Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų L. J. ir V. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotam asmeniui VĮ Turto bankui,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) gimęs B. J. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 6). B. J. nuo 1945 m. gruodžio 17 d. iki mirties buvo susituokęs su S. J. (b.l. 12). Iki mirties B. J. ir S. J. gyveno jiems priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) (b.l. 8-9). Iš Širvintų rajono II-ojo notarų biuro liudijimo matyti, kad po B. J. mirties dėl jo palikimo niekas nesikreipė.

Pareiškėjos prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jų motina po tėvo mirties priėmė jo palikimą pradėdama valdyti.

Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įstatyme nustatyta, kad palikimui priimti įpėdinis, išreikšdamas savo valią, turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus. Pagal tuo metu galiojusią teisės normą įpėdinis savo valią turi išreikšti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, kilus ginčui dėl palikimo priėmimo fakto, šis faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Dėl šio fakto nustatymo taip pat gali tekti kreiptis tada, kai paveldimas nekilnojamasis ar kitas registruotinas turtas. Įpėdinis, priėmęs palikimą faktiniu valdymu, norėdamas remtis nuosavybės teise į paveldėtą turtą prieš trečiuosius asmenis, turi įregistruoti šią nuosavybės teisę viešajame registre (CK 1.75 straipsnis). Kad galėtų tai padaryti, įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir įrodyti, jog jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą ir tokiu būdu priėmė palikimą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas palikimo priėmimą reglamentuojančias teisės normas, yra pabrėžęs, jog palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvūs palikėjo veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; norint įrodyti, kad įpėdinis priėmė turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą, nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi tuo turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės; vien nurodyti veiksmai vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. sausio 8 d. nutartį civilinėje byloje E. J., G. G. v. R. M., T. Š., bylos Nr. 3K-3-7/2001; 2001 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje G. Š. v. M. Š., V. K. IĮ ir kt., bylos Nr. 3K-3-442/2001, kt.).

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad po B. J. mirties S. J. sutvarkė ir toliau gyveno bendrame gyvenamajame name, prižiūrėjo žemę, mokėjo mokesčius, naudojasi jo asmeniniais daiktais, draudė namą civiline tvarka (b.l. 19-25) ir pan. Šie veiksmai, teismo vertinimu, rodo, kad S. J. aktyviais veiksmais priėmė palikimą per 3 mėnesius nuo vyro mirties. Tai patvirtina ir pareiškėjų bei teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymai, pagal kuriuos po vyro mirties jo turtu rūpinosi jo žmona, kuri dėl savo sveikatos negalėjo tinkamai pasirūpinti turtu, tačiau finansavo savo lėšomis jo išlaikymą, tvarkymą ir pan. Minėtais veiksmais S. J. parodė, kad priėmė sutuoktinio paliktą turtą ir jį valdė kaip savo. Todėl pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad S. J. po savo sutuoktinio B. J. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, tenkintinas.

Juridinis faktas nustatomas tikslu pareiškėjoms gauti paveldėjimo teisės liudijimą nuosavybės teisėms įregistruoti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 268, 270, 307, 448 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po B. J., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), jo žmona S. J., a. k. (duomenys neskelbtini) faktiniu valdymu priėmė jo palikimą.

Juridinis faktas nustatomas tikslu kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Širvintų rajono apylinkės teismą.