Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis G. O. buvo kaltinamas tuo, kad jis, būdamas (duomenys neskelbtini) elektrokrautuvo vairuotoju, 2018 m. lapkričio 8 d., apie 13.25 val., bendrovės teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), darbo metu vairuodamas elektrokrautuvą „Secab“, matydamas, kad koridoriuje prie sienos pasistatęs kopėčias ir pasilipęs ant jų dirba elektrošaltkalvis V. R., pravažiuodamas elektrokrautuvo galine dalimi kliudė kopėčių apatinę dalį, ko pasėkoje nukentėjusysis V. R. nukrito ant grindinio ir patyrė kairio alkūnkaulio ir stipinkaulio apatinės dalies lūžimą, muštinę žaizdelę kairio dilbio srityje, dėl ko jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų, tokiu būdu pažeisdamas specialiąsias elgesio saugumo taisykles – Darbo tvarkos taisyklių, patvirtintų (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus 2018 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. 42-1, 152 punkto reikalavimą - „darbo metu laikytis technologinės darbų tvarkos“, ir Elektrokrautuvo vairuotojo (sandėlio) saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 5, patvirtintos (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus 2013 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. 9/212, 14 punkto reikalavimą - „Elektrokrautuvo valdymui sutelkti visą dėmesį“, 17 punkto reikalavimą –„Vairuojantis elektrokrautuvą privalo žiūrėti važiavimo kryptimi ir visada gerai matyti kelią, kuriuo važiuoja“ dėl neatsargumo (nusikalstamo nerūpestingumo) nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį V. R..

Kaltinamasis G. O. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad jis dirbdamas (duomenys neskelbtini), rytinės pamainos metu, autokrautuvu turėjo šaldytos produkcijos cecho koridoriumi nuvažiuoti pasiimti padėklų ir juos nuvežti į šaldymo kamerą. Jis važiuodamas koridoriumi, pravažiavo pro ant kopėčių dirbusius elektrikus, manydamas, jog tilps. Atlikdamas posūkio manevrą jis pasignalino, mano, jog darbuotojas, išgirdęs garsinį signalą, turi kažkokių pareigų. Tuo metu jam darbuotojai ant kopėčių buvo iš dešinės pusės, o kairėje pusėje buvo padėklai. Jis, manydamas, kad yra pakankamas tarpas pralysti, atliko posūkio manevrą ir nemanė, kad sukdamas galėtų užkliudyti kopėčias su galine krautuvo dalimi. Žmonės išgirdę jo signalą toliau dirbo, todėl jis pradėjo atlikinėti manevrą, įsitikinęs, kad tai daryti galima ir jau buvo pravažiavęs kopėčias, todėl sukosi, ir tuomet išgirdo garsą, lyg kažkas griūtų. Atsisukęs pamatė, kad R. yra nukritęs ant žemės, o kitas darbuotojas padėjo jam nueiti iki administracijos ir laukti greitosios medicinos pagalbos. Paaiškino, kad jis su supažindintas su dokumentais, reglamentuojančiais darbo specifiką, žinojo, jog atlikdamas manevrus privalo signalinti įspėjamuoju signalu. Įvykio dieną buvo pravažiavęs tuo koridoriumi prieš tai, tačiau kopėčios atsirado darbo pabaigoje. Iki įvykio šioje įmonėje dirbo 2-3 savaites, prieš tai metus su puse dirbo kitoje įmonėje su autokrautuvu. Teismo posėdžio metu peržiūrėjus vaizdo įrašą kaltinamasis paaiškino, kad kopėčios platėjančios, todėl jis pasiėmęs padėklą ir sukdamasis jas kliudė.

