- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-21
- Bylos Nr.
- e2S-542-413/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01791-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Pareiškėjas
- T. V., L. V.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo T. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų T. V. ir L. V. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai T. V. ir L. V. 2023 m. vasario 14 d. pateikė teismui prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2023 m. vasario 15 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų T. V. ir L. V. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir išaiškino jiems, kad sutuoktiniai dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu turi teisę kreiptis į bet kurį savo nuožiūra pasirinktą notarą.
3. Teismas nurodė, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigalioję Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau - CK) ir susijusių teisės aktų pakeitimai numato, kad kai nėra ginčo tarp šalių, tam tikrus teisinius klausimus galima išspręsti greičiau ir paprasčiau, t. y. kreipiantis į notarą. Pagal naująjį teisinį reglamentavimą, notarai sprendžia teisinius klausimus be teismo dalyvavimo nutraukiant santuoką ir tvirtinant gyvenimą skyrium sutuoktinių bendru sutikimu, kai sutuoktiniai neturi nepilnamečių vaikų.
4. Pagal CK 3.51 straipsnio 1 dalį, sutuoktinių bendru sutikimu santuoka gali būti nutraukta, jeigu yra visos šios sąlygos: (1) nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau negu vieneri metai; (2) abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.); (3) abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs šioje srityje. Kai yra šio straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, santuoka nutraukiama teisme supaprastinto proceso tvarka (CK 3.51 straipsnio 2 dalis). Kai yra šio straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, taip pat kai sutuoktiniai daugiau, negu metus netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo ir neturi bendrų nepilnamečių vaikų, sutuoktinių santuoka bendru sutikimu nutraukiama notarine tvarka (CK 3.51 straipsnio 3 dalis).
5. Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad pareiškėjai bendrų nepilnamečių vaikų neturi, todėl, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, pareiškėjų prašymą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 538 straipsnio 1 dalis)).
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Atskiruoju skundu pareiškėjas T. V. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 15 d. nutartį ir pareiškimo priėmimo klausimą išspręsti iš esmės – pareiškimą priimti. Apeliaciniame skunde nurodomi tokie argumentai:
6.1. Teismas netinkamai pritaikė CK 3.51 straipsnio normą. Pareiškime nutraukti santuoką aiškiai nurodyta, jog santuokinio gyvenimo pareiškėjai negyvena nuo 2022 m. birželio mėnesio, t. y. nėra metų, todėl įstatymo išlyga dėl santuokos nutraukimo notarine tvarka jiems negali būti taikoma.
6.2. Be to, pareiškėjai prašo ne nutraukti bažnytinę santuoką, o panaikinti jos registraciją.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.) ir tokių pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.
8. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų prašymą dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai kreipėsi į teismą prašydami panaikinti Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) A. Panemunės parapijos bažnyčioje sudarytos santuokos (duomenys neskelbtini) apskaitymo įrašą ir patvirtinti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį.
10. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti prašymą kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, nustatęs, kad sutuoktiniai neturi bendrų nepilnamečių vaikų (CK 3.51 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu priskirtinas nagrinėti notaro kompetencijai.
11. Atskiruoju skundu pareiškėjas T. V. nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, nurodo, kad nagrinėjamu atveju bylos šalys neatitinka CK 3.51 straipsnio 3 dalyje numatytos specialiosios sąlygos, numatančios, kad sutuoktiniai turi daugiau negu metus netvarkyti bendro ūkio ir negyventi santuokinio gyvenimo. Pažymi, kad pareiškime nutraukti santuoką aiškiai nurodyta, jog pareiškėjai negyvena kartu ir neveda bendro ūkio tik nuo 2022 m. birželio mėn. Todėl pareiškėjų prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu priskirtinas nagrinėti ne notaro, o teismo kompetencijai. Be to, pareiškėjai prašo ne nutraukti bažnytinę santuoką, o panaikinti jos registraciją.
12. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar ją įgyvendina, laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1. Teismų praktika; 2012, 36).
13. CK 3.51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutuoktinių bendru sutikimu santuoka gali būti nutraukta, jeigu yra visos šios sąlygos: 1) nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau negu vieneri metai; 2) abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.); 3) abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs šioje srityje. Kai yra šio straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, santuoka nutraukiama teisme supaprastinto proceso tvarka (CK 3.51 straipsnio 2 dalis). Kai yra šio straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, taip pat kai sutuoktiniai daugiau negu metus netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo ir neturi bendrų nepilnamečių vaikų, santuoka sutuoktinių bendru sutikimu nutraukiama notarine tvarka (CK 3.51 straipsnio 3 dalis).
14. Skundžiamoje nutartyje teismas akcentavo tik vieną sąlygą, kuomet santuoka gali būti nutraukta notarine tvarka – jog sutuoktiniai neturi bendrų nepilnamečių vaikų, tačiau pažymėtina, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojęs CK 3.51 straipsnis papildytas nauja 3 dalimi, kurioje nurodyta, kad siekiant nutraukti santuoką notarine tvarka turi būti ne tik CK 3.51 straipsnio 1 dalyje nurodytos visos sąlygos ir kad sutuoktiniai turi neturėti bendrų nepilnamečių vaikų, bet ir kai sutuoktiniai daugiau negu metus netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo.
15. Pažymėtina, kad rengiant minėtos teisės normos pakeitimą aiškinamajame rašte nurodyta, jog atsižvelgiant į galiojančias CK 3.53 straipsnio nuostatas, kuriose įtvirtinta santuokos faktiško iširimo prezumpcija, taip pat į CK 3.54 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus, kai terminas sutuoktiniams susitaikyti nenustatomas, CK projekte siūloma nustatyti, kad sutuoktiniai, be kitų keičiamo CK 3.51 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų, taip pat turi daugiau nei metus netvarkyti bendro ūkio ir negyventi santuokinio gyvenimo.
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju iš pateikto pareiškėjų prašymo turinio nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjai daugiau negu metus netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo, nes jie pareiškime tokių aplinkybių nenurodė. Aplinkybę, kad sutuoktiniai kartu negyvena nuo 2022 m. birželio mėnesio, apeliantas nurodo savo atskirajame skunde. Prašyme yra tik nurodyta, kad šalių bažnytinė santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Taigi, pareiškėjams prašyme nenurodžius, kiek laiko sutuoktiniai netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad yra tenkinamos visos CK 3.51 straipsnio 3 dalyje numatytos sąlygos bei atsisakyti priimti prašymą kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas, spręsdamas prašymo dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu priėmimo klausimą, kilus abejonėms dėl jo priskirtinumo nagrinėti teismo ar notaro kompetencijai, t. y. iš prašymo turtinio ir kartu su juo pateiktų įrodymų negalint nustatyti, ar sutuoktiniai netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo ilgiau nei metus laiko, turėjo ne atsisakyti priimti prašymą kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, bet nustatyti terminą prašymo trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis).
18. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias prašymo priėmimo klausimą, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri panaikinama, o prašymo priėmimo klausimas grąžintinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 15 d. nutartį ir perduoti prašymo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.