2102“, kurio valstybinai Nr. yra (duomenys neskelbtini) (numerius turi iki šiol). Kažkur tai nuo 2005 m. tuo automobiliu ji nesinaudoja ir automobilis buvo atiduotas giminėms į (duomenys neskelbtini), pas I. K., kuri turi sūnų A. S.. Po to šis automobilis buvo utilizuotas, o valstybinis numeris liko kažkur tai pas šiuos giminės. Apie tai, kad jos automobilio numeris (duomenys neskelbtini) buvo uždėtas ant kito automobilio, kuris buvo eismo įvykyje, gali pasakyti, kad po policijos skambučio 2024 m. rugsėjo mėn. pradžioje jos vyras nuvyko į (duomenys neskelbtini) pas I. K. bei atsiėmė šiuos numerius. Pagal įvykio vietoje jai parodytą numerio nuotrauką ir vieno atsiimto numerio ženklo, yra panašumai. Gali būto, kad numeris buvo uždėtas, po to grąžintas į vietą, o vėliau perduotas jos vyrui.

2024 m. rugsėjo 26 d. liudytoja V. K. pagal savanorišką daiktų, dokumentų pateikimo protokolą pateikė automobilio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurie buvo nufotografuoti ir grąžinti saugojimui liudytojai V. K..

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. rugsėjo 18 d. apklaustas liudytojas A. S. parodė, kad yra 33-os garažų bendrijos pirmininkas, adresu (duomenys neskelbtini). 2024 m. rugsėjo 19 d. apie 21.15 val. jis buvo savo garaže, tuo metu dingo šviesa, tada jis su savo automobiliu atvyko prie "šlagbaumo", kuris yra įvažiavime į garažų bendriją, kad pakelti, kad žmonės galėtų laisvai važiuoti. Atvykus iš karto pastebėjo prie įvažiavimo apsivertusi griovyje automobilį „VW Passat“, juodos spalvos. Iš automobilio išlipo vairuotojas, apie 20 metų amžiaus, lieso kūno sudėjimo , šviesiu, trumpu plaukų, apie 170 cm ūgio, su rudos sp. džemperiu, kuris pasiėmė du alaus butelius ir išėjo. Keleivis buvo vyresnis, apie 30 metų amžiaus, apie 170 cm. ūgio, stambesnio kūno sudėjimo, praplikęs. Keleivis su juo dar bandė tartis, kad nieko nekviestų, tačiau jis iškvietė policiją. Vėliau iš vaizdo įrašo matė, kad šis automobilis važiavo be priekinių dalių, lempų, bamperio, valstybinio numerio. Kai vairuotojas išėjo, jis pradėjo ieškoti vairuotojo, skambino į policiją ir vėliau policija vairuotoją sulaikė. Vairuotojas ir keleivis buvo akivaizdžiai neblaivūs, nerišliai kalbėjo, svirduliavo, judesiai buvo nekoordinuoti.

2024 m. rugsėjo 18 d. liudytojas A. S. asmens atpažinimo pagal nuotrauką metu, atpažino S. V., kaip asmenį, kuris vairavo automobilį „VW Passat“.

2024 m. rugsėjo 18 d. liudytojas A. S. pagal savanorišką daiktų, dokumentų pateikimo protokolą pateikė padarytas nuotraukas iš įvykio vietos.

2024 m. spalio 3 d. apžiūros metu buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas iš įvykio vietos, kur matosi važiuojantis VW Passat, kuris įvažiuoja į griovį ir apsiverčia.

2024 m. birželio 19 d. įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta A. L. g., Vilniuje, ir automobilis VW Passat su valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš 2024 m. rugsėjo 25 d. papildomos įvykio apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas sudaužytas automobilis VW Passat, be valstybinių numerių.

VĮ Regitra duomenimis automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)priklauso M. P., gim. (duomenys neskelbtini).

Iš Vilniaus miesto 3 PK vyr. tyrėjo A. S. tarnybinio pranešimo matyti, kad skambinta M. P., gim. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė S. B., gim. (duomenys neskelbtini).

Vilniaus miesto 3PK vyr. tyrėjo A. S. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad skambinta S. B., gim. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė pažįstamui M. D., gim. (duomenys neskelbtini) Taip pat atsiuntė 2024 m. kovo 17 d. pirkimo pardavimo sutartį (pridedama).

