Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI-4260-541/2019

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-10-15
Bylos Nr.: eI-4260-541/2019
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-02417-2019-9
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Fausta Vitkienė, Jolanta Vėgelienė
Pareiškėjas: R. R.
Atsakovas: Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos
Trečiasis asmuo: R. J., G. J.

Administracinė byla Nr. eI-4260-541/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02417-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 26; 55.1.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Jolantos Vėgelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Faustos Vitkienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. R. skundą atsakovei Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (tretieji suinteresuoti asmenys – R. J. ir G. J.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja R. R. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašoma: 1) panaikinti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Tarnyba) 2019 m. birželio 25 d. raštą Nr. D2-0903-(1.20.); 2) įpareigoti atsakovę per 20 dienų pateikti pareiškėjai – advokatei R. R. – 2019 m. birželio 11 d. prašymu reikalautą informaciją bei dokumentus: informaciją apie neplaninių patikrinimų IĮ Radavičiaus klinikoje, VšĮ Raseinių ligoninėje ir Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje pacientei G. J. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės metu užfiksuotus gydytojų padarytus pažeidimus, pradėtas administracines teisenas, priimtus sprendimus, šioje informacijoje nenurodant informacijos apie pacientės G. J. buvimą sveikatos priežiūros įstaigoje, gydymą, sveikatos būklę, diagnozę, prognozes ir gydymą bei visos kitos asmeninio pobūdžio informacijos apie G. J. (el. b. l. 1–4).

Paaiškina, kad R. J. 2019 m. sausio 17 d. pranešimu apie galimai padarytus administracinius nusižengimus kreipėsi į Tarnybą, kurios prašė pradėti administracinę teiseną dėl trijų gydytojų pareigų neatlikimo ir/ar netinkamo pareigų atlikimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 54 straipsnį, nustačius nusižengimus surašyti administracinių nusižengimų protokolus įtariamiems nusižengimų padarymu asmenims. Tarnyba 2019 m. sausio 29 d. raštu pateikė atsakymą, kad R. J. nesilaikė skundams nustatytos tvarkos, dėl ko skundas paliekamas nenagrinėtu. R. J. su 2019 m. vasaros 5 d. prašymu kreipėsi į Tarnybos direktorę, kurios, be kita ko, prašė perduoti jo 2019 m. sausio 17 d. pranešimo nagrinėjimą skyriui, turinčiam teisę pradėti administracinę teiseną ir surašyti administracinio nusižengimo protokolus pagal ANK 54 straipsnį. Tarnyba 2019 m. kovo 7 d. raštu Nr. D2-1999-( 1.20) R. J. informavo, kad pagal prašyme pateiktą informaciją Tarnyba atliks IĮ Radavičiaus klinikoje, VšĮ Raseinių ligoninėje ir Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje pacientei G. J. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės neplaninius patikrinimus.

Pareiškėja, kaip R. J. advokatė, pastarojo pavedimu Tarnybai pateikė 2019 m. gegužės 8 d. prašymą pateikti informaciją apie neplaninių patikrinimų metu užfiksuotus gydytojų padarytus pažeidimus, pradėtas administracines teisenas ir kitus Tarnybos atliktų patikrinimų rezultatus bei išvadas. Pareiškėja taip pat prašė pateikti neplaninių patikrinimų metu priimtų sprendimų kopijas. Prašyme nurodė, kad šie duomenys reikalingi R. J. gynybai baudžiamojoje byloje. Tarnyba 2019 m. gegužės 21 d. raštu Nr. D2-5041 -(1.20.) nurodė, kad neplaniniai patikrinimai nėra užbaigti, o informacija apie šiuos patikrinimų rezultatus nebus pateikta, nes įstatymai numato, jog informacija apie paciento buvimą sveikatos priežiūros įstaigoje, gydymą, sveikatos būklę, diagnozę, prognozes ir gydymą, taip pat visa kita asmeninio pobūdžio informacija apie pacientą turi būti laikoma konfidencialia. Tarnyba nurodė, kad pareiškėja turi kreiptis į bylą nagrinėjantį teismą, prašydama išreikalauti iš Tarnybos tokio pobūdžio informaciją.

