- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-09-13
- Bylos Nr.
- 1-878-946/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Purvainis
- Kaltinamasis
- G. O.
- Nukentėjusysis
- V. R.
- Advokatai
- Laumutė Leonavičienė
- Kategorijos
- 1.1.1.5.2Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio (BK 2 str. 3 d.)
- 1.2.4.5.1Nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo (BK 139 str. 1 d.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.1.8Daiktai (BPK 91-94 str., 96 str. 2 d., 97, 98 str.)
- 2.3.6.4.4Išteisinamajam nuosprendžiui keliami reikalavimai (BPK 305-307 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 21 d., nutartimi, patvirtinus prokuroro 2017 m. birželio 16 d., nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą kaltininkui susitaikius su nukentėjusiu asmeniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio padarymą, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis G. O. buvo kaltinamas tuo, kad jis, būdamas (duomenys neskelbtini) elektrokrautuvo vairuotoju, 2018 m. lapkričio 8 d., apie 13.25 val., bendrovės teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), darbo metu vairuodamas elektrokrautuvą „Secab“, matydamas, kad koridoriuje prie sienos pasistatęs kopėčias ir pasilipęs ant jų dirba elektrošaltkalvis V. R., pravažiuodamas elektrokrautuvo galine dalimi kliudė kopėčių apatinę dalį, ko pasėkoje nukentėjusysis V. R. nukrito ant grindinio ir patyrė kairio alkūnkaulio ir stipinkaulio apatinės dalies lūžimą, muštinę žaizdelę kairio dilbio srityje, dėl ko jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų, tokiu būdu pažeisdamas specialiąsias elgesio saugumo taisykles – Darbo tvarkos taisyklių, patvirtintų (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus 2018 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. 42-1, 152 punkto reikalavimą - „darbo metu laikytis technologinės darbų tvarkos“, ir Elektrokrautuvo vairuotojo (sandėlio) saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 5, patvirtintos (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus 2013 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. 9/212, 14 punkto reikalavimą - „Elektrokrautuvo valdymui sutelkti visą dėmesį“, 17 punkto reikalavimą –„Vairuojantis elektrokrautuvą privalo žiūrėti važiavimo kryptimi ir visada gerai matyti kelią, kuriuo važiuoja“ dėl neatsargumo (nusikalstamo nerūpestingumo) nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį V. R..
Kaltinamasis G. O. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad jis dirbdamas (duomenys neskelbtini), rytinės pamainos metu, autokrautuvu turėjo šaldytos produkcijos cecho koridoriumi nuvažiuoti pasiimti padėklų ir juos nuvežti į šaldymo kamerą. Jis važiuodamas koridoriumi, pravažiavo pro ant kopėčių dirbusius elektrikus, manydamas, jog tilps. Atlikdamas posūkio manevrą jis pasignalino, mano, jog darbuotojas, išgirdęs garsinį signalą, turi kažkokių pareigų. Tuo metu jam darbuotojai ant kopėčių buvo iš dešinės pusės, o kairėje pusėje buvo padėklai. Jis, manydamas, kad yra pakankamas tarpas pralysti, atliko posūkio manevrą ir nemanė, kad sukdamas galėtų užkliudyti kopėčias su galine krautuvo dalimi. Žmonės išgirdę jo signalą toliau dirbo, todėl jis pradėjo atlikinėti manevrą, įsitikinęs, kad tai daryti galima ir jau buvo pravažiavęs kopėčias, todėl sukosi, ir tuomet išgirdo garsą, lyg kažkas griūtų. Atsisukęs pamatė, kad R. yra nukritęs ant žemės, o kitas darbuotojas padėjo jam nueiti iki administracijos ir laukti greitosios medicinos pagalbos. Paaiškino, kad jis su supažindintas su dokumentais, reglamentuojančiais darbo specifiką, žinojo, jog atlikdamas manevrus privalo signalinti įspėjamuoju signalu. Įvykio dieną buvo pravažiavęs tuo koridoriumi prieš tai, tačiau kopėčios atsirado darbo pabaigoje. Iki įvykio šioje įmonėje dirbo 2-3 savaites, prieš tai metus su puse dirbo kitoje įmonėje su autokrautuvu. Teismo posėdžio metu peržiūrėjus vaizdo įrašą kaltinamasis paaiškino, kad kopėčios platėjančios, todėl jis pasiėmęs padėklą ir sukdamasis jas kliudė.
