Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 27 d. nutarties civilinėje byloje ieškovo UAB „Rhenus Svoris“ ieškinį atsakovui R. D. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

ieškovas UAB „Rhenus Svoris“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo R. D. 86 492,64 Lt skolos už krovinių vežimą, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo teigimu, atsakovas R. D., nurodydamas, jog veikia kaip UAB „Transmiva“ ir Venter Intex LLP atstovas, užsakė ieškovo UAB „Rhenus Svoris“ vežimo paslaugas atsakovo nurodytais maršrutais, kurias ieškovas atliko pasitelkdamas kitus krovinio vežėjus, ir išrašė UAB „Transmiva“ ir Venter Intex PVM sąskaitas – faktūras, kurių bendra neapmokėta suma sudaro 86 492,64 Lt.

Ieškinys su priedais ir teismo pranešimu buvo siųsti atsakovui adresu (duomenys neskelbtini), tačiau dokumentai grįžo į teismą. Išsiuntus teismo dokumentus pakartotinai tuo pačiu adresu, dokumentai grįžo į teismą su atžyma – neatsiėmė. Taip pat teismas procesinius dokumentus siuntė adresu (duomenys neskelbtini)tačiau dokumentai į teismą grįžo su atžyma neatsiėmė. Teismo dokumentai buvo išsiųsti atsakovo darbovietės adresu – (duomenys neskelbtini). ir 2013-10-21 įteikti atsakovui R. D.. 2013-11-05 atsakovas pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, tačiau jis neatitiko procesinių dokumentų reikalavimų ir teismas 2013-11-06 nutartimi nustatė atsakovui terminą atsiliepimo trūkumams pašalinti. Nutartis įteikta 2013-12-27, tačiau atsakovas per 10 dienų atsiliepimo trūkumų nepašalino, todėl teismas 2014-01-16 atsiliepimą į ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį atsakovui. Teismas byloje paskyrė parengiamąjį teismo posėdį 2014-02-25, 14.00 val., atsakovui šaukimas buvo įteiktas, tačiau jis į teismo posėdį neatvyko.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 25 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo iš atsakovo ieškovo naudai priteisė 86 492,64 Lt skolą, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2013-08-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 7 500,62 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas R. D. padavė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė panaikinti 2014-02-25 teismo sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Nurodo, kad nors CPK 287 str. 1 d. numatytas 20 dienų terminas pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti praleistas, jis turėtų būti atnaujintinas, kadangi nepraėjęs trijų mėnesių naikinamasis terminas, o atsakovas terminą praleido dėl svarbių priežasčių. Pasak pareiškėjo, jis apie teismo sprendimą už akių bei kitus teismo priimtus procesinius dokumentus buvo informuotas per tuometinę pareiškėjo darbovietę – V. Bieliauskienės individualią įmonę, už kuriuos pareiškėjas pasirašė Lietuvos pašto pažymose, tačiau pačių procesinių dokumentų pažymų pasirašymo metu pareiškėjo darbdavys jam neperdavė; procesiniai dokumentai pareiškėjui faktiškai perduoti tik 2014-04-08 susitikimo dėl pareiškėjo darbo sutarties su V. Bieliauskienės individualia įmone nutraukimo metu. Pasak pareiškėjo, dėl nurodytos priežasties jis tik 2014-04-08 sužinojo apie teismo priimtus procesinius dokumentus, tarp jų ir sprendimą už akių. Dėl to neturėjo galimybės įgyvendinti procesinių teisių, be to nurodė, kad pareiškėjas neturi teisinio išsilavinimo ir nesuprato Lietuvos pašto pažymų pasirašymo reikšmės. Atsakovas nurodė, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakovas viršijo įgaliojimus užsakydamas vežimo paslaugas ar kad atsakovas veikė be UAB „Transmiva“ ir Venter