Šalies argumentai

Pareiškėja su 2019 m. birželio 11 d. pakartotiniu prašymu dėl informacijos gavimo kreipėsi į Tarnybą, kuriai nurodė, kad baudžiamoji byla jau išnagrinėta Šiaulių apygardos teisme, o duomenys, kurių pareiškėja prašė 2019 m. gegužės 8 d. prašymu, pareiškėjai reikalingi R. J. gynybai kasacinio skundo Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (toliau – LAT) ruošimui. Šiame prašyme taip pat nurodė, kad kasacinio skundo pateikimo terminas yra iki 2019 m. rugpjūčio 3 d. ir kad nėra jokios teisinės galimybės kreiptis į teismą su prašymu išreikalauti informaciją iš Tarnybos, kadangi šiuo metu teisme byla nebenagrinėjama, bylos nagrinėjimas yra užbaigtas priimant procesinį sprendimą. Pareiškėja prašyme pažymėjo, kad jai, kaip R. J. advokatei, kliudoma vykdyti pareigas, susijusias su baudžiamosios bylos nagrinėjimu. Be to, jai, kaip R. J. gynėjai, iš baudžiamojoje byloje esančių dokumentų (joje esančios specialisto išvados, nuosprendžio, nutarties ir medicininių dokumentų, su kuriais teismas leido susipažinti) yra žinoma visa informacija apie pacientės G. J. buvimą sveikatos priežiūros įstaigoje, gydymą, sveikatos būklę, diagnozę, prognozes ir gydymą, taip pat visa kita asmeninio pobūdžio informacija apie pacientą, kuri turi būti laikoma konfidencialia. Todėl jos pateikimas nebėra saugomas konfidencialumo nuostatomis. Pareiškėja nurodė, kad 2019 m. gegužės 8 d. rašte buvo prašoma pateikti duomenis ne apie pacientės G. J. buvimą sveikatos priežiūros įstaigoje, gydymą, sveikatos būklę, diagnozę, prognozes ir gydymą bei visą kitą asmeninio pobūdžio informaciją, o apie neplaninių patikrinimų metu užfiksuotus gydytojų padarytus pažeidimus, pradėtas administracines teisenas ir kitus Tarnybos atliktų patikrinimų rezultatus bei išvadas. Taip pat prašė pateikti neplaninių patikrinimų metu priimtų sprendimų kopijas.

Pareiškėja pakartotinai 2019 m. birželio 11 d. prašymu Tarnybos prašė pateikti tą pačią informaciją, nenurodant informacijos apie pacientės G. J. buvimą sveikatos priežiūros įstaigoje, gydymą, sveikatos būklę, diagnozę, prognozes ir gydymą bei visos kitos asmeninio pobūdžio informacijos apie G. J.. Pareiškėja nurodė, kad šios informacijos nepateikimą ar atsisakymą šią informaciją pateikti traktuos kaip trukdymą ir kliudymą vykdyti advokato pareigas, susijusias su baudžiamosios bylos nagrinėjimu. Tarnyba 2019 m. birželio 25 d. atsakymu dar kartą atsisakė pateikti R. J. gynybai reikalingus duomenis.

Atsiliepimas

Atsakovė Tarnyba atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutiko ir prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą (el. b. l. 22–27).

Nurodo, kad pareiškėja (advokatė R. R.) atstovauja R. J., kuris Šiaulių miesto apylinkės teismo ir Šiaulių apygardos teismo pripažintas kaltu padaręs jam inkriminuojamus veiksmus savo žmonos G. J. atžvilgiu, kuri šiame procese pripažinta nukentėjusiąja. Pažymėjo, kad nors advokatė pateikė skundą teismui savo vardu, R. J. nurodydama trečiuoju suinteresuotu asmeniu, Sprendimas atsisakyti pateikti informaciją buvo priimtas vertinant R. J. teisę gauti informaciją. Advokatė, kreipdamasi į Tarnybą, visada kaip pagrindą gauti informaciją nurodydavo atstovavimą R. J.. Atsakovės teigimu, logiška ir teisinga, kad advokatas, atstovaudamas klientui, negali gauti daugiau informacijos, negu turi teisę gauti jo klientas, t. y. advokatas veikia jo atstovaujamajam suteiktų teisių apimtyje. Todėl sprendžiant dėl Tarnybos galimo Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 44 straipsnio pažeidimo, turi būti įvertinta, ar advokatės R. R. atstovaujamasis turėjo teisę gauti duomenis, kurių prašė advokatė.

Pažymi, kad Tarnybos atliekamo patikrinimo metu vertinamiems duomenims apie paciento sveikatą taikomi aukščiausi konfidencialumo ir privatumo reikalavimai. Konfidenciali informacija gali būti suteikiama kitiems asmenims tik turint rašytinį paciento sutikimą, kuriame yra nurodyti tokios informacijos suteikimo pagrindas ir naudojimo tikslai, išskyrus atvejus, kai pacientas medicinos dokumentuose yra pasirašytinai nurodęs, koks konkretus asmuo turi teisę gauti tokią informaciją, taip pat tokios informacijos teikimo mastą ir terminus. Pacientas turi teisę nurodyti asmenis, kuriems konfidenciali informacija negali būti teikiama. Pacientė aiškiai uždraudė R. J. teikti savo duomenis apie sveikatą.