Nukentėjusysis V. R. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jis dirba elektros šaltkalviu ir jam įvykio dieną reikėjo pakloti gabalą kabelio, todėl jis palipęs ant kopėčių, stovėjusių prie šaldytuvo durų, pusantro metro aukštyje, klojo kabėlį, o K. Š. apačioje laikė kopėčias. Darbas turėjo trukti apie valandą. Paaiškino, kad G.buvo vieną kartą pro mus pravažiavęs, kai jis grįžo nukentėjusysis jau buvo palipęs ant kopėčių, o krautuvas buvo jam už nugaros, todėl jo nematė ir negirdėjo atvažiuojančio. Teigė, jog buvo galima praleisti kaltinamąjį ir toliau vėl dirbti, tačiau to neįvertino, o jis sukdamasis kliudė kopėčias, dėl ko V. R. nukrito. Neatsimena, ar nukrito pačios kopėčios, tačiau jam nebuvo prie ko prisirišti, nebent prie pačių kopėčių. Dirbant šį darbą, vadovaujamasi darbo aukštyje instrukcijos ir elektros saugos taisyklėmis, o kas turi praleisti judantį krautuvą, nukentėjusysis nežino, tačiau teigė, jog jam važiuojant priekyje yra įtaisyti prožektoriai, dėl ko matosi spindulys, vairuotojas signalizuoja, o einantys žmonės krautuvus praleidžia. Nurodė, kad jokių veiksmų apsisaugoti nesiėmė, su vadovu Ž. T. dėl atitvėrimo nekalbėjo, tačiau tai buvo vienintelė vieta, pro kurią galėjo pravažiuoti krautuvas, o Ž. T. davė jam nurodymą dirbti toje vietoje. Mano, jog dėl įvykio kalti jie abu, tačiau paaiškino, kad atitvėrimo nebuvo, nes tai trukdytų pravažiuoti krautuvams, o dėl to turėjo spręsti vadovai.
Liudytojas K. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pietų gavom nurodymą sutvarkyti kabelius koridoriuje prie šaldytuvo. R. užlipus ant kopėčių, jis jas laikė ir nepastebėjo, kai atvažiavo krautuvas ir užkabino kopėčias. Pamatęs krautuvą spėjo tik pasitraukti, tačiau nespėjo perspėti R.. Jam nukritus K. Š. palydėjo jį iki vadovo. Teigė, jog krautuvas kelis kartus sėkmingai buvo pravažiavęs ir iki įvykio kopėčios stovėjo taip pat. Nurodė, jog krautuvai pravažiuodami signalizuoja, sandėlyje girdimas triukšmas dėl ko negalima suprasti, kas signalizuoja, tačiau mano, jog šį kartą krautuvo vairuotojas nesignalizavo. Jo manymu, kad nekiltų pavojus, riekia apsitverti.
Liudytojas L. M. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad toje pačioje įmonėje dirba darbų saugos specialiste. Apie įvykį sužinojo iš Ž. T., o nuėjusi pamatė, kad R. buvo pasodintas į buitines patalpas, po ko buvo iškviesti GMP. Su tyrėjais apžiūrėję vietą nustatė, kad pravažiavimui vietos buvo. Kopėčios pastatytos buvo ne viduryje, todėl tyrimo rezultate nurodė G. O. neatidumą, darbo tvarkos taisyklių pažeidimą, kadangi darbuotojas privalo būti atidus, tiek pėsčiasis, tiek vairuojantis vidaus transporto priemonę. G. pro ten važiavo ne kartą ir ne du ir tikrai matė, kad ten kopėčios stovėjo. Darbuotojas, kuris buvo ant kopėčių yra pilnai apmokintas, turi visus pažymėjimus ir nebuvo pasilipęs tokiame aukštyje, kad reikėtų diržų, šalmų ir panašiai. Yra norminiai teisiniai aktai, kurie reikalauja, kad darbo vieta turi būti aptverta, bet šiuo momentu ji nebuvo aptverta, o jei bus aptverta, krautuvai nevažinės iš viso. (duomenys neskelbtini) elektrokrautuvo vairuotojo (sandėlio) saugos ir sveikatos instrukcijoje Nr. 5 (toliau – Instrukcija) nurodyta, saugotis kitų elektros krautuvų, taip pat rašoma apie pareigą kitiems elektros krautuvams. Kiti darbuotojai taip pat turi saugotis judančio transporto, todėl Darbo inspektoriui minėjo, jog dėl įvykio kalti jie abu, tačiau Ra.nukritimo priežastis buvo kliudymas. Iš filmuotos medžiagos nustatyta, jog kaltinamasis tikrai matė kopėčias, gal tik nepastebėjo, kad jų apačia praplatinta. Tai yra darbuotojo neatidumas. Įvykio metu nebuvo greičio, bet buvo staigūs judesiai. G. pasiėmė paletę ir sukdamasis užkabino kopėčių apatinę dalį. Teigė, jog kaltinamasis nevažiavo šalia, o apsisukdamas užkabino kopėčias. Taisyklėse nurodyti atstumai taiko taikomi lenkimo manevrui. Padalinio vadovas turi kontroliuoti savo darbuotojus, patalpas, vaikščioti ir tikrinti kaip vyksta darbas, darbuotojams pasakyti, kad vyksta zonoje. Galbūt galima buvo apsitverti ar galėjo būti pastatyti įspėjamieji ženklai. Darbo inspektorius priėjo išvados, kad buvo pažeistos darbo tvarkos taisyklės, o L. M. mano, kad įvykio priežastis buvo neatidumas.