Iš Vilniaus miesto 3 PK vyr. tyrėjo A. S. tarnybinio pranešimo matyti, kad buvo skambinta M. D., gim. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė A. S..

VĮ "Regitra" duomenimis, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) priklauso automobiliui VAZ, 2102 ( savininkė V. K.).

VšĮ Emprekis duomenimis, VW PASSAT, 1997 m., gamybos vidutinė rinkos kaina Lietuvoje 2024 m. birželio mėnesį yra 985 Eur.

2024 m. birželio 13 d. neblaivumo nustatymo akte nurodoma, kad kaltinamajam 2024 m. birželio 19 d. 21.38 val. buvo nustatytas 1,82 promilių girtumas, 22.07 val. 1,55 promilių girtumas. Prie patikrinimo akto pridėtas alkotesterio Alcotest patikros sertifikatas Nr. 2069440 bei patikros rezultatai.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

KET 14 punkte, be kita ko, nurodyta, jog draudžiama vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims.

Atsižvelgęs į tai, teismas, vadovaudamasis išvardytų nuoseklių, neprieštaringų ir vienas kitą papildančių įrodymų visuma bei jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konstatuoja, kad S. V. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Pirmiau nurodyti paties kaltinamojo S. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir papildo kitų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma – ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų D. K., A. S., V. K., A. S. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, automobilio apžiūros protokolas, tarnybiniai pranešimai, neblaivumo nustatymo aktas bei kita rašytinė bylos medžiaga. Vadovaudamasis šiais įrodymais, teismas konstatuoja, jog S. V., 2024 m. birželio 19 d. apie 21.19 val., A. L. gatvėje, Vilniuje prie garažų teritorijos pagrindinio įvažiavimo, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį ,,VW Passat" su kitos transporto priemonės valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam 2024 m. birželio 19 d. 22:07:28 val. alkoholio matuokliu "D. A. 7510" (patikros sertifikato Nr. 2069440) buvo nustatytas 1,55 promilių girtumas. Taigi, tokia S. V. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Visi anksčiau teismo aptarti įrodymai, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, patvirtina, kad kaltinamasis suvokė, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Paties kaltinamojo duoti parodymai patvirtina, kad jis suvokė, jog neblaivus vairuoja automobilį, ir norėjo taip veikti – veikė tiesiogine tyčia.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, taip pat nustatęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytus pagrindus, daro pagrįstą išvadą, jog baudžiamasis procesas gali būti užbaigtas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. Bylos aplinkybės yra aiškios.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis S. V. pareiškė, kad sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, bei sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi – areštu, jos dydžiu bei kitais baudžiamajame įsakyme spręstinais klausimais.

Dėl skirtinos bausmės.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės – bauda, areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 bei 2 dalyje numatytomis nuostatomis – atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes.

S. V. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, susijusį su transporto eismo saugumu – vairavo transporto priemonę, jam nustačius neblaivumo požymius (BK 281¹ straipsnio 1 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), pastarojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius S. V. – jauno darbingo amžiaus, nevedęs, nedirbantis, teistas, baustas administracine tvarka, duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje nėra.

Atsižvelgęs į visa tai, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti S. V. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – areštą, jo trukmę nustatant nežymiai viršijančią šios bausmės, skirtinos už nusikaltimo padarymą, vidurkį – 60 parų. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, nebus per griežta, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

Kadangi S. V. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, t. y. iki 40 parų arešto.

BK 75 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą).

Teismas, įvertinęs ištirtų duomenų visumą, sprendžia, kad kaltinamojo S. V. atžvilgiu galima taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 3 mėnesių laikotarpiui su intensyvia priežiūra, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi; neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be priežiūra vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; mokytis, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo.

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės.

Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise, šiuo atveju – teise vairuoti kelių transporto priemones), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad S. V. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kaip minėta, vairavo transporto priemonę, kai nustatytas vidutinio laipsnio girtumas, padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Šioje dalyje nurodyti terminai skaičiuojami metais, mėnesiais ir dienomis.

S. V. vairavo automobilį, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, anksčiau baustas administracine tvarka. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo jam paskirtos kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2024 m. birželio 20 d.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas.