R. J. aiškiai ir nedviprasmiškai 2019 m. vasario 17 d. rašte Tarnybai nurodė, kad neturi jokios teisės atstovauti savo žmonai, be to, pažymėjo, jog neprašė, kad jo prašymas būtų nagrinėjamas kaip skundas, o kaip informacija apie galimai gydytojų netinkamai vykdomą veiklą, t. y. R. J. iš esmės prašė, jog Tarnyba atliktų neplaninį patikrinimą.

Tais atvejais, kai atliekamas neplaninis patikrinimas, Tarnyba neteikia duomenų apie galimą asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo pažeidimą pateikusiems asmenims patikrinimo išvadų tol, kol asmuo pateiks dokumentus, įrodančius teisę gauti konfidencialią informaciją apie paciento sveikatą. Be to, informaciją pateikęs žmogus nelaikomas proceso šalimi, o tik pilietinę pareigą atlikusiu asmeniu. Tarnyba, kaip valstybinė įstaiga, turinti aiškią teisės aktais apibrėžtą kompetenciją ir įgaliojimus, įvertina pateiktą informaciją ir priima atitinkamą sprendimą, apie kurį informuojamas informaciją pateikęs asmuo – tokiu būdu pasibaigia Tarnybos įpareigojimai informaciją pateikusio asmens atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog Tarnyba informavo R. J. apie pradėtą neplaninį patikrinimą. Tarnyba, pradėjusi neplaninių patikrinimą, nebeturi pareigų informaciją pateikusio asmens atžvilgiu, tačiau turi bendrą pareigą patikrinimą užbaigti taip, kaip to reikalaujama teisės aktais: Tarnyba išsamiai išnagrinėja atvejį, pateikia išvadas, taiko atitinkamas poveikio priemones ir pagal poreikį informuoja apie patikrinimo išvadas kitas institucijas pagal kompetenciją.

Atsiliepimas

Atsakovė nurodo, kad R. J. taip pat kreipėsi į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariatą, kuriam nurodė, kad buvo nuteistas pagal galimai suklastotus įrašus savo žmonos medicininėje dokumentacijoje ir policiją informavo, jog Tarnyba pagal jo pranešimą yra atlikusi patikrinimą. Pareiškėjas prašė pagal Tarnybos patikrinimo duomenis nuteisti kaltus asmenis. Tarnyba 2019 m. liepos 5 d. pateikė policijai patikrinimų ataskaitas bei įsakymus. Raseinių policijos komisariatas telefonu Tarnybą informavo, jog buvo atsisakyta pradėti tyrimą. Taigi, nors Tarnyba pagal patikrinimo rezultatus ir nebuvo nustačiusi pagrindų kreiptis į policiją, vis dėlto ši institucija yra išnagrinėjusi šį atvejį ir nenustatė pagrindų pradėti ikiteisminį tyrimą.

Asmuo, kreipdamasis į gydytoją, pagrįstai tikisi konfidencialumo ir privatumo, todėl būtent jam pačiam yra suteikta išimtinė teisė spręsti dėl informacijos apie savo sveikatą atskleidimo kitiems asmenims, išskyrus siauras teisės aktais reglamentuotas išimtis. Kiekvieną kartą, kai asmens duomenų valdytojas/tvarkytojas priima sprendimą dėl leidimo susipažinti su asmens duomenims, turi būti įvertinta asmens, prašančio susipažinti su bylos nagrinėjimo medžiaga, teisė susipažinti su tokiais duomenimis. Kaip minėta, G. J. yra aiškiai nurodžiusi, kad draudžia savo asmens duomenis atskleisti tretiesiems asmenims ir nepageidauja atlikti patikrinimo. Tarnyba, siekdama apsaugoti G. J. teisę į privatumą, priėmė sprendimą neatskleisti patikrinimo išvadų R. J. ir jo atstovams.