Liudytojas Ž. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad K. ir V.buvo duotas nurodymas atlikti darbus šaldymo sandėliuose – prie vartų pakloti kabelį ir jį pajungti. Apie 14.00 val., jis sužinojo apie nelaimingą atsitikimą ir nuvykęs į įvykio vietą matė R., sėdintį ant kėdės ir negalintį judinti rankos, o Š. papasakojo įvykio aplinkybes, dėl ko Ž. T. iškvietė darbų saugos vadovę ir greitąją medicinos pagalbą. Teigė, jog nukentėjusysis elgėsi pagal vidaus instrukcijas, dirbo atsargiai ir niekam pavojaus nekėlė. Pagal taisykles, darbo judėjimo zonoje veiksnys egzistavo, tačiau kopėčios stovėjo saugiai, paliekant vietos transporto judėjimui. Nusprendus, kad darbas nebus ilgas, teritorija nebuvo pažymėta. Koridorius yra 4 metrų pločio, o išskleistos kopėčios užima vieną metrą. Leidimas ir paskyra R. nebuvo išduoti, kadangi išduodami dirbant šalia elektros įrenginių, elektros maitinimų, o įtampa tuo metu buvo atjungta.. R. atliko viską tinkamai, dėl jo elgesio pavojus nekilo.
Liudytojas V. K., teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad yra kaltinamojo tiesioginis vadovas. Krautuvo vairuotojas turėtų įvertinti ar esančią kliūtį galima apvažiuoti. Dėl instrukcijų 33 punkto paaiškino, kad jeigu eina pestysis, įjungiami garso signalas, ypatingai jei artėja posūkis. Šioje situacijoje buvo pavojingas veiksnys – koridoriaus užstatymas, o G. neįvertino, kliūties ir darė pavojingą manevrą. Gal ten dirbo žmonės, kurie neturėjo dirbti. Jis negalėjo vežti palečių tuo metu, nes ten nėra didelis koridorius. Paaiškino, kad kaltinamasis nežinojo, kad ten dirbs kiti žmonės. Kopėčios turėtų būti aptvertos. Jeigu būtų aptverta, jam taip pat reiktų įvertinti ar pravažiuos, tačiau šiuo atveju nebuvo paženklinimo ir įspėjamųjų ženklų.
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. gruodžio 7 d., specialisto išvados Nr. G3648/2018(02) matyti, kad V. R. konstatuota kairio alkūnkaulio ir stipinkaulio apatinės dalies lūžimas, muštinė žaizdelė kairio dilbio srityje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus kairio dilbio sritį ir galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku 2018-11-08. Kairio alkūnkaulio ir stipinkaulio lūžimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 41–42).
Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno AVPK) Kaišiadorių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2018 m. lapkričio 8 d., įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta, aprašyta ir užfiksuota įvykio vieta, esanti AB (duomenys neskelbtini) logistikos šaldymo sandėlio koridoriuje, adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 7–11).
Iš Kauno AVPK Kaišiadorių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2019 m. sausio 10 d., apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas, aprašytas ir užfiksuotas autokrautuvas „Secab“, kurio išmatavimai yra 70x180x1150 (1 t., b. l. 12–17).