Intex LLP žinios. Atsakovo teigimu, byloje nebuvo pakankamai aiškios aplinkybės, dėl ko ieškovas reikalavimą grindžia remdamasis tik 8 sąskaitomis – faktūromis, nors atsakovas yra neva asmeniškai įsipareigojęs apmokėti 14 sąskaitų - faktūrų, be to, įmonės UAB „Transmiva“ ir Venter Intex LLP priėmė paslaugas, nors jų konkliudentiniais veiksmais patvirtinti sandoriai neturėtų būti laikomi sandoriais, sudarytais viršijant įgaliojimus (CK 1.71 str. 1 d.). Teismas neturėjo pagrindo byloje pateikto tariamo atsakovo raštelio vertinti kaip atsakovo įsipareigojimą atsiskaityti su ieškovu asmeniškai už ieškovo suteiktas krovinių pervežimo paslaugas, juolab kad byloje nėra daugiau įrodymų, patvirtinančių atsakovo įsipareigojimą ieškovui. Pažymėjo, kad tarp ieškovo ir atsakovo nebuvo susiklostę teisinių santykių, iš kurių tariamai atsirado prievolė patenkinti ieškovo ieškinio reikalavimus. Atsakovo teigimu, teismas, kvalifikuodamas tariamą atsakovo prievolės atsiradimo pagrindą, į bylą privalėjo įtraukti UAB „Transmiva“ ir Venter Intex LLP, kadangi jų dalyvavimas byloje yra esminis siekiant nustatyti esmines bylos aplinkybes. Pareiškėjo teigimu, teismas neturėjo teisės priimti sprendimo už akių, kadangi atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, o teismas nepagrįstai nustatė terminą atsiliepimo trūkumams pašalinti. Pasak pareiškėjo, teismo nutartis nustatytu terminu pašalinti atsiliepimo trūkumus priimta dėl formalių atsiliepimo trūkumų, kurie galėjo būti pašalinti bylos eigoje, todėl teismas turėjo nagrinėti bylą pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Be to, ginčo, dėl kurio teismas priėmė sprendimą, aplinkybės, ieškovo reikalavimo teisinis pagrindas nebuvo akivaizdūs ir nekeliantys abejonių, todėl teismas negalėjo priimti sprendimo neišsprendęs klausimo iš esmės (CPK 285 str. 2 d.).

Ieškovas atsiliepime į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo prašė teismo: 1) neatnaujinti praleisto termino pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti, jo nepriimti ir grąžinti atsakovui; 2) pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinti; 3) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas pateiktame pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nereiškia reikalavimo atnaujinti praleistą terminą pareiškimui paduoti, nors dėsto, jo nuomone, svarbias termino praleidimo priežastis, todėl atsakovo pareiškimas neturėtų būti priimamas kaip paduotas praleidus įstatymo nustatytą terminą ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui. Ieškovas nesutinka, jog atsakovo nurodytos termino praleidimo aplinkybės yra svarbios praleistam terminui atnaujinti. Nurodė, kad atsakovo pateikiamoje darbo sutartyje nėra susitarta dėl nuotolinio darbo ar dėl kokios nors kitos darbo formos, todėl nepagrįstas atsakovo argumentas, jog su įmonės direktore dėl darbo funkcijų atlikimo tekdavo susitikėti viešose vietose. Ieškovo teigimu, atsakovas, žinodamas apie galimą civilinės atsakomybės taikymą už procesinių dokumentų neįteikimą, galėjo kreiptis į teismą darbdaviui vilkinant procesinių dokumentų perdavimą, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas kreipėsi į atitinkamas institucijas dėl V. Bieliauskienės veiksmų/neveikimo teisinio įvertinimo ar į teismą dėl procesinių dokumentų gavimo. Atsakovas nepateikė įrodymų apie tai, kad jo santykiai su darbdaviu buvo konfliktiški, atsakovo darbo santykiai truko nuo 2013-09-19 iki 2014-04-08, todėl esant darbo santykių konfliktiškumui, darbo teisinių santykių trukmė turėjo būti mažesnė. Be to, atsakovas atsiliepime su