Atsiliepimas

Atsakovė nesutinka su pareiškėjos argumentu, kad patikrinimo duomenys negali būti laikomi konfidencialiais, kadangi jai, kaip R. J. atstovei baudžiamojoje byloje, jau yra žinoma informacija apie G. J. sveikatą. Tarnybai nėra žinoma, kokia apimtimi advokatė yra susipažinusi su G. J. sveikatos istorija – Tarnyba nebuvo įtraukta į baudžiamąjį procesą nei pirminėje, nei apeliacinėje instancijoje. Taigi Tarnyba negalėjo pateikti patikrinimo išvadų remiantis aplinkybe, jog pacientės asmens duomenims nebėra taikoma konfidencialumo sąlyga.

Žemesnės instancijos teismas

Atsakovė atkreipia dėmesį, kad Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai bei Šiaulių apygardos teismas, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį, rėmėsi ne tik R. J. ginčijamais dokumentais, bet ir kitų įrodymų visuma. Lietuvos Respublikos teismams yra suteikti platūs įgaliojimai, įskaitant teisę kreiptis į kompetentingas institucijas tais atvejais, kai kyla abejonių dėl pateiktų įrodymų tinkamumo. Tuo atveju, jeigu advokatė yra įsitikinusi, jog teismai netinkamai vertino įrodymus, ši aplinkybė pati savaime gali būti panaudota kaip vienas iš kasacinio skundo argumentų.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo G. J. atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, kad kategoriškai nesutinka, kad jos duomenys būtų atskleisti tretiesiems asmenims be jos sutikimo, įgaliojimo (el. b. l. 43). G. J. taip pat nesutinka, kad jos sutuoktinis R. J. ir advokatė R. R. rinktų ir naudotų duomenis apie G. J., jos sveikatą, gydymą, privatų gyvenimą be jos sutikimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl Tarnybos 2019 m. birželio 25 d. rašto Nr. D2- 0903-( 1.20.) teisėtumo ir pagrįstumo, t. y. ar pagrįstai Tarnyba pareiškėjai nepateikė jos prašomos informacijos.

Iš byloje esančių pareiškėjos ir atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių nustatyta, kad R. J. su 2019 m. sausio 17 d. pranešimu kreipėsi į Tarnybą, kurios prašė pradėti administracinių nusižengimų teiseną dėl trijų gydytojų pareigų neatlikimo ir/ar netinkamo pareigų atlikimo pagal ANK 54 straipsnį, išreikalauti pacientės ligos istoriją bei surašyti administracinio nusižengimo protokolus dėl veiksmų, nurodytų jo pranešime.

Tarnyba 2019 m. kovo 7 d. raštu R. J. informavo, jog pagal jo prašyme nurodytą informaciją atliks neplaninius patikrinimus nurodytose įstaigose (el. b. l. 6). Tarnyba taip pat pažymėjo, kad bet koks paciento medicinos dokumentų tyrimas ar vertinimas yra betarpiškai susijęs su konfidencialia paciento informacija ir su paciento asmens duomenimis, todėl Tarnyba galės pateikti R. J. atliktų neplaninių patikrinimų išvadas tik gavusi teisės aktų nustatyta tvarka R. J. išduotą įgaliojimą atstovauti pacientei G. J..

G. J. Tarnybai pateikė 2019 m. kovo 14 d. pareiškimą, kuriame nurodė, kad Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu buvo pripažinta nukentėjusiąja baudžiamojoje byloje, kurioje R. J. buvo pripažintas kaltu (el. b. l. 44, 45). G. J. nurodė, jog sužinojusi, kad Tarnyba pradėjo patikrinimą dėl jai teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kategoriškai prieštarauja, kad toks patikrinimas vyktų ir išreiškė nepritarimą, kad jos duomenys būtų renkami, pateikti, panaudoti ir perduoti tretiesiems asmenims.

Žemesnės instancijos teismas

Pareiškėja Tarnybai pateikė 2019 m. gegužės 13 d. prašymą pateikti informaciją apie neplaninių patikrinimų metu užfiksuotus gydytojų padarytus pažeidimus, pradėtas administracines teisenas ir kitus atliktų patikrinimų rezultatus bei išvadas; pateikti neplaninių patikrinimų metu priimtų sprendimų kopijas (el. b. l. 7, 8). Nurodė, kad informacija ir prašomi dokumentai reikalingi R. J. gynybai baudžiamojoje byloje.

Tarnyba 2019 m. gegužės 21 d. raštu Nr. D2-5041-/1.2 pateikė atsakymą, kad šiuo metu patikrinimas dar nėra užbaigtas ir nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad R. J. nepateikė atstovavimą G. J. patvirtinančių dokumentų, informacija apie patikrinimo išvadas teikiama nebus (el. b. l. 9, 10).