Iš Kauno AVPK Kaišiadorių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2019 m. sausio 10 d., apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus darbų saugos ir sveikatos specialistės L. M. pateiktą kompaktinį diską su jame užfiksuota įvykio vaizdo medžiaga, matyti, kad šalia trečių koridoriaus durų autokrautuvas pasikrauna prekes, o po kamerų gedimo matyti, kaip prie pirmų durų, esančių koridoriaus kairėje pusėje klūpi vienas vyriškis, o kitas stovi šalia, o koridoriaus dešinėje pusėje matyti autokrautuvas, prie produkcijos dėžių, iš kurio išlipo vyriškis (2 t., b. l. 48–49, 51).
Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019 m. liepos 4 d., ekspertizės akto Nr. 11-1142(09) matyti, kad 1. nelaimingo atsitikimo mechanizmas buvo toks: G. O. valdomas krautuvas kliudė kopėčias, ant kurių palypėjęs (stovėdamas) tuo metu dirbo V. R., dėl to darbuotojas neteko pusiausvyros, nukrito ant betoninių grindų ir patyrė sužalojimus. Tiriamo nelaimingo atsitikimo priežastimi ir pagrindine sąlyga yra tai, jog, prieš pradedant vykdyti elektros remonto darbus krautuvų judėjimo (darbo) zonoje, nebuvo imtasi tinkamų priemonių (techninių ir/ar organizacinių), kurios užtikrintų, kad krautuvai nesužalotų elektros remonto darbus vykdžiusių elektrošaltkalvių (pvz.: elektrošaltkalvių darbo zoną aptverti aptvarais bei paženklinti darbuotojų saugos ir sveikatos ženklais; toje koridoriaus dalyje elektros remonto darbų vykdymo laikotarpiui sustabdyti krautuvų eismą, ar kt.). Jeigu nelaimingo atsitikimo metu darbus krautuvų judėjimo (darbo) zonoje vykdę darbuotojai nebuvo apmokyti atlikti pavojingus darbus pagal Sąrašo [5] 3.4.3. p. ir 3.21. p., bei nebuvo instruktuoti kokių konkrečių saugos priemonių jie privalo imtis, kad būtų užtikrintas visų tuo metu pavojingoje zonoje (krautuvų judėjimo (darbo) zonoje) dirbusių darbuotojų saugumas, tai minėtos aplinkybės turėjo reikšmės nelaimingam atsitikimui, nes didino nelaimingo atsitikimo riziką. Tai, kad ant kopėčių, didesniame nei 1,3 m aukštyje, darbus vykdęs elektrošaltkalvis nebuvo apsaugotas nuo kritimo iš aukščio asmeninėmis apsaugos priemonėmis (saugos diržais/lynais, ar kt.) turėjo reikšmės nelaimingam atsitikimui; 2. vykdyti darbai neatitiko Nuostatų [4] 2 priedo 2.3. p. nurodymo: jeigu darbui atlikti reikia, kad savaeigių įrenginių veikimo zonoje vaikščiotų (vykdytų darbus) darbuotojai, privaloma imtis tinkamų priemonių apsaugoti juos, kad įrenginiai nesužalotų; 3. G. O. veiksmai pasireiškę tuo, kad jo valdomas krautuvas kliudė kopėčias, ant kurių palypėjęs dirbo V. R., o V. R. veiksmai pasireiškę tuo, kad jis elektros remonto darbus vykdė krautuvų judėjimo (darbo) zonoje, krautuvams tuo metu vykdant krovinių tvarkymo (transportavimo) darbus, yra būtinos, bet nepakankamos sąlygos nelaimingam atsitikimui įvykti, bet jo nelėmė, nes tiriamo nelaimingo atsitikimo priežastimi ir pagrindine sąlyga yra tai, jog, prieš pradedant vykdyti elektros remonto darbus, nebuvo imtasi tinkamų priemonių (techninių ir/ar organizacinių), kurios užtikrintų, kad krautuvai nesužalotų krautuvų judėjimo (darbo) zonoje darbus 92 t., 146–152).
