Šiaulių apygardos teismo nutartis

2016-08-22 · Byla Nr. ATP-408-282/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2016-08-16Telšių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-08-22Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-08-22
Bylos Nr.
ATP-408-282/2016
Teisminio proceso Nr.
4-47-3-00651-2016-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Virginija Žindulienė
Kategorijos
  • 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-408-282/2016Teisminio proceso Nr. 4-47-3-00651-2016-9Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.4.; 3.26.1. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugpjūčio 22 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 16 d. nutarimo, kuriuo M. M. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje, ir, pritaikius ATPK 30¹ straipsnį, jis nubaustas 1158 eurų bauda netaikant papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. nubaustas už tai, kad 2016-05-22, apie 00 val. 15 min., (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairavo automobilį „Audi A6 AVANT“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (0,43 promilių girtumo), išvažiuodamas iš šalutinio kelio į pagrindinį, nesustojo prie ženklo „Sankryža su pagrindiniu keliu“ ir nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio kito automobilio „Rover 45“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamo J. K., ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu J. K. patyrė fizinį skausmą, apgadinti automobiliai, Telšių miesto seniūnijai priklausantys kelio ženklai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios dvi vazos. Šiais savo veiksmais M. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., 14 p., 154 p. reikalavimus, tai yra padarė teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalyje.

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyrius prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 16 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą – skiriant nuobaudą netaikyti ATPK 30¹ str. nuostatų.

Nurodo, kad teismo nutarimas abejotinas ir nepagrįstas, o teismo argumentai, kad M. M. nuoširdžiai gailisi, kad jis išlaiko du nepilnamečius vaikus, kad jo darbas yra tiesiogiai susijęs su transporto priemonių vairavimu, kad jis turi dvi paskolas, nėra pripažįstami ypatingais ir pakankamais, galinčiais lemti išskirtinai švelnesnės nuobaudos taikymą.

Teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog vairuodamas padidinto pavojingumo objektą – transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio M. M. šiurkščiai pažeidė KET reikalavimus ir sukėlė pavojų ne tik sau, bet ir aplinkinių žmonių gyvybei ir sveikatai, padarė sunkų pažeidimą transporto srityje. Nurodo, kad apsvaigimas nuo alkoholio galėjo būti pagrindinė sąlyga kilti eismo įvykiui, dėl ko buvo apgadintas ne tik svetimas turtas, bet ir sukeltas fizinis skausmas J. K.. Apeliantas mano, jog šiuo atveju taikant ATPK 30¹ str. administracinė nuobauda nebus veiksminga ir nebus pasiekti ATPK 20 str. numatyti tikslai, todėl nei šis pažeidėjas, nei kiti asmenys ateityje nevengs daryti šiurkščių ir pakartotinių KET pažeidimų, nes išlieka galimybė išvengti realios administracinės atsakomybės.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ATPK 302¹¹ str. 1 d. numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyrius neginčija padaryto administracinio teisės pažeidimo kvalifikavimo pagal ATPK 127 str. 3 d., apeliantas kelia administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju neturėjo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatų. Atsižvelgiant į tai, administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

ATPK 127 str. 3 d. numato, kad šio straipsnio 2 d. numatyti veiksmai, t. y. kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), padaryti neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, užtraukia baudą vairuotojams nuo 1158 iki 1448 eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą. Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-8-2013 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014 ir kt.).

M. M. skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 3 d., pritaikius ATPK 30¹ str., paskirta 1158 eurų bauda be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikant ATPK 30¹ str., skirti švelnesnę nei ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą, byloje yra.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas M. M. nuobaudą, atsižvelgė į tai, kad M. M. dėl padaryto pažeidimo labai gailisi, kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybę (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat teismas vertino tai, kad leistino girtumo normą M. M. viršijo labai nežymiai. Lengvas girtumo laipsnis pripažįstamas nuo 0,41 iki 1,50 promilės. Nagrinėjamu atveju M. M. buvo nustatytas 0,43 promilės girtumas, tačiau alkotesteriui ,,Alcotest 6810, ARFM 0252“ Nr. 023771 taikoma ± 0,02 % paklaida, todėl pritaikius minėtą paklaidą galima daryti išvadą, jog M. M. 2016-05-22 0.39 val. alkotesteriu nustatytas neblaivumas leistiną normą viršijo minimaliai, dėl ko pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, jog girtumas eismo įvykio kilimui neturėjo įtakos. Atsižvelgiant į tai, atmetamas apelianto skundo argumentas, kad alkoholis galėjo būti pagrindinė sąlyga kilti eismo įvykiui.

Apylinkės teismas, skirdamas M. M. nuobaudą, taip pat atsižvelgė į tai, kad M. M. charakterizuojamas teigiamai, jo darbas tiesiogiai susijęs su teise vairuoti transporto priemones (dirba VĮ ,, (duomenys neskelbtini)“ traktorininku) (42 b. l.), yra vedęs, šeimoje auga du mažamečiai vaikai (46 – 49 b. l.), jis vienas išlaiko šeimą, neseniai gimusiai dukrai dėl sveikatos problemų reikalingos nuolatinės gydytojų konsultacijos (50 b. l.), šeima turi kreditorinių įsipareigojimų (52-59 b. l.), padarytą žalą atlygino AB ,, (duomenys neskelbtini)“. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad M. M. šią žalą draudimo bendrovei regreso tvarka moka (43, 44 b. l.). M. M. nuo 2007 metų baustas administracine tvarka dešimt kartų, tačiau panašaus pobūdžio pažeidimų anksčiau nebuvo padaręs (32-35 b. l.).

Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas M. M. už pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, padarymą skirdamas nuobaudą ir taikydamasis ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, esminio materialiosios ar proceso teisės pažeidimo nepadarė.

Apygardos teismas sutinka su Institucijos apeliacinio skundo argumentais, kad M. M. padarytas pažeidimas vertinamas kaip vienas pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bei ir žmonių gyvybei bei sveikatai, ir kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta anksčiau, M. M. nustatytas girtumas leistiną normą viršijo labai nežymiai, padaryta žala atlyginta, M. M. iš karto prisipažino padaręs pažeidimą bei savo 2016-05-22 parodymuose nurodė, kad daugiau nei prieš dvi valandas jis buvo išgėręs du butelius alaus kokteilio, nesijautė neblaivus, todėl vairavo automobilį, nuoširdžiai gailėjosi dėl pažeidimo (12-13 b. l.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Be to, M. M. tokio pobūdžio teisės pažeidimą padarė pirmą kartą. Atsižvelgdamas į išdėstytus motyvus, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog išdėstytų aplinkybių pakanka konstatuoti, kad, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, M. M. galima skirti švelnesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą. Kita vertus, kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, teismas nešvelnino ATPK 127 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos piniginės baudos ir skyrė 1158 eurų baudą, kuri, apeliacinio teismo nuomone, yra pakankamai didelė, todėl leidžia daryti išvadą, jog tokia nuobauda bus pakankama ATPK 20 straipsnyje numatytiems administracinės nuobaudos tikslams pasiekti.

Įvertinęs paminėtas aplinkybes apygardos teismas konstatuoja, kad M. M. pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį paskirta nuobauda nėra per švelni, atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo principus bei ATPK 20 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus, tad pagrindo ją keisti nėra. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl nuobaudos individualizavimo argumentuotos, daryti kitokias išvadas, nei padarė apylinkės teismas, ir tenkinti apelianto skundą apygardos teismas neturi teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 16 d. nutarimą nepakeistą ir Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Virginija Žindulienė