trūkumais į ieškinį nenurodė procesinių dokumentų įteikimo adreso, todėl vertintina, jog atsakovą tenkino procesinių dokumentų įteikimas per darbovietę. Atsakovas, pasirašydamas pažymas apie procesinių dokumentų gavimą, turėjo žinoti apie vykstantį teisminį procesą ir turėjo pareigą pasirūpinti procesinių dokumentų gavimu. Be to, atsakovas, pasirašydamas ant teismo šaukimo pažymos galėjo pasidomėti teismo posėdžio data, be to, atsakovas pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, todėl tikėtina, jog procesinius dokumentus atsakovas gavo ir apie teismo procesą žinojo. Ieškovo teigimu, atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių teisę veikti kitų asmenų vardu ir jų interesais, o atsakovo pozicija dėl veikimo kitų asmenų vardu yra nenuosekli. Pasak ieškovo, atsakovas 2012-12-18 surašytu įsipareigojimu patvirtino savo asmeninę prievolę ieškovui atsiskaityti pagal pastarojo išrašytas sąskaitas UAB „Transmiva“ ir Venter Intex LLP, o vežimo paslaugų suteikimo fakto atsakovas neginčija. Atsakovas taip pat neįrodinėjo, jog ne jis surašė 2012-12-18 įsipareigojimą iki 2013-03-01 visiškai atsiskaityti su ieškovu, o minėtas rašytinis įsipareigojimas yra pakankamo turinio nustatyti įsipareigojimo šalis ir įsipareigojimo turinį. Ieškovas taip pat nesutiko su atsakovo argumentu, jog nagrinėjamoje byloje trečiaisiais asmenimis turėtų būti įtraukiami UAB „Transmiva“ ir Venter Intex LLP, kadangi atsakovas neįrodinėja atstovavimo santykių, o skolos perkėlimas negalimas, kadangi tokio pobūdžio prievolei reikalinga rašytinė forma bei kreditoriaus sutikimas. Ieškovo teigimu, atsakovas nepateikia jokių naujų įrodymų, reikšmingų bylos nagrinėjimui, todėl nėra pagrindo atnaujinti bylos nagrinėjimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 27 d. nutartimi netenkino atsakovo R. D. pareiškimo dėl 2014-02-25 sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Teismas, įvertinęs atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytas termino praleidimo priežastis, bei siekdamas realiai įgyvendinti atsakovo teisę į teisingą teismą, atnaujinto terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir pareiškimą priėmė rezoliucija, todėl plačiau dėl praleisto termino priežasčių nutartyje nepasisakė. Teismas sprendė, kad atsakovas, paduodamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nenurodė aplinkybių bei jas pagrindžiančių rašytinių įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymų, kurie patvirtintų, kad teismo sprendimas buvo akivaizdžiai neteisingas (CPK 287 str. 2 d. 4 p.). Teismas, priimdamas 2014-02-25 sprendimą už akių, įvertino visus byloje esančius įrodymus, atsakovas, pateikdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių teismo nustatytas aplinkybes, tarp jų ir kad atsakovui buvo suteikta teisė sudaryti krovinių pervežimo paslaugas su ieškovu ar kad atsakovas neįsipareigojo asmeniškai atsiskaityti su ieškovu už pastarojo suteiktas krovinių pervežimo paslaugas, o atsakovo argumentai yra tik deklaratyvaus pobūdžio ir nesudaro pagrindo vertinti, jog teismo sprendimas už akių yra akivaizdžiai neteisingas. Taip pat teismas nenustatė pagrindo tenkinti atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo dėl aplinkybės nurodytos CPK 288 str. 4 d. 2 p. – negalėjimas priimti sprendimą už akių. Teismas nurodė, kad atsakovas, žinodamas apie vykstantį teisminį procesą, turėjo tinkamai įgyvendinti savo procesines teises bei pareigą domėtis bylos eiga. Pažymėjo, kad sprendimas už akių priimtas ne tik dėl įstatymo reikalavimus atitinkančio atsiliepimo nepateikimo, tačiau ir dėl nedalyvavimo parengiamajame teismo posėdyje be pateisinamos priežasties.