Iš 2018 m. gruodžio 3 d., nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 27 matyti, kad nelaimingo atsitikimo priežastis – vidaus darbo tvarkos pažeidimas, kadangi vairuotojas neįvertino situacijos paimdamas produkciją ir koridoriaus, kuriame šalia naujai įrengiamų vartų prie sienos buvo pastatytos kopėčios ir apie 1 metro aukštyje dirbo nukentėjusysis, ko pasėkoje, pats nesupratęs, kliudė kopėčių apatinę dalį, kurios krito kartu su nukentėjusiuoju. Pažeista Darbo tvarkos taisyklių, patvirtintų generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 42-1, 152 punktas: Darbo metu laikytis technologinės tvarkos. Dirbant produkcijos perdirbimo cechuose darbuotojams privaloma būti ypatingai dėmesingiems kitiems darbuotojams atliekantiems darbus cechuose, taip pat svečiams rangovams, subrangovams (1 t., b. l. 74–76)
Iš 2018 m. gruodžio 13 d., (duomenys neskelbtini) rašto matyti, kad pateikti dokumentai: Elekterokrautuvo vairuotojo (sandėlio) saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 5 bei elektrošaltkalvio saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 16 (1 t., b. l. 88–161)
Atsakomybė tam, kas dėl neatsargumo sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, numatyta. BK 139 straipsnio 1 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Pažymėtina, kad BK 139 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nusikalstama veika padaroma tik neatsargia kaltės forma.
Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, 2018 m. lapkričio 8 d., apie 13.25 val., (duomenys neskelbtini) bendrovės teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), kaltinamasis, darbo metu vairuodamas elektrokrautuvą „Secab“ bei juo važiuodamas šaldytos produkcijos cecho koridoriumi, matydamas, kad koridoriuje prie sienos pasistatęs kopėčias ir pasilipęs ant jų dirba elektrošaltkalvis V. R., jį pravažiavęs ir pasikrovęs padėklus, atlikinėjo posūkio manevrą, kuomet nukentėjusysis V. R. buvo jo dešinėje, o paletės – kairėje pusėje, prieš tai įjungęs įspėjamąjį garsinį signalą, elektrokrautuvo galine dalimi kliudė kopėčių apatinę dalį, ko pasėkoje nukentėjusysis V. R. nukrito ant grindinio ir sužalojimus, atitinkančius nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis savo kaltę pripažino iš dalies, nurodydamas, jog pravažiavęs pro ant kopėčių dirbusį nukentėjusįjį ir manydamas, jog tilps, atlikdamas posūkio manevrą, prieš kurį įjungė įspėjamąjį signalą, tačiau to nepajutęs kliudė kopėčių apatinę, praplatėjusią dalį, dėl ko nukentėjusysis buvo sužalotas.
Kaltinamasis kaltinamas tuo, jog šiais savo veiksmais pažeidė specialiąsias elgesio saugumo taisykles – Darbo tvarkos taisyklių, patvirtintų (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus 2018 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. 42-1, 152 punkto reikalavimą - „darbo metu laikytis technologinės darbų tvarkos“, ir Instrukcijų 14 punkto reikalavimą - „Elektrokrautuvo valdymui sutelkti visą dėmesį“, 17 punkto reikalavimą –„Vairuojantis elektrokrautuvą privalo žiūrėti važiavimo kryptimi ir visada gerai matyti kelią, kuriuo važiuoja“, todėl dėl neatsargumo (nusikalstamo nerūpestingumo) nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį V. R., kas nurodyta nelaimingo atsitikimo darbe akte. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad baudžiamosios bylos žodinio nagrinėjimo metu, tiek darbų saugos specialistė L. M., tiek Ž. T. – tiesioginis nukentėjusiojo vadovas pažymėjo, kam pritarė ir pats nukentėjusysis, dėl ko teismas neturi pagrindo abejoti, kadangi šis buvo supažindintas su darbo tvarką reglamentuojančiais teisės aktais – darbo vieta turi būti pažymėta ir aptverta, tačiau anot Ž. T., tas nebuvo padaryta įvertinus darbų atlikimo trukmę – 1 valanda ir tai, jog elektros srovė buvo atjungta. Tačiau pažymėtina, jog jeigu darbui atlikti reikia, kad savaeigių įrenginių veikimo zonoje, t. y. ir elektrokrautuvų zonoje, vaikščiotų (vykdytų darbus) darbuotojai, privaloma imtis tinkamų priemonių apsaugoti juos, kad įrenginiai nesužalotų, ką patvirtina ir byloje esantis ekspertizės aktas.
Taigi, nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl G. O. kaltės reikšminga yra tai, ar kaltinamasis pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo numatyti, kad nukentėjusysis gali būti sužalotas jam vairuojant elektrokrautuvą ir atliekant posūkio manevrą.
