Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2007-01-23 · Baudžiamoji byla Nr. 2K-41/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-01-23
Bylos Nr.
2K-41/2007
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Alvydas Pikelis (pirm.), Lidija Liucija Žilienė, Antanas Klimavičius (pran.)
Nuteistasis
L. G.
Kategorijos
  • 2.2.6.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 2K–41/2007Procesinio sprendimo kategorija: 2.2.6.4.(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. sausio 23 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Pikelio, Lidijos Liucijos Žilienės ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,

sekretoriaujant J. Morkytei,dalyvaujant prokurorui A. Meškai,nuteistojo gynėjui advokatui H. Mackevičiui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. G. ir jo gynėjo Henriko Mackevičiaus kasacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. kovo 15 d. nuosprendžio, kuriuo L. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams ir 187 straipsnio 3 dalį – 30 parų arešto. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 5 dalimis, 65 straipsniu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 22 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams devyniems mėnesiams. Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2005 m. balandžio 19 d. iki 2005 m. liepos 14 d. imtinai. E. J. iš nuteistojo L. G. priteista 1420 Lt nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Taip pat skundžiama Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 2 d. nutartis, kuria nuteistojo L. G. ir jo gynėjo H. Mackevičiaus apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. G. nuteistas už tai, kad jis 2004 m. gruodžio 6 d., 11–11.30 val., išlauždamas E. J. buto, esančio Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), durų staktą, spyną ir taip sugadindamas nedidelės vertės svetimą turtą, iš buto pagrobė E. J. priklausančius DVD grotuvą su nuotolinio valdymo pultu, kurių bendra vertė 800 Lt, 120 Lt vertės nuotolinio valdymo pultą, 100 Lt vertės „Nike“ sportines kelnes, 10 Lt vertės paklodę, 1000 Lt vertės auksinę grandinėlę.

Be to, L. G. nuteistas už tai, kad sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, t. y. 2004 m. gruodžio 6 d., 11–11.30 val., vagystės iš buto, esančio Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), metu, išlaužė 200 Lt vertės durų staktą ir 100 Lt vertės durų spyną. Taip jis sugadino 300 Lt vertės turtą, kuris priklausė nukentėjusiajam E. J.

Šalies argumentai

Kasaciniu skundu nuteistasis L. G. ir jo gynėjas Henrikas Mackevičius prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. kovo 15 d. nuosprendį, Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 2 d. nutartį ir, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 arba 2 punktu, baudžiamąją bylą L. G. nutraukti.

Skunde kasatoriai nurodo, kad teismų sprendimai yra nepagrįsti, neteisėti ir neteisingi. Abiejų instancijų teismai neteisingai taikė baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, reglamentuojančias įrodymų rinkimą, asmens kaltumo įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą. Teismo procesiniuose dokumentuose nurodoma, kad vadovaujamasi ir įvykio vietos apžiūros protokolu bei nukentėjusiojo parodymais, tačiau šie duomenys neįrodo L. G. dalyvavimo nusikalstamose veikose. Byloje nėra jokių duomenų, kad būtent L. G. būtų išlaužęs buto duris; teismai nenustatė, kokiu būdu durys buvo išlaužtos. Nuosprendis grindžiamas prielaida, kad jei vagystę įvykdė L. G., tai ir duris išlaužė taip pat jis. Visi atpažinimai buvo daromi pažeidžiant elementarius reikalavimus: liudytojai L. G. „atpažino“ po keturių su puse – šešių mėn., jis buvo apsirengęs visiškai kitaip nei asmuo, įtariamas padaręs vagystę, kiti asmenys, dalyvavę atpažinime, dėvėjo kitos spalvos drabužius ir neturėjo akinių. Liudytojos T. G. L. G. „atpažinimas“ taip pat negali būti laikomas įrodymu: liudytoja L. G. „atpažino“ po keturių su puse mėn., atpažinimas buvo atliktas iš fotonuotraukų, be to, neįmanoma atpažinti asmens, kurį liudytojas matė iš toli, iš jo labai blogos kokybės nuotraukos, praėjus keturiems su puse mėn. O liudytoja R. K. „atpažino“ L. G. teismo salėje. Kita vertus, ir teismų praktika patvirtina, kad atpažinimas atliekamas pateikiant asmenis, savo išore besiskiriančius nuo įtariamojo, neturi įrodomosios reikšmės. Todėl teismų sprendimai pagrįsti duomenimis, kurie negali būti laikomi įrodymais pagal baudžiamojo proceso įstatymą. L. G. dalyvavimas nusikalstamose veikose nėra įrodytas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo L. G. ir jo gynėjo Henriko Mackevičiaus kasacinis skundas netenkintinas.

Dėl L. G. parodymo atpažinti teisėtumo ir jo nuteisimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį bei 187 straipsnio 3 dalį pagrįstumo

Teismo sprendimas yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Pagal BPK 20 straipsnį įrodymų vertinimas priklauso teismo kompetencijai. Baudžiamojo proceso įstatymas reikalauja, kad teisėjai įrodymus vertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir vadovaudamiesi įstatymu. Pagal šią normą teisėjai įrodymus vertina ne atskirai vienas nuo kito, o – kaip visumą, nustatydami, kiek jie tarpusavyje sutampa ir atitinka faktines bylos aplinkybes.