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 25 d. priimtą sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-3845-790/2014 ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės; atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės ir išnagrinėjus bylą, vadovaujantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, prašo teismo ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti iš ieškovo pareiškėjo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismas priimdamas sprendimą netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai neištyrė byloje pateiktų įrodymų bei tinkamai nenustatė visų svarbių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti. Toks teismo sprendimas akivaizdžiai pažeidžia atsakovo teises ir teisėtus interesus, todėl turėtų būti panaikintas. Pažymėjo, kad teismas, tenkindamas ieškovo ieškinį, vadovavosi argumentu, kad atsakovas neva veikė viršydamas įgaliojimus, o konstatuodamas tariamą atstovavimo viršijimo faktą, išskirtinai vadovavosi ieškovo paaiškinimais, kadangi byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių atstovavimo viršijimo faktą. Priešingai, iš bylos duomenų matyti, kad faktiniai paslaugų gavėjai (UAB „Transmiva“ ir Venter Intex LLP, kuriems buvo suteiktos paslaugos ir kuriems buvo išrašytos sąskaitos-faktūros) priėmė paslaugas, šios aplinkybės neginčija ir patvirtina ir pats ieškovas. Atkreipė dėmesį, kad net ir nenustačius, kad atsakovas turėjo įgaliojimus veikti UAB „Transmiva“ ir Venter Intex LLP vardu, pareiga atsiskaityti su ieškovu bet kuriuo atveju sietina su asmenimis, kurių naudai buvo suteiktos paslaugos ir kurie paslaugas priėmė (patvirtino sandorius (CK 2.133 str. 3 d.)), tačiau teismas neatsižvelgė į šią aplinkybę priimdamas sprendimą bei skundžiamą nutartį. Nurodė, kad teismas į bylą neįtraukė asmenų UAB Transmiva“ ir Venter Intex LLP, su kurių teisėmis ir pareigomis byla yra neatskiriamai susijusi, nesiekė nustatyti tiesą byloje, todėl sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pažymėjo, kad į bylą turėtų būti įtrauktos UAB „Transmiva“ ir Venter Intex LLP. Pabrėžė, kad teismas nepagrįstai įrodinėjimo pareigą perkėlė atsakovui. Pažymėjo, jog byloje nekilo ginčas, kad atsakovas veikė trečiųjų asmenų naudai (ieškovas pats nurodė, kad jam buvo suprantama, kad atsakovas veikė kaip atstovas). Byloje kyla ginčas dėl atstovo įgaliojimų viršijimo, t. y. ieškovas teigia, kad atsakovas neturėjo teisės veikti trečiųjų asmenų naudai. Tokiu būdu, būtent ieškovui kyla pareiga įrodyti, kad atsakovas veikė viršydamas įgaliojimus. Tuo tarpu ieškovas neįrodė atsakovo įgaliojimų viršijimo aplinkybės, todėl neįrodė savo reikalavimo teisės į atsakovą. Ieškovas nepateikė jokių objektyvių ir neginčijamų įrodymų dėl atsakovo prievolės ieškovui, tame tarpe ir įrodymų, pagrindžiančių atsakovui suteiktų įgaliojimų viršijimo aplinkybę. Pažymėjo, kad atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodė, jog nesutinka su pareikštu ieškiniu, nes suteiktos paslaugos buvo užsakytos trečiųjų asmenų vardu. Todėl akivaizdu, kad, esant minėtai atsakovo pozicijai byloje, teismui turėjo kilti pagrįstų abejonių dėl ieškovo pateikto reikalavimo pagrįstumo. Apeliantas paaiškino, kad visos vežimo paslaugos, kurias ieškovas suteikė UAB „Transmiva“ ir Venter Intex LLP, buvo atsakovo užsakytos UAB „Transmiva“ ir Venter Intex LLP prašymu ir nurodymu, t. y. veikiant jų naudai ir jų interesais. Tokiu būdu tarp ieškovo ir UAB „Transmiva“ ir Venter Intex LLP susiklostė