Teismas, nesutikdamas su kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, atsižvelgdamas į ekspertizės akto išvadas, iš kurių matyti, kad nelaimingo atsitikimo priežastimi ir pagrindine sąlyga yra tai, jog, prieš pradedant vykdyti elektros remonto darbus, nebuvo imtasi tinkamų priemonių (techninių ir/ar organizacinių), kurios užtikrintų, kad krautuvai nesužalotų krautuvų judėjimo (darbo) zonoje darbus, pažymi, jog Instrukcijų Nr. 16, 18 punkte nurodyta, kad darbo vieta turi būti aptveriama ir paženklinta 1,5 metro atstumu tarp įtampą keliančių įrenginių ir mechanizmų bei kėlimo mašinų, esančių darbo ir transportavimo padėtyje, o Instrukcijų Nr. 5, 30 punkte nurodyta, jog važiuojant šalia įrenginių, o tai reiškia ir aplenkiant juos, manevruojant prie jų, privalu laikytis ne mažesnio kaip 0,5 metro atstumo.
Neatsargi kaltė gali pasireikšti nusikalstamu nerūpestingumu arba nusikalstamu pasitikėjimu. Būtent nusikalstamas nerūpestingumas reiškia, kad asmuo nenumatė, jog dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti padariniai pagal Baudžiamojo kodekso atitinkamą straipsnį, kuo šiuo atveju kaltinamas G. O., nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis). Teismas sprendžia, kad šiuo atveju kaltinamojo veiksmuose nėra neatsargios kaltės formos – nusikalstamo nerūpestingumo – požymių, kadangi kaltinamasis, nors ir turėjo numatyti atstumą tarp jo ir nukentėjusiojo, stovėjusio ant kopėčių, tačiau to objektyviai padaryti negalėjo, kadangi nukentėjusiojo darbo vietos zona, pažeidžiant (duomenys neskelbtini) patvirtintas instrukcijas, nebuvo išskirta skiriamaisiais ženklais ar aptverta juosta, pagal kurią, kaltinamasis, žinodamas pareigą būti atidžiam ir laikytis atstumo, galėtų objektyviai jį įvertinti (suvokti), kas parodo kaltinamojo psichinį santykį (intelektinio ir valinio procesų visuma) su daroma veika ir tos veikos padariniais.
BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma ir šiuo atveju iš esmės nepakanka įrodymų kaltinimui visapusiškai pagrįsti. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje suformuluota nuostata, kad kaltinamasis (įtariamasis) savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naštos jam perkelti negalima, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo) (Barber?, Messegué and Jabardo v. Spain, no. judgment of 6 December 1988; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgement of 20 March 2001; Natunen v. Finland, no. 21022/04, judgement of 31 March 2009). Šis principas draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Nacionalinėje teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad apkaltinamasis nuosprendis, taigi ir asmens kaltės prezumpcija, negali būti grindžiamas prielaidomis - teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2010, 2K-532/2012, 2K-363/2013, 2K-476/2013). Šiuo atveju pagal kaltinimą G. O. tokių duomenų nėra, o aptariamo įvykio situacija pagal surinktus duomenis, nepatvirtina, jog kaltinamojo veiksmuose yra įstatymo uždraustos nusikalstamos veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai.
Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad byloje nesurinkta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad kaltinamasis G. O., suvokdamas, jog dėl jo veikimo ar neveikimo gali būti sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti, o tokio kaltinimo nepatvirtina ir jokie baudžiamojoje byloje žodinio jos nagrinėjimo metu teismo surinkti įrodymai ir patikrinti, todėl kaltinamasis G. O. pagal BK 139 straipsnio 1 dalį išteisintinas, kadangi jis nepadarė veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 1181,11 eurų dydžio civilinį ieškinį nukentėjusiojo gydymo išlaidoms atlyginti (1 t., b. l. 47-48), tačiau vėliau pateikė pareiškimą ieškinio atsisakymo baudžiamojoje byloje (2 t., b. l. 162), todėl procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas.
Kaltinamajam G. O. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 63) – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti– kompaktinis diskas, su jame esančia vaizdo medžiaga – paliktinas saugoti byloje (2 t., b. l. 51).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 292, 302-307 straipsniais
nusprendžia:
G. O., kaltintą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalį, išteisinti, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su jame esančiu vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.