Pareiškėja Tarnybai pateikė 2019 m. birželio 11 d. prašymą pateikti informaciją apie neplaninių patikrinimų metu užfiksuotus gydytojų padarytus pažeidimus, pradėtas administracines teisenas, priimtus sprendimus, šioje informacijoje nenurodant informacijos apie pacientės G. J. buvimą sveikatos priežiūros įstaigoje, gydymą, sveikatos būklę, diagnozę, prognozes ir gydymą bei visos kitos asmeninio pobūdžio informacijos apie G. J. (el. b. l. 11–13). Pažymėjo, kad pareiškėjai, kaip R. J. gynėjai, iš baudžiamojoje byloje esančių dokumentų (joje esančios specialisto išvados, nuosprendžio, nutarties ir medicininių dokumentų, su kuriais teismas leido susipažinti) yra žinoma visa informacija apie pacientės G. J. buvimą sveikatos priežiūros įstaigoje, gydymą, sveikatos būklę, diagnozę, prognozes ir gydymą, taip pat visa kita asmeninio pobūdžio informacija apie pacientę, kuri turi būti laikoma konfidencialia. Todėl jos pateikimas nebėra saugomas konfidencialumo nuostatomis.

Tarnyba 2019 m. birželio 25 d. raštu Nr. D2-6503-(1.20.) R. J. ir jo atstovei R. R. pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad Tarnyba atliko asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir prieinamumo neplaninius patikrinimus 3-jose asmens sveikatos priežiūros įstaigose ir parengė atitinkamas ataskaitas (el. b. l. 14, 15). Paaiškino, kad neplaninio patikrinimo ataskaitose pateiktas išvadas sudaro informacija, kuri yra neatsiejama nuo pacientės G. J. asmens duomenų, susijusių su jos sveikata. Tarnyba nurodė, jog R. J. bei jo advokatė nėra tinkami pacientės G. J. atstovai, todėl informacijos apie dėl pacientei teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų patikrinimo išvadas neteiks.

Asmenų teisę gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas, kuris nustato šios teisės įgyvendinimo tvarką, reguliuoja valstybės bei savivaldybių institucijų ir įstaigų veiksmus teikiant informaciją asmenims bei sudaro palankias sąlygas asmenims gauti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų disponuojamą informaciją ir ją panaudoti komerciniams ir nekomerciniams tikslams. Institucijos privalo teikti pareiškėjams ar jų atstovams dokumentus, išskyrus šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus atvejus (4 straipsnio 1 dalis). To paties įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad šis įstatymas netaikomas dokumentams, kuriuos teikti draudžia įstatymai ar jų pagrindu priimti kiti norminiai teisės aktai, įskaitant dokumentus, kurie nėra prieinami dėl nacionalinio ar visuomenės saugumo, šalies gynybos interesų, statistinių duomenų slaptumo, komercinio konfidencialumo arba kurie sudaro valstybės, tarnybos, banko, komercinę, profesinę paslaptį. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu.

Minėtas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas nagrinėjamu atveju netaikomas. Teismas taip pat pažymi, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 15 straipsnio 1 dalies 5 punkte kaip viena iš administracinių paslaugų yra įstatymų nustatytos viešojo administravimo subjekto informacijos teikimas asmenims. Asmens prašymas suteikti VAĮ 15 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytas administracines paslaugas nėra susijęs su asmens teisių pažeidimu, todėl yra nagrinėjamas ne pagal administracinės procedūros taisykles, nustatytas VAĮ 19–36 straipsniuose, bet pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintas Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisykles (toliau – Taisyklės) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2012 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63–1446/2012, 2013 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-334/2013, ir kt.). Atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jo turinį: į prašymą suteikti administracinę paslaugą – išduoti dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą, – atsakoma suteikiant prašomą administracinę paslaugą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (Taisyklių 35.1 punktas); į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (Taisyklių 35.2 punktas).

Vadovaujantis LVAT praktika įstaigos: 1) privalo teikti disponuojamą informaciją; 2) atsisakyti teikti informaciją gali tik įstatymo nustatyta tvarka (paisydamos teisės aktais nustatytų apribojimų) (žr., pvz., LVAT 2016 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1865-492/2016, 2017 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-604-438/2017, 2018 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-58-822/2018 ir kt.).

Kaip byloje nustatyta, pareiškėja yra advokatė ir ji į Tarnybą kreipėsi dėl informacijos pateikimo, remdamasi jai kaip advokatei suteiktomis papildomomis teisėmis, todėl šiuo atveju ginčui spręsti turi būti taikomas Advokatūros įstatymas, reglamentuojantis advokatų veiklos sąlygas ir tvarką.