L. G. pagrįstai nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį. Jo dalyvavimą šiose nusikalstamose veikose patvirtina bylos proceso metu surinktų, teisme išsamiai ir nešališkai ištirtų, patikrintų ir teismo procesiniuose sprendimuose išanalizuotų bei tinkamai įvertintų duomenų visuma. Tai liudytojų M. B., R. K., R. M., T. G., R. K., nukentėjusiojo E. J. parodymai, L. G. parodymo atpažinti protokolai, įvykio vietos apžiūros protokolas, daiktų, kurie buvo apžiūrėti ir nukentėjusiojo atpažinti, pateikimo protokolas. Byloje nėra jokių duomenų, kad kuris nors kitas asmuo galėjo padaryti E. J. priklausančio turto sugadinimą ir vagystę. Teismų pateiktas įrodymų vertinimas yra pagrįstas jų visumos, o ne pavienių įrodymų įvertimu, todėl kasaciniame skunde nepagrįstai manoma, kad įvykio vietos apžiūros protokolas bei nukentėjusiojo parodymai nėra reikšmingi sprendžiant L. G. baudžiamosios atsakomybės klausimą. Nors šie bylos duomenys nėra tiesioginiai L. G. kaltės padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje numatytas veikas įrodymai, tačiau jie yra reikšmingi įrodinėjimo procese ir priimant teisingą sprendimą byloje. Tai iš dalies pripažįsta ir patys kasatoriai, skunde nurodydami, kad nukentėjusiojo parodymai patvirtina jam padarytos žalos dydį. Nukentėjusiajam padarytos turtinės žalos dydis turi esminę reikšmę veikos kvalifikavimui, nes baudžiamąją atsakomybę tiek už turto pagrobimą, tiek už jo sunaikinimą ar sugadinimą įstatymas diferencijuoja pagal pagrobto, sunaikinto ar sugadinto turto vertę. Įvykio vietos apžiūros protokolas taip pat reikalingas įrodymų vertinimo ir sprendimo teisėtumui, pagrįstumui užtikrinti. Jis patvirtina veikos padarymo būdą (įsilaužiant į butą), kuris nulemia veikos teisinį vertinimą. Įvertinę visus įrodymus kaip visumą, teismai turėjo pagrindą manyti, kad L. G. padarė jam inkriminuotas veikas, nes jo kaltę patvirtina pakankama įrodymais byloje pripažintų duomenų visuma.

Teismai nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių ir BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalies aspektu, t. y. teismai savo išvadas pagrindė įrodymais, atitinkančiais šioje normose jiems keliamus reikalavimus. Nėra pagrindo manyti, kad L. G. parodymas atpažinti netenkina teisėtumo reikalavimo. Išanalizavusi kasatorių argumentus dėl L. G. parodymų atpažinti teisėtumo, kolegija daro išvadą, kad šis ikiteisminio tyrimo veiksmas buvo atliktas tinkamai ir BPK 179, 191, 192 ir 195 straipsnių reikalavimai nebuvo pažeisti: prieš atpažinimą liudytojai buvo apklausti, kokiomis aplinkybėmis jie matė ir įsidėmėjo atpažintiną asmenį, jo individualius požymius; atpažintinas asmuo buvo parodytas drauge su kitais dviem asmenimis, iš išorės panašiais į atpažintiną; liudytojai nurodė, pagal kokius požymius jie tą asmenį atpažino; be to, atpažinimas buvo atliktas dalyvaujant gynėjui ir jokių pareiškimų iš dalyvaujančių asmenų dėl šio procesinio veiksmo nebuvo pateikta; atpažįstančiųjų parodymai taip pat tinkamai užfiksuoti protokoluose.

BPK nenustato jokių specialių terminų šiam tyrimo veiksmui atlikti, todėl ta aplinkybė, kad L. G. parodymas atpažinti buvo daromas parėjus 4,5 ar daugiau mėnesių, nereiškia Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimo. BPK 192 straipsnio pažeidimo nesudaro ir tai, kad nuteistasis L. G. parodymo atpažinti metu buvo apsirengęs kitais drabužiais nei nusikalstamų veikų padarymo metu, o kiti asmenys, kurie buvo parodyti atpažinti, dėvėjo kitos spalvos drabužius nei L. G. ir, skirtingai nei kasatorius, neturėjo akinių. Pažymėtina, kad liudytojų parodymais nustatyta, kad įvykio metu L G. neturėjo akinių, tačiau, jį atpažįstant, šis buvo su akiniais ir tai nesutrukdė liudytojams jį atpažinti.

BPK 192 straipsnio 5 dalis taip pat numato išlygą atlikti asmens parodymą atpažinti pagal pateiktas nuotraukas, jeigu parodyti asmens negalima arba to reikia liudytojo ar nukentėjusiojo asmens saugumui užtikrinti. Bylos duomenys patvirtina, kad liudytoja T. G. pageidavo atpažinti pagal nuotraukas ir nurodė, kad gyvai atpažinti bijo dėl savo saugumo. Pagal BPK 192 straipsnio 5 dalį nedraudžiama atpažįstančiajam asmeniui būti tokios aptariamo procesinio veiksmo formos parinkimo iniciatoriumi. L. G. parodymas atpažinti pagal jo nuotraukas atitiko liudytojos saugumo interesus.

Liudytoja R. K. ikiteisminio tyrimo metu L. G. neatpažino, tačiau pirmosios instancijos teisminio nagrinėjimo metu ji nurodė, kad vėliau, kai L. G. atpažinimo metu atsistojo ir pradėjo eiti, iš eisenos ji suprato, kad įvykio metu matė būtent L. G. Viso bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu liudytojos R. K. parodymai buvo nuoseklūs, vienodi, atitiko kitus byloje esančius ir L. G. kaltę padarius nusikalstamas veikas pagrindžiančius įrodymus, todėl teismai neturėjo pagrindo jais abejoti ir vertinti kritiškai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Atmesti nuteistojo L. G. ir jo gynėjo Henriko Mackevičiaus kasacinį skundą.

Teisėjai Alvydas PikelisLidija Liucija ŽilienėAntanas Klimavičius