faktiniai atstovavimo santykiai. Kadangi atsakovą ir UAB „Transmiva“ ir Venter Intex LLP siejo pasitikėjimo santykiai, atstovavimo sutartys tarp šalių nebuvo sudarytos. Didžioji dauguma UAB „Transmiva“ ir Venter Intex LLP kreipimųsi į atsakovą buvo atliekami telefonu ir „Skype“, kita dalis – elektroniniu paštu. Nurodė, kad teismas, priimdamas nutartį, nevertino aplinkybės, kad atsakovas ginčija ieškovo byloje pateiktą tariamą atsakovo rašytinį įsipareigojimą, o pats teismas nenurodė, kokiomis materialinėmis teisės normomis remiantis raštelis buvo kvalifikuotas konkrečiu būdu, atitinkamai nebuvo nustatyta, ar yra visos materialinės teisės sąlygos atsakovo tariamą įsipareigojimą laikyti galiojančiu. Apelianto nuomone byloje pateiktas raštelis apskritai nelaikytinas dokumentu, iš kurio galėtų būti kildinama bet kokia atsakovo prievolė Ieškovui. Teismas raštelio pagrindu nepagrįstai nustatė teisinį santykį būtent tarp ieškovo ir atsakovo ir taip pat nepagrįstai konstatavo, kad iš raštelio atsakovui kildinama būtent atsakovo asmeninė prievolė, nes teismas byloje turėjo nustatyti, kad buvo skolos perkėlimo sutartis. Tuo tarpu Byloje skolos perkėlimo sutarties buvimas tarp šalių nebuvo nustatytas, o raštelio turinys neatitinka sutarčiai keliamų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo laikyti, kad raštelis sukelia teisinius įsipareigojimus atsakovui. Apeliantas pažymėjo, kad teismo nustatyti atsakovo atsiliepimo trūkumai buvo formalūs, todėl nebuvo pagrindo nustatyti atsiliepimo trūkumų, o byloje esant abiejų šalių įrodymams, teismas turėjo nagrinėti bylą pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Nurodė, kad nepaisant kitų CPK numatytų sprendimo už akių priėmimo sąlygų, būtina sąlyga priimti sprendimą už akių yra (i) sprendimas už akių gali būti priimamas tik tais atvejais, kai byloje yra pateikti tik vienos iš šalių įrodymai, taip pat kai (ii) teismas įsitikina, kad pasitvirtinus pateiktų įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti sprendimą (CPK 285 str. 2 d.). Pažymėjo, kad priimti ginčijamą sprendimą nebuvo nei vienos ir aukščiau nurodytų būtinų sąlygų: byloje buvo pateiktas atsakovo atsiliepimas į ieškinį, kuriame atsakovas nurodė, kad nesutinka su ieškiniu, t.y. byloje buvo pateikti abiejų šalių paaiškinimai, todėl negalima buvo priimti sprendimo už akių, nes sprendimas už akių gali būti priimamas tik tais atvejais, kai byloje yra pateikti tik vienos iš šalių įrodymai. Taip teismas neįsitikino, kad pasitvirtinus atsakovo pateiktų įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti sprendimą. Apeliantas pažymėjo, kad ieškovo pateiktame atsiliepime nurodomos aplinkybės sąmoningai klaidina teismą. Ieškovas atsiliepime nurodė, kad atsakovas neva sąmoningai sprendimu „susidomėjo“ po to, kai tarp atsakovo ir atsakovo sutuoktinės buvo nutraukta santuoka. Pažymėjo, kad faktinės aplinkybės niekaip nesutampa su ieškovo teiginiu, todėl ieškovo teiginiai sąmoningai klaidina teismą ir siekia suformuoti neigiamą nuomonę apie atsakovą. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas skyrybas su buvusia sutuoktine inicijavo dar 2012 m. lapkritį, kuomet pateikė ieškinį Kauno apylinkės teismui dėl santuokos nutraukimo ginčo teisena dėl kito sutuoktinio kaltės. 2012 m. gruodžio 6 d., t.y. dar iki 2012 m. gruodžio 18 d. (nuo šios datos ieškovas kildina savo tariamus reikalavimus), Kauno miesto apylinkės teisme jau buvo iškelta byla dėl atsakovo ir jo buvusios sutuoktinės santuokos nutraukimo. Todėl ieškovo atsiliepime nurodyti teiginiai yra nepagrįsti ir klaidinantys teismą.