Advokato teisių apimtis įtvirtinta Advokatūros įstatymo 44 straipsnyje, kurio 1 dalyje nurodyta, kad advokatas, vykdydamas advokato veiklą, turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų veiksmingoms teisinėms paslaugoms teikti reikalingą valstybės ir savivaldybių institucijų turimą ar kontroliuojamą informaciją, dokumentus, jų nuorašus arba motyvuotą atsisakymą juos pateikti. Advokato kreipimesi turi būti pateikti duomenys, įrodantys prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu. Ši advokato teisė suponuoja valstybės ar savivaldybės institucijų pareigą pagal advokato paklausimą minėtą informaciją teikti.

Nagrinėjamo ginčo dalykas – ar pagrįstai Tarnyba atsisakė teikti pareiškėjai, kaip R. J. advokatei, jos 2019 m. birželio 11 d. rašte nurodytą informaciją „apie neplaninių patikrinimų IĮ Radavičiaus klinikoje, VšĮ Raseinių ligoninėje ir Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje pacientei G. J. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės metu užfiksuotus gydytojų padarytus pažeidimus, pradėtas administracines teisenas, priimtus sprendimus, šioje informacijoje nenurodant informacijos apie pacientės G. J. buvimą sveikatos priežiūros įstaigoje, gydymą, sveikatos būklę, diagnozę, prognozes ir gydymą bei visos kitos asmeninio pobūdžio informacijos apie G. J.“.

Kaip byloje nustatyta, R. J. su pranešimais dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų gydytojų galimai netinkamai teiktų paslaugų kreipėsi į Tarnybą, kuri savo ruožtu atliko asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir prieinamumo neplaninius patikrinimus 3-jose asmens sveikatos priežiūros įstaigose ir parengė atitinkamas ataskaitas. Pareiškėja su prašymais pateikti informaciją apie minėtus patikrinimus kreipėsi į Tarnybą, kuri pareiškėjos prašomos informacijos nepateikė, kadangi neplaninių patikinimų ataskaitų išvadas sudaro informacija neatsiejama nuo pacientės G. J. asmens duomenų, susijusių su jos sveikata.

Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 8 straipsnio 1 dalyje ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 16 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę į savo asmens duomenų apsaugą.

Privataus gyvenimo apsaugą laiduoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, kurios 22 straipsnis, inter alia (lot. be kita ko), įtvirtina, jog žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.23 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus, fizinio asmens privatus gyvenimas neliečiamas; informacija apie asmens privatų gyvenimą gali būti skelbiama tik jo sutikimu; duomenų apie asmens sveikatos būklę paskelbimas pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką laikomas privataus gyvenimo pažeidimu. Informacija apie pacientą turi būti teikiama tik tuo atveju, jeigu tai yra privaloma pagal įstatymus (Civilinio kodekso 6.736 straipsnio 1 dalis).