Nukentėjusysis V. R. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jis dirba elektros šaltkalviu ir jam įvykio dieną reikėjo pakloti gabalą kabelio, todėl jis palipęs ant kopėčių, stovėjusių prie šaldytuvo durų, pusantro metro aukštyje, klojo kabėlį, o K. Š. apačioje laikė kopėčias. Darbas turėjo trukti apie valandą. Paaiškino, kad G.buvo vieną kartą pro mus pravažiavęs, kai jis grįžo nukentėjusysis jau buvo palipęs ant kopėčių, o krautuvas buvo jam už nugaros, todėl jo nematė ir negirdėjo atvažiuojančio. Teigė, jog buvo galima praleisti kaltinamąjį ir toliau vėl dirbti, tačiau to neįvertino, o jis sukdamasis kliudė kopėčias, dėl ko V. R. nukrito. Neatsimena, ar nukrito pačios kopėčios, tačiau jam nebuvo prie ko prisirišti, nebent prie pačių kopėčių. Dirbant šį darbą, vadovaujamasi darbo aukštyje instrukcijos ir elektros saugos taisyklėmis, o kas turi praleisti judantį krautuvą, nukentėjusysis nežino, tačiau teigė, jog jam važiuojant priekyje yra įtaisyti prožektoriai, dėl ko matosi spindulys, vairuotojas signalizuoja, o einantys žmonės krautuvus praleidžia. Nurodė, kad jokių veiksmų apsisaugoti nesiėmė, su vadovu Ž. T. dėl atitvėrimo nekalbėjo, tačiau tai buvo vienintelė vieta, pro kurią galėjo pravažiuoti krautuvas, o Ž. T. davė jam nurodymą dirbti toje vietoje. Mano, jog dėl įvykio kalti jie abu, tačiau paaiškino, kad atitvėrimo nebuvo, nes tai trukdytų pravažiuoti krautuvams, o dėl to turėjo spręsti vadovai.

Liudytojas K. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pietų gavom nurodymą sutvarkyti kabelius koridoriuje prie šaldytuvo. R. užlipus ant kopėčių, jis jas laikė ir nepastebėjo, kai atvažiavo krautuvas ir užkabino kopėčias. Pamatęs krautuvą spėjo tik pasitraukti, tačiau nespėjo perspėti R.. Jam nukritus K. Š. palydėjo jį iki vadovo. Teigė, jog krautuvas kelis kartus sėkmingai buvo pravažiavęs ir iki įvykio kopėčios stovėjo taip pat. Nurodė, jog krautuvai pravažiuodami signalizuoja, sandėlyje girdimas triukšmas dėl ko negalima suprasti, kas signalizuoja, tačiau mano, jog šį kartą krautuvo vairuotojas nesignalizavo. Jo manymu, kad nekiltų pavojus, riekia apsitverti.

Liudytojas L. M. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad toje pačioje įmonėje dirba darbų saugos specialiste. Apie įvykį sužinojo iš Ž. T., o nuėjusi pamatė, kad R. buvo pasodintas į buitines patalpas, po ko buvo iškviesti GMP. Su tyrėjais apžiūrėję vietą nustatė, kad pravažiavimui vietos buvo. Kopėčios pastatytos buvo ne viduryje, todėl tyrimo rezultate nurodė G. O. neatidumą, darbo tvarkos taisyklių pažeidimą, kadangi darbuotojas privalo būti atidus, tiek pėsčiasis, tiek vairuojantis vidaus transporto priemonę. G. pro ten važiavo ne kartą ir ne du ir tikrai matė, kad ten kopėčios stovėjo. Darbuotojas, kuris buvo ant kopėčių yra pilnai apmokintas, turi visus pažymėjimus ir nebuvo pasilipęs tokiame aukštyje, kad reikėtų diržų, šalmų ir panašiai. Yra norminiai teisiniai aktai, kurie reikalauja, kad darbo vieta turi būti aptverta, bet šiuo momentu ji nebuvo aptverta, o jei bus aptverta, krautuvai nevažinės iš viso. (duomenys neskelbtini) elektrokrautuvo vairuotojo (sandėlio) saugos ir sveikatos instrukcijoje Nr. 5 (toliau – Instrukcija) nurodyta, saugotis kitų elektros krautuvų, taip pat rašoma apie pareigą kitiems elektros krautuvams. Kiti darbuotojai taip pat turi saugotis judančio transporto, todėl Darbo inspektoriui minėjo, jog dėl įvykio kalti jie abu, tačiau Ra.nukritimo priežastis buvo kliudymas. Iš filmuotos medžiagos nustatyta, jog kaltinamasis tikrai matė kopėčias, gal tik nepastebėjo, kad jų apačia praplatinta. Tai yra darbuotojo neatidumas. Įvykio metu nebuvo greičio, bet buvo staigūs judesiai. G. pasiėmė paletę ir sukdamasis užkabino kopėčių apatinę dalį. Teigė, jog kaltinamasis nevažiavo šalia, o apsisukdamas užkabino kopėčias. Taisyklėse nurodyti atstumai taiko taikomi lenkimo manevrui. Padalinio vadovas turi kontroliuoti savo darbuotojus, patalpas, vaikščioti ir tikrinti kaip vyksta darbas, darbuotojams pasakyti, kad vyksta zonoje. Galbūt galima buvo apsitverti ar galėjo būti pastatyti įspėjamieji ženklai. Darbo inspektorius priėjo išvados, kad buvo pažeistos darbo tvarkos taisyklės, o L. M. mano, kad įvykio priežastis buvo neatidumas.