Ieškovas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame prašė skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad sprendimo už akių motyvams nekeliami tokie reikalavimai, kaip įprasto teismo sprendimo motyvuojamai daliai, todėl teismas 2014-02-25 sprendime už akių išvardino, kokie byloje esantys įrodymai, jeigu pasitvirtintų jų turinys, leidžia daryti išvadas apie byloje nustatytas aplinkybes ir nurodė reglamentavimą, kuriuo vadovaujasi. Pažymėjo, kad nepagrįsti apelianto teiginiai, jog teismas prieš priimdamas sprendimą už akių turėjo savo iniciatyva rinkti įrodymus ir traukti į bylą trečiuosius asmenis, kadangi taip būtų pažeistas nešališkumo, nepriklausomo bylos nagrinėjimo teisme ir šalių rungimosi principai. Nurodė, kad pats atsakovas, žinodamas apie vykstantį teismo procesą, turėjo tinkamai įgyvendinti savo procesines teises, tačiau savo teisėmis nesinaudojo, todėl užtikrinant sąžiningos proceso šalies teises ir egzistuojant įstatyme numatytoms sąlygoms, buvo taikytas sprendimo už akių institutas. Pažymėjo, kad pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nėra skundas, todėl teismas nagrinėdamas pareiškimą vertina, ar vadovaujantis pasyviosios šalies pateiktais įrodymais teismas turėjo priimti kitokį sprendimą, ar tokie įrodymai kelia pakankamai abejonių teismo sprendimo už akių teisingumui. Nurodė, kad atsakovas turėjo pateikti teismui įrodymus, kurie galėtų patvirtinti 2014-02-25 sprendimo už akių nepagrįstumą/neteisėtumą, tačiau tokie įrodymai nebuvo pateikti. Pažymėjo, kad atsakovas net nepaaiškino, koks jo santykis su UAB „Transmiva“ ir Venter Intex LLP, ar jis yra jų atstovas ar ne. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas atskirajame skunde iš esmės suformulavo apeliacinio skundo motyvus, išdėstė nenuoseklią poziciją, tačiau nesiekė pašalinti savo pasyvumo civiliniame procese pasekmių. Pažymėjo, kad apeliantas nepateikė jokių paaiškinimų ir įrodymų apie savo dalyvavimą pervežimuose, apie atstovavimo buvimo faktą, apie įgaliojimus užsakyti prekes kitų asmenų vardu ir kt., o tik kėlė prielaidas ir neigė teismo nustatytų aplinkybių egzistavimą, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo naikinti priimtą sprendimą ir atnaujinti bylos nagrinėjimą. Nurodė, kad byloje yra įrodymai, kad atsakovas raštu įsipareigojo iki 2013-03-01 apmokėti konkrečias ieškovo išrašytas sąskaitas, todėl nepaaiškinama, kodėl atsakovo įsipareigojimas turėtų būti laikomas daline ar solidaria prievole. Pažymėjo, kad apeliantas prie atskirojo skundo pridėjo įrodymais, kuriais įrodinėja atstovavimo santykių egzistavimą, tačiau jie nėra išversti į valstybinę kalbą, o be to, šios aplinkybės pirmos instancijos teismo nagrinėtos 2014-02-25 sprendime už akių, todėl tokių įrodymų būtinybė negalėjo iškilti vėliau. Atkreipė dėmesį, kad iš lietuvių kalbą patiektų įrodymų negalima nustatyti susirašinėjimo turinio, t. y. ar tas susirašinėjimas susijęs ir kaip susijęs su ieškovo ieškinyje dėl užmokesčio už krovinio vežimą bei palūkanų priteisimo nurodytais pervežimais. Pažymėjo, kad ieškovas neklaidino teismo, o vadovavosi esamais įrodymais, o būtent, 2013-09-26 Kauno apylinkės teismas patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria atsakovas sutuoktinei perleido visą savo turtą, be to, pareiškėjai patvirtini, kad neturi kreditorių, nors ieškovo turtui (tame tarpe valdomam ir jungtine nuosavybe) 2013-08-02 nutartimi buvo uždėtas areštas. Pažymėjo, kad atsakovas visos šios civilinės bylos nagrinėjimo metu elgėsi pasyviai, susidomėjimas byla kilo tik tada, kai ieškovas kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl santuokos nutraukimo bylos atnaujinimo, reikalaudamas pateikti jo teisių ir teisėtų interesų nepažeidžiančių sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis naikintina, klausimas išspręstinas iš esmės.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų LR CPK 329 str. 2 d., nenustatyta. Nuostata, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, reiškia, jog teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo (nutarties) ar jos dalies teisėtumą ir pagrįstumą.

Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas atsakovo R. D. pareiškimas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 25 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo, laikytina pagrįsta ir teisėta. Kaip matyti iš skundžiamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 27 d. nutarties turinio, teismas darė išvadą, kad nėra nė vienos CPK 288 str. 4 d. nurodytos aplinkybės, sudarančios pagrindą panaikinti sprendimą už akių.

Teismo sprendimo už akių instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas (CPK 5 str., 13 str.), taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, skatini šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis bei nevilkinti proceso (CPK 7 str.). Tokiu būdu sprendimo už akių teisėtumo peržiūrėjimo specifika – ribojimas apeliacine tvarka skųsti sprendimą šaliai, kurios atžvilgiu jis yra priimtas (CPK 285 str. 5 d.), suponuoja teismo pareigą tokį sprendimą priimti tik griežtai laikantis jo priėmimo tvarkos, esant įstatyme numatytiems pagrindams ir sąlygoms, kad nebūtų be pagrindo suvaržytos ar pažeistos proceso dalyvių teisės. Sprendimo už akių priėmimo sąlygos įtvirtintos CPK 285 str., kurio 1 d. numato, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Taigi, sprendimas už akių gali būti priimtas, kai būdama tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą, šalis nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso skatinimu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdama nepagrįstai vilkinti bylos nagrinėjimą. Pažymėtina, jog sprendimas už akių priimamas tik tais atvejais, kai byloje yra pateikti tik vienos iš šalių įrodymai. Priimdamas, sprendimą už akių teismas atlieka formalų pateiktų ir nurodomų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Pažymėtina, kad teismo sprendimo už akių priėmimas nėra teisinė sankcija, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl ji turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu, nes teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad šalis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Dėl to pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo atsiliepimo į ieškinį nepateikimo, neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad buvo visos CPK 285 str. numatytos sąlygos priimti sprendimą už akių. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė atsakovui terminą atsiliepimo trūkumams pašalinti, nes jis akivaizdžiai neatitiko visų procesinių dokumentui keliamų reikalavimų. Pažymėtina ir tai, kad teismas atsakovo prašymu rezoliucija atnaujino terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimui paduoti ir pareiškimą priėmė. Ginčo dėl termino atnaujinimo nėra. Apeliantas pateikdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, taip pat atskirajame skunde nurodė, jog teismo priimtas sprendimas už akių nepagrįstas, todėl jis naikintinas ir bylos nagrinėjimas atnaujintinas.

Pagal CPK 288 str. 4 d., išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Sprendimo už akių priėmimas yra savitas, specifinis civilinio proceso teisės institutas, turintis tam tikrų ypatumų. Vienas iš tokių ypatumų yra susijęs su byloje pateiktų įrodymų vertinimu. Kad galėtų priimti sprendimą už akių, teismas turi atlikti formalų įrodymų vertinimą, t. y. turi spręsti, ar, pasitvirtinus byloje pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.). Tik įsitikinęs, kad, pasitvirtinus byloje pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą, teismas priima sprendimą už akių. CPK 285 str. 2 d. nuostatą būtina aiškinti ne vien pažodžiui, bet ir atsižvelgti į sprendimo už akių priėmimo tikslus, esmę, prigimtį, į visą santykių, susijusių su sprendimo už akių priėmimu, teisinį CPK reglamentavimą, taip pat į civilinio proceso principus ir tikslus. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime, priimtame byloje Nr. 35/03-11/06, pažymėjo, kad civilinio proceso santykius įstatymu būtina reguliuoti taip, kad būtų sudarytos teisinės prielaidos teismui ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą byloje. CPK 263 str. nuostatos reikalauja, kad teismo sprendimas turi būtų teisėtas ir pagrįstas. Teismo sprendimas laikomas teisėtu, jeigu jis priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialiosios bei proceso teisės normas, pagrįstu – jeigu teismo išvados atitinka įstatymo nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Tik teisminio nagrinėjimo metu ištyrus ir įvertinus įrodymus, remiantis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis, suformuluotomis CPK 176 - 185 str., bei tinkamai nustačius turinčias reikšmės bylai aplinkybes galima prieiti prie išvados, ar suinteresuoto asmens kreipimasis į teismą teisminės gynybos yra pagrįstas.