Europos Parlamento ir Tarybos 2016 m. balandžio 27 d. reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų duomenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) 4 straipsnio 15 dalyje nustatyta, kad sveikatos duomenys – asmens duomenys, susiję su fizine ar psichine fizinio asmens sveikata, įskaitant duomenis apie sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, atskleidžiantys informaciją apie to fizinio asmens sveikatos būklę. Šio reglamento 5 straipsnyje nurodyti su asmens duomenų tvarkymu susiję principai įtvirtina, kad asmens duomenys turi būti renkami nustatytais, aiškiai apibrėžtais bei teisėtais tikslais (b p.); adekvatūs, tinkami ir tik tokie, kurių reikia siekiant tikslų, dėl kurių jie tvarkomi (c p.), 6 straipsnio 1 dalies a punkte reikalaujama turėti duomenų subjekto sutikimą. Šio reglamento 6 straipsnio 1 dalies f) punkte nustatyta, jog duomenų tvarkymas siekiant teisėtų trečiosios šalies interesų yra teisėtas tik tuo atveju, kai tokie duomenų subjekto interesai arba pagrindinės teisės ir laisvės, dėl kurių būtina užtikrinti asmens duomenų apsaugą, yra už juos viršesni.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo nuostatomis, paciento privatus gyvenimas yra neliečiamas. Šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paciento privatus gyvenimas yra neliečiamas, o informacija apie paciento gyvenimo faktus gali būti renkama tik su paciento sutikimu ir tuo atveju, jei tai yra būtina ligai diagnozuoti, gydyti ar pacientui slaugyti. Pagal to paties straipsnio 4 dalį, konfidenciali informacija gali būti suteikiama kitiems asmenims tik turint rašytinį paciento sutikimą, kuriame yra nurodyti tokios informacijos suteikimo pagrindas ir naudojimo tikslai, išskyrus atvejus, kai pacientas medicinos dokumentuose yra pasirašytinai nurodęs, koks konkretus asmuo turi teisę gauti tokią informaciją, taip pat tokios informacijos teikimo mastą ir terminus. Pacientas turi teisę nurodyti asmenis, kuriems konfidenciali informacija negali būti teikiama. To paties įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad be paciento sutikimo teisės aktų nustatyta tvarka konfidenciali informacija gali būti suteikiama valstybės institucijoms, kurioms Lietuvos Respublikos įstatymai suteikia teisę gauti konfidencialią informaciją apie pacientą, taip pat šio įstatymo 23 straipsnio 8 dalyje nurodytiems asmenims. Konfidenciali informacija šiems asmenims gali būti suteikiama tik rašytiniu jų prašymu, kuriame nurodomas konfidencialios informacijos prašymo pagrindas, jos naudojimo tikslai ir reikalingos informacijos mastas. Visais atvejais konfidencialios informacijos suteikimas turi atitikti protingumo, sąžiningumo ir paciento teisių apsaugos ir interesų prioriteto principus. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užtikrinant paciento teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą turi būti vadovaujamasi nuostata, kad paciento interesai ir gerovė yra svarbesni už visuomenės interesus. Šios nuostatos taikymas gali būti ribojamas įstatymų nustatytais atvejais, kai tai būtina visuomenės saugumo, nusikalstamumo prevencijos, visuomenės sveikatos arba kitų žmonių teisių ir laisvių apsaugai. Kai paciento skundas yra susijęs su informacijos apie pacientą, kuri yra konfidenciali, nagrinėjimu, tokios informacijos pateikimas sveikatos priežiūros įstaigos civilinę atsakomybę apdraudusiai draudimo įstaigai, asmenims, kurie tiesiogiai nagrinėja skundą, yra teisėtas ir pagrįstas. Asmenys, susipažinę su konfidencialia informacija, privalo užtikrinti jos konfidencialumą (23 straipsnio 8 dalis). Sveikatos apsaugos ministras 2001 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 65 patvirtino Informacijos apie pacientą valstybės institucijoms ir kitoms įstaigoms teikimo tvarkos aprašą, kuriame detalizuoti asmenys, turintys teisę gauti konfidencialią informaciją be paciento sutikimo. Atitinkamai Tarnybos direktoriaus 2013 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. T1-136 patvirtintame Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos neplaninių asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimų ir galimai neteisėtos asmens sveikatos priežiūros veiklos patikrinimų atlikimo tvarkos aprašo 36 punkte nustatyta, kad Tarnybos darbuotojai/tarnautojai turi užtikrinti informacijos apie paciento buvimą sveikatos priežiūros įstaigoje, jo sveikatos būklę, diagnozę, prognozes ir gydymą, taip pat visos kitos asmeninio pobūdžio informacijos apie pacientą konfidencialumą.

Iš teismui Tarnybos pateiktų 2019 m. gegužės 27 d. neplaninio asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo Nr. D11-40-2/2019 ataskaitos Nr. D17-87-(1.27) patvirtintos kopijos ir 2019 m. gegužės 28 d. Iš Neplaninio asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo Nr. D11-40-3/2019 ataskaitos Nr. D17-88-(1.27.) patvirtintos kopijos bei prie šių ataskaitų pridėtos medžiagos (kuri Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 26 d. nutartimi pripažinta neviešais duomenimis) nustatyta, kad visa jose esanti informacija yra neatsiejamai ir betarpiškai susieta su G. J. sveikatos būkle, diagnoze, prognozėmis, ir kita asmeninio pobūdžio informacija apie pacientą, atitinkamai, ji yra konfidenciali ir pagal aukščiau minėtą teisinę reglamentaciją gali būti teikiama tik ribotam teisės aktais apibrėžtam asmenų ratui. Byloje nėra duomenų, liudijančių, kad ši informacija pareiškėjai galėtų būti teikiama Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalies, 9 straipsnio 1 dalies ar 23 straipsnio 8 dalies pagrindu. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad iš G. J. atsiliepimo teismui ir 2019 m. kovo 14 d. pareiškimo, teikto Tarnybai, matyti, kad ji kategoriškai nesutinka, kad jos duomenys apie sveikatą ir gydymą būtų teikiami tretiesiems asmenims be jos sutikimo (el. b. l. 45, 46). G. J. atsiliepime aiškiai nurodė, kad nesutinka, kad jos sutuoktinis R. J. ir advokatė R. R. rinktų ir naudotų duomenis apie G. J., jos sveikatą, gydymą, privatų gyvenimą be jos sutikimo.