Liudytojas Ž. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad K. ir V.buvo duotas nurodymas atlikti darbus šaldymo sandėliuose – prie vartų pakloti kabelį ir jį pajungti. Apie 14.00 val., jis sužinojo apie nelaimingą atsitikimą ir nuvykęs į įvykio vietą matė R., sėdintį ant kėdės ir negalintį judinti rankos, o Š. papasakojo įvykio aplinkybes, dėl ko Ž. T. iškvietė darbų saugos vadovę ir greitąją medicinos pagalbą. Teigė, jog nukentėjusysis elgėsi pagal vidaus instrukcijas, dirbo atsargiai ir niekam pavojaus nekėlė. Pagal taisykles, darbo judėjimo zonoje veiksnys egzistavo, tačiau kopėčios stovėjo saugiai, paliekant vietos transporto judėjimui. Nusprendus, kad darbas nebus ilgas, teritorija nebuvo pažymėta. Koridorius yra 4 metrų pločio, o išskleistos kopėčios užima vieną metrą. Leidimas ir paskyra R. nebuvo išduoti, kadangi išduodami dirbant šalia elektros įrenginių, elektros maitinimų, o įtampa tuo metu buvo atjungta.. R. atliko viską tinkamai, dėl jo elgesio pavojus nekilo.

Liudytojas V. K., teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad yra kaltinamojo tiesioginis vadovas. Krautuvo vairuotojas turėtų įvertinti ar esančią kliūtį galima apvažiuoti. Dėl instrukcijų 33 punkto paaiškino, kad jeigu eina pestysis, įjungiami garso signalas, ypatingai jei artėja posūkis. Šioje situacijoje buvo pavojingas veiksnys – koridoriaus užstatymas, o G. neįvertino, kliūties ir darė pavojingą manevrą. Gal ten dirbo žmonės, kurie neturėjo dirbti. Jis negalėjo vežti palečių tuo metu, nes ten nėra didelis koridorius. Paaiškino, kad kaltinamasis nežinojo, kad ten dirbs kiti žmonės. Kopėčios turėtų būti aptvertos. Jeigu būtų aptverta, jam taip pat reiktų įvertinti ar pravažiuos, tačiau šiuo atveju nebuvo paženklinimo ir įspėjamųjų ženklų.

Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno AVPK) Kaišiadorių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2018 m. lapkričio 8 d., įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta, aprašyta ir užfiksuota įvykio vieta, esanti AB (duomenys neskelbtini) logistikos šaldymo sandėlio koridoriuje, adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 7–11).

Iš Kauno AVPK Kaišiadorių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2019 m. sausio 10 d., apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas, aprašytas ir užfiksuotas autokrautuvas „Secab“, kurio išmatavimai yra 70x180x1150 (1 t., b. l. 12–17).

Iš Kauno AVPK Kaišiadorių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2019 m. sausio 10 d., apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus darbų saugos ir sveikatos specialistės L. M. pateiktą kompaktinį diską su jame užfiksuota įvykio vaizdo medžiaga, matyti, kad šalia trečių koridoriaus durų autokrautuvas pasikrauna prekes, o po kamerų gedimo matyti, kaip prie pirmų durų, esančių koridoriaus kairėje pusėje klūpi vienas vyriškis, o kitas stovi šalia, o koridoriaus dešinėje pusėje matyti autokrautuvas, prie produkcijos dėžių, iš kurio išlipo vyriškis (2 t., b. l. 48–49, 51).

Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019 m. liepos 4 d., ekspertizės akto Nr. 11-1142(09) matyti, kad 1. nelaimingo atsitikimo mechanizmas buvo toks: G. O. valdomas krautuvas kliudė kopėčias, ant kurių palypėjęs (stovėdamas) tuo metu dirbo V. R., dėl to darbuotojas neteko pusiausvyros, nukrito ant betoninių grindų ir patyrė sužalojimus. Tiriamo nelaimingo atsitikimo priežastimi ir pagrindine sąlyga yra tai, jog, prieš pradedant vykdyti elektros remonto darbus krautuvų judėjimo (darbo) zonoje, nebuvo imtasi tinkamų priemonių (techninių ir/ar organizacinių), kurios užtikrintų, kad krautuvai nesužalotų elektros remonto darbus vykdžiusių elektrošaltkalvių (pvz.: elektrošaltkalvių darbo zoną aptverti aptvarais bei paženklinti darbuotojų saugos ir sveikatos ženklais; toje koridoriaus dalyje elektros remonto darbų vykdymo laikotarpiui sustabdyti krautuvų eismą, ar kt.). Jeigu nelaimingo atsitikimo metu darbus krautuvų judėjimo (darbo) zonoje vykdę darbuotojai nebuvo apmokyti atlikti pavojingus darbus pagal Sąrašo [5] 3.4.3. p. ir 3.21. p., bei nebuvo instruktuoti kokių konkrečių saugos priemonių jie privalo imtis, kad būtų užtikrintas visų tuo metu pavojingoje zonoje (krautuvų judėjimo (darbo) zonoje) dirbusių darbuotojų saugumas, tai minėtos aplinkybės turėjo reikšmės nelaimingam atsitikimui, nes didino nelaimingo atsitikimo riziką. Tai, kad ant kopėčių, didesniame nei 1,3 m aukštyje, darbus vykdęs elektrošaltkalvis nebuvo apsaugotas nuo kritimo iš aukščio asmeninėmis apsaugos priemonėmis (saugos diržais/lynais, ar kt.) turėjo reikšmės nelaimingam atsitikimui; 2. vykdyti darbai neatitiko Nuostatų [4] 2 priedo 2.3. p. nurodymo: jeigu darbui atlikti reikia, kad savaeigių įrenginių veikimo zonoje vaikščiotų (vykdytų darbus) darbuotojai, privaloma imtis tinkamų priemonių apsaugoti juos, kad įrenginiai nesužalotų; 3. G. O. veiksmai pasireiškę tuo, kad jo valdomas krautuvas kliudė kopėčias, ant kurių palypėjęs dirbo V. R., o V. R. veiksmai pasireiškę tuo, kad jis elektros remonto darbus vykdė krautuvų judėjimo (darbo) zonoje, krautuvams tuo metu vykdant krovinių tvarkymo (transportavimo) darbus, yra būtinos, bet nepakankamos sąlygos nelaimingam atsitikimui įvykti, bet jo nelėmė, nes tiriamo nelaimingo atsitikimo priežastimi ir pagrindine sąlyga yra tai, jog, prieš pradedant vykdyti elektros remonto darbus, nebuvo imtasi tinkamų priemonių (techninių ir/ar organizacinių), kurios užtikrintų, kad krautuvai nesužalotų krautuvų judėjimo (darbo) zonoje darbus 92 t., 146–152).

Iš 2018 m. gruodžio 3 d., nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 27 matyti, kad nelaimingo atsitikimo priežastis – vidaus darbo tvarkos pažeidimas, kadangi vairuotojas neįvertino situacijos paimdamas produkciją ir koridoriaus, kuriame šalia naujai įrengiamų vartų prie sienos buvo pastatytos kopėčios ir apie 1 metro aukštyje dirbo nukentėjusysis, ko pasėkoje, pats nesupratęs, kliudė kopėčių apatinę dalį, kurios krito kartu su nukentėjusiuoju. Pažeista Darbo tvarkos taisyklių, patvirtintų generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 42-1, 152 punktas: Darbo metu laikytis technologinės tvarkos. Dirbant produkcijos perdirbimo cechuose darbuotojams privaloma būti ypatingai dėmesingiems kitiems darbuotojams atliekantiems darbus cechuose, taip pat svečiams rangovams, subrangovams (1 t., b. l. 74–76)

Iš 2018 m. gruodžio 13 d., (duomenys neskelbtini) rašto matyti, kad pateikti dokumentai: Elekterokrautuvo vairuotojo (sandėlio) saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 5 bei elektrošaltkalvio saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 16 (1 t., b. l. 88–161)

Atsakomybė tam, kas dėl neatsargumo sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, numatyta. BK 139 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis savo kaltę pripažino iš dalies, nurodydamas, jog pravažiavęs pro ant kopėčių dirbusį nukentėjusįjį ir manydamas, jog tilps, atlikdamas posūkio manevrą, prieš kurį įjungė įspėjamąjį signalą, tačiau to nepajutęs kliudė kopėčių apatinę, praplatėjusią dalį, dėl ko nukentėjusysis buvo sužalotas.