Taigi, prieš priimdamas sprendimą už akių teismas privalo visapusiškai ištirti byloje pateiktus įrodymus, negali jų tirti paviršutiniškai, į juos neįsigilinęs bei jų neįvertinęs pagal įrodymų vertinimo taisykles. Tokį teiginį taip pat patvirtino Konstitucinis Teismas, pirmiau nurodytame nutarime konstatavęs, kad CPK 285 str. 2 d. nuostatos negalima aiškinti kaip įpareigojančios teismą priimti sprendimą už akių net ir tuo atveju, kai, jo manymu, byloje pateiktų įrodymų nepakanka teisingam sprendimui byloje priimti.

Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai nurodė atsakovas, teismas neturėjo galimybės įsitikinti, kokie santykiai siejo atsakovą ir UAB „Transmiva“ bei Venter Intex LLP. Byloje nėra jokių duomenų ir įrodymų apie atstovavimo santykius tarp šių subjektų, todėl nėra aišku, kuo vadovaujantis teismas nusprendė, jog atsakovas viršijo savo įgaliojimus. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje būtina išsiaiškinti atsakovo ir UAB „Transmiva“ bei Venter Intex LLP atstovavimo santykius, kokiu pagrindu atsakovui suteikta teisė sudaryti krovinių pervežimo paslaugas su ieškovu ir prisiimti įsipareigojimus asmeniškai atsiskaityti su paslaugų tiekėjais, kitaip tariant, neišreikalavus duomenų apie atstovavimo apimtį, negalimas tinkamas ginčo išsprendimas. Pažymėtina, kad sąskaitos faktūros išrašytos įmonės vardu, kuriai ir buvo suteiktos pervežimo paslaugos, todėl vėl gi kyla klausimas, kodėl ir kokiu pagrindu atsakovas privalo mokėti už tretiesiems asmenims suteiktas paslaugas. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje esantis atsakovo raštelis yra neoriginalaus dokumento nuorašas, todėl vien tam, kad vertinti šio raštelio, kaip rašytinio įrodymo reikšmę, pagal jį galiamai priimto įsipareigojimų apimtis, į bylą turėtų būti pateiktas šio dokumento originalas ar tinkamai patvirtinta kopija. Be to, atsakovas ginčija šio raštelio tikrumą ir juo prisiimtus įsipareigojimus, o pirmosios instancijos teismas nenurodė, ar yra visos materialinės teisės sąlygos, laikyti raštelyje surašytą atsakovo įsipareigojimą galiojančiu. Pažymėtina ir tai, kad išreikalavus papildomus rašytinius duomenis, bei pasiaiškinus nurodytas aplinkybes, galimai spręstinas klausimas ir dėl UAB „Transmiva“ bei Venter Intex LLP įtraukimo į bylą dalyvaujančiais byloje asmenimis.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad CPK 288 str. 4 d. numatyti bylos atnaujinimo pagrindai negali būti vertinami formaliai, o minėtos dalies 1 punkte nurodytas sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo atnaujinimo pagrindas (šalies pareiškime nurodyti įrodymai, galintys turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui) suprastinas nebūtinai kaip įrodymų pateikimas materialiąja prasme, bet ir kaip duomenų, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, nurodymas (CPK 287 str. 1 d. 4 p.). Be to, nagrinėdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teismas nenagrinėja bylos iš esmės, o tam, kad būtų panaikintas sprendimas už akių ir atnaujintas bylos nagrinėjimas, teismui pakanka įsitikinti, kad pareiškime nurodyti argumentai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Nors atsakovas nepašalino atsiliepimo į ieškinį trūkumų, tačiau pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodžius aplinkybes ir įrodymus, galinčius patvirtinti sprendimo neteisingumą ir asmens teisių pažeidimą, teismas privalo naikinti sprendimą už akių.

Vadovaudamasis aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu bei motyvais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovo pareiškime ir atskirajame skunde nurodyti įrodymai ir argumentai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, dėl ko priimtas sprendimas už akių turi būti panaikintas ir bylos nagrinėjimas atnaujintas (CPK 288 str. 4 d. 1 p.).

Atnaujinus bylos nagrinėjimą, byla perduodama nagrinėti iš naujo Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo byloje 2014 m. vasario 25 d. priimtą sprendimą už akių ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.