LVAT savo praktikoje yra konstatavęs, jog Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punktas, nors ir įtvirtina advokato, vykdančio advokato veiklą, teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų veiksmingoms teisinėms paslaugoms teikti reikalingą valstybės ar savivaldybių institucijų turimą ar kontroliuojamą informaciją, dokumentus, jų nuorašus arba motyvuotą atsisakymą juos pateikti, tačiau iš esmės nustato ir šios teisės įgyvendinimo sąlygą – advokatas turi pateikti prašymą (kreipimąsi), kuriame turi būti pateikti duomenys, įrodantys prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu. LVAT laikosi pozicijos, kad prašyme pateikti asmens duomenis advokatas turi nurodyti asmens duomenų naudojimo tikslą, teikimo bei gavimo teisinį pagrindą ir prašomų pateikti asmens duomenų apimtį, be to, advokato kreipimesi turi būti pateikti duomenys, įrodantys prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teikiamų paslaugų teikimu (LVAT 2016 m. gegužės 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1217-662/2016; LVAT 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1509-520/2018).

Kolegija pažymi, kad advokato teisė gauti informaciją, numatyta Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punkte nėra absoliuti, ši teisės norma reglamentuoja advokato teisę atitinkamai veikti, tačiau neįtvirtina atsakovo pareigos besąlygiškai įgyvendinti tokią advokato teisę. Advokato teisės gauti informaciją įgyvendinimas, kaip ir kitų asmenų teisių, yra siejamas su tam tikromis pareigomis laikytis tokių teisių įgyvendinimą reglamentuojančių įstatymų. Nagrinėjamu atveju Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punkto nuostata gauti informaciją vertintina sistemiškai su Konstitucijos 22 straipsnyje įtvirtintų žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo nuostatų, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalies nuostatų bei Bendrojo duomenų reglamento 6 straipsnio 1 dalies f) punkto nuostatų kontekste.

Esminiu argumentu, dėl būtinybės gauti pareiškėjos 2019 m. birželio 11 d. prašyme nurodytą informaciją, pareiškėja nurodo tai, kad ši informacija reikalinga R. J. gynybai Lietuvos Aukščiausiajame Teisme – kasacinio skundo Lietuvos Aukščiausiajam Teismui ruošimui.

Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja 2019 m. birželio 11 d. prašyme atsakovei nurodė, kad baudžiamojoje byloje (duomenys neskelbtini), kurioje įsiteisėjusiu 2018 m. gruodžio 20 d. teismo nuosprendžiu R. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir nubaustas laisvės apribojimu aštuoniems mėnesiams, teismas jai leido susipažinti su joje esančiomis specialisto išvadomis, G. J. medicininiais dokumentais ir kita baudžiamosios bylos medžiaga (el. b. l. 11–13). Taigi, kolegijos vertinimu, surašyti ir teikti kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui dėl įsiteisėjusio teismo nuosprendžio peržiūrėjimo atsakovės neteikta pareiškėjai informacija kliūčių nesudarė.

Nustatyta, jog atsakovė nebuvo įtraukta į baudžiamąjį procesą, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-1294-237/2018, todėl atsakovei nėra žinoma, kokia apimtimi pareiškėja bei jos atstovaujamasis R. J. yra susipažinę su pacientės G. J. sveikatos istorija, todėl sutiktina su atsakovės atsiliepimo argumentu, jog ji neturėjo pagrindo pateikti patikrinimo išvadų remiantis pareiškėjos nurodyta aplinkybe, jog pacientės asmens duomenims nebėra taikoma konfidencialumo sąlyga.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovės atsisakymas pateikti pareiškėjai 2019 m. birželio 11 d. prašymu reikalautą informaciją ir dokumentus yra teisėtas ir pagrįstas, atsakovė veikė savo kompetencijos ir aukščiau minėtų teisės aktų ribose ir proporcingumo principas tarp pareiškėjos, kaip R. J. atstovės, teisės gauti informaciją bei tinkamai ginti R. J. baudžiamojoje byloje ir G. J. duomenų apie privatų gyvenimą (sveikatą, gydymą) apsaugos pažeistas nebuvo. Dėl nurodytų priežasčių pagal byloje nustatytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132, 133 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos R. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Asta Adamonytė-ŠipkauskienėJolanta VėgelienėFausta Vitkienė