Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-05-06 · Civilinė byla Nr. e2-13510-937/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-05-06
Bylos Nr.
e2-13510-937/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-08403-2020-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erika Zablockaja
Ieškovas
Vilniaus teritorinė ligonių kasos
Atsakovas
L. Ž.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-13510-937/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08403-2020-8Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.6.1.; 2.6.10.5.2.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 6 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Zablockaja, rašytinio proceso tvarka, priimdama sprendimą už akių, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Vilniaus teritorinė ligonių kasos ieškinį atsakovui L. Ž. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 191,61 Eur žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad ieškovė iš Ispanijos kompetentingos institucijos gavo sąskaitas (S080), patvirtinančias, kad atsakovui 2017-11-20 buvo suteiktos būtinosios sveikatos priežiūros paslaugos, todėl pateiktos sąskaitos apmokėtos PSDF biudžeto lėšomis. Tarybos Reglamentas Nr. 1408/71 „Dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje“ nustato, kad vienoje ES šalyje sveikatos draudimu apdraustas asmuo turi teisę gauti sveikatos priežiūros paslaugas kitoje ES šalyje, o šių paslaugų išlaidas kompensuos šalies, kurioje asmuo yra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, kompetentinga sveikatos draudimo įstaiga. Teigia, kad atsakovas pasinaudojo Europos sveikatos draudimo kortele, nors šių sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu jis nebuvo draustas privalomuoju sveikatos draudimu, todėl turi sumokėti už jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.

Atsakovui adresuoti teismo procesiniai dokumentai įteikti atsakovui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, darbovietės administracijai. Kadangi atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, esant ieškovės prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2017-11-20 atsakovui Ispanijoje buvo suteiktos būtinosios sveikatos priežiūros paslaugos. Kadangi atsakovas pasinaudojo Europos sveikatos draudimo kortele (toliau – ESDK), Iš Ispanijos kompetentingos institucijos buvo gautos sąskaitos (S080), kurios patvirtina būtinosios sveikatos priežiūros paslaugų suteikimą atsakovui. Lietuvos Respublikos draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenimis, asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu (2017-11-20) atsakovas L. Ž. nebuvo apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje, todėl neturėjo teisės pateikti ESDK Ispanijos sveikatos priežiūros įstaigai. Dėl nurodytų priežasčių ieškovė patyrė 191,61 Eur žalą. Asmuo, kuriam buvo suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos ES šalyse, nepranešęs apie draustumo statuso pasikeitimą ar kortelės praradimą, atsako teisės aktų nustatyta tvarka, nes asmens sveikatos priežiūros išlaidos PSDF biudžeto lėšomis kompensuojamos tik apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu asmenims.

2020-01-17 pranešimu Nr. 4K-422 ir pakartotiniu 2020-02-14 pranešimu Nr. 3S-2157 ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa kreipėsi į atsakovą dėl žalos atlyginimo, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas būtų atlyginęs ieškovei žalą (CPK 178 str.).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.280 str. nustatyta, kad, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo.

Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymas numato sveikatos priežiūros išlaidų kompensavimą tik apdraustiesiems privalomuoju sveikatos draudimu. Dėl atsakovo neteisėto ESDK panaudojimo PSDF biudžetui buvo padaryta žala, nes atsakovui, neturinčiam apdrausto privalomuoju sveikatos draudimu asmens statuso, buvo suteiktos iš PSDF biudžeto kompensuotos sveikatos priežiūros paslaugos. Atsakovui suteiktų ir iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtų gydymo paslaugų kaina, t. y. 191,61 Eur, sudaro žalą PSDF biudžetui. Atsakovo naudos (kompensuojamųjų sveikatos priežiūros paslaugų) gavimas yra tiesiogiai susijęs su jo įstatyminių pareigų neįvykdymu – neteisėtais veiksmais. Esant šioms aplinkybėms pripažintina, kad yra visos sąlygos atsakovo deliktinei atsakomybei kilti. Dėl nurodyto ieškovei iš atsakovo priteistina 191,61 Eur žalos atlyginimo (CK 6.263 str.).

Vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d., ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 191,61 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2020-03-23, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų buvo atleista (CPK 83 str. 1 d. 5 p.), vadovaujantis CPK 96 str. 1 d., iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 15 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d.) ir 3,58 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 3 p.), nes iš šalies pagal CPK 96 str. 6 d. į valstybės biudžetą išieškotina bendra bylinėjimosi išlaidų suma, t. y. 18,58 Eur, yra didesnė negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatyta minimali valstybei priteistina iš šalies bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-286 str.,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei Vilniaus teritorinei ligonių kasai, j. a. k. 188783796, iš atsakovo L. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) 191,61 Eur (vieno šimto devyniasdešimt vieno euro 61 ct) žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą (191,61 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2020-03-23, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti valstybei iš atsakovo L. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) 18,58 Eur (aštuoniolika eurų 58 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Išaiškinti atsakovui, kad suma, priteista valstybei, turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AB, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Įmokos kodas 5660. Sumokėjus išlaidas valstybės naudai, nedelsiant pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 str. 2 d. reikalavimus.

Ieškovė per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Erika Zablockaja