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 1-3 dalys). Kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu nustatytos BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytos sąlygos, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad pagal BK 67 straipsnio 3 dalį baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – gali būti skiriama kartu su bausme.

Byloje nustatyta, kad S. V. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Taigi S. V. automobilį tiesiogiai panaudojo darydamas nurodytą nusikaltimą ir šiuo atveju automobilis yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą (požymius).

Pažymėtina ir tai, jog automobilis, kurį vairavo S. V. nusikalstamos veikos padarymo metu jam nepriklausė, jis priklauso trečiajam asmeniui, jo draugui A. S.. Šiuo atveju baudžiamajame įstatyme yra įvardintas pagrindas, leidžiantis konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausančią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, numatytas BK 72 straipsnio 4 dalyje, nes A. S. jam priklausantį automobilį perdavė kaltinamajam S. V., žinodamas, kad pastarasis, naudodamas šią transporto priemonę daro nusikaltimą, tačiau ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra visiškai sudaužytas. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju svarstytinas konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimas.

Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, taip pat apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, įvertinamas ir tokio išieškojimo proporcingumas.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, tai yra atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-72-489/2020). Teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-50-303/2020).

Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad baudžiamojo poveikio priemonės, o būtent visos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo taikymas S. V. būtų netikslingas, nebūtinas ir neproporcingas (neadekvatus) jo padarytam teisės pažeidimui. Šiuo atveju, kaip jau minėta, nustatyta, jog S. V. vairavo automobilį, kai nustačius neblaivumo požymius, prisipažino, jog alkoholį jis vartojo. Nenustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą, esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą. Byloje matyti, kad S. V. finansinė padėtis, nors ir nėra stabili, tačiau ši baudžiamojo poveikio priemonė neišvengiama. Taigi, teismo vertinimu, transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, šiuo atveju atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo S. V. akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Vadovaujantis teismų praktika, tokio pobūdžio bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu, o kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019). Taip pat teismų praktikoje konfiskuotino turto vertė nustatoma su PVM (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020). Nagrinėjamu atveju pagal VšĮ „Emprekis“ vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymo aktą automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė 2024 m. birželio mėnesio duomenimis su PVM – 985 Eur.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog S. V. atžvilgiu taikytinos ir BK 72 straipsnio nuostatos ir jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas išieškant konfiskuotino turto – automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 985 Eur.

S. V. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus panaikintinos.

Civilinio ieškinio byloje nėra. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

S. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. V. paskirti 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5, 8 ir 10 punktais, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 3 (trims) mėnesiams su intensyvia priežiūra, įpareigojant jį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi; neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be priežiūra vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; mokytis, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, S. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (tris) metus, terminą skaičiuojant nuo 2024 m. birželio 20 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, S. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą bei išieškoti į valstybės biudžetą iš S. V. konfiskuotino turto – automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 985 Eur (devynis šimtus aštuoniasdešimt penkis) eurus.

S. V. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

1) bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas;

2) probuojamieji privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo arba probuotojo šaukimo gavimo dienos; vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų; Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba.

a) dėl pateisinamų priežasčių per teismo nustatytą laiką neįvykdo probacijos sąlygų, teismas probacijos tarnybos teikimu šį laiką gali pratęsti;

b) vykdo probacijos sąlygas, tačiau padaro administracinių nusižengimų, už kuriuos jam taikytos administracinės nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu gali jam papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų arba priimti sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę, kai pagrįstai manoma, kad probacijos tikslo nebus įmanoma pasiekti skirtinomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ir (ar) pareigomis;

c) be pateisinamų priežasčių nevykdo probacijos sąlygų arba ir po papildomų probacijos sąlygų paskyrimo jų nevykdo ar padaro administracinį nusižengimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę.

4) konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma turi būti sumokėta per 3 (tris) dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį, automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos įmokos kodas 6610)): (duomenys neskelbtini), esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių banke, (duomenys neskelbtini), esančią L. B. AS Lietuvos skyriuje, (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“ AB, (duomenys neskelbtini), esančią UAB Medicinos banke. Baudos ir konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos ir automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos, jos antstolio bus išieškomos priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Neturint galimybės iš karto sumokėti visos priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, galima kreiptis į antstolio kontorą dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko sudarymo vykdomojoje byloje.

5) Asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

S. V.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.