Kauno apygardos teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal admi­nis­tra­cinėn atsakomybėn patraukto asmens T. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutarimo T. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. M. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad netu­rė­damas statybą leidžiančio dokumento – leidimo statyti naują statinį, stato 1 buto gyvenamąjį na­mą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Tokiais veiksmais T. M. pažeidė Lietuvos Res­pub­li­kos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 12 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 23 straips­nio 1 dalies 1 punkto, 28 dalies reikalavimus. Kauno apylinkės teismas 2016 m. gegužės 16 d. nutarimu pripažino T. M. padarius pa­žei­dimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 159 straipsnio 5 dalyje ir skyrė 500 Eur baudą. Teismas sprendė, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad T. M. padarė jam inkriminuojamą administracinį teisės pa­žei­dimą. Apylinkės teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, taip pat kons­tatavo, kad už pažeidimą paskirta minimali nuobauda būtų aiškiai per griežta ir neproporcinga nuo­bauda, todėl pritaikė ATPK 30¹ straipsnį ir skyrė nuobaudą mažesnę, negu straipsnio sank­ci­joje numatyta minimali bauda. T. M. skunde prašo pakeisti 2016 m gegužės 16 d. Kauno apylinkės teismo nutarimą ir pri­taikius ATPK 30¹ straipsnį neskirti jam administracinės nuobaudos. Skunde nurodo, kad toje vietoje, kurioje nustatytas pažeidimas, jau stovėjo nebaigtas statyti statinys pradėtas statyti be jokių norminių pažeidimų. Savavališka statyba konstatuota tik dėl vienos šiuo metu perstatytos šio statinio sienos, kurią, apelianto teigimu, buvo būtina statyti dėl šalia esančio šlaito slinkimo. Skunde teigiama, kad šiuo metu vyksta statinio pro­jekto keitimo darbai. Apeliantas taip pat teigia, kad teismas nepakankamai atsižvelgė į jo atsakomybę leng­vi­nan­čias aplinkybes. Nurodo, kad dirba, yra teigiamai charakterizuojamas, pažeidimu nepa­da­ry­ta jokios žalos, nepažeisti kito asmens interesai, teismui pateiktas su T. M. sklypu besiribojančio sklypo savininkės notariškai patvirtintas sutikimas dėl statybos nesilaikant nor­minių aktų reikalavimų. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno ter­i­torijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius pateikė atsiliepimą į apeliacinį skun­dą, kuriame prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m gegužės 16 d. nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

T. M. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Ginčo dėl padaryto pažeidimo nagrinėjamu atveju nėra. Byloje esantys įrodymai nesudaro pa­grindo abejoti dėl T. M. kaltės, padarius ATPK 159 straipsnio 5 dalyje numatytą ad­mi­nis­tracinį teisės pažeidimą, apeliaciniu skundu yra keliami administracinės nuobaudos indi­vi­dualizavimo ir ATPK 30¹ straipsnio taikymo klausimai.ATPK 159 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo padarymas asmenims užtraukia baudą nuo 868 iki 2316 eurų. Skundžiamu nutarimu T. M., pritaikius ATPK 30¹ straipsnį, buvo paskirta 500 Eur bauda.Nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis ATPK ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų, skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ATPK 30 str.). ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis ad­mi­nis­tracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuo­bau­dą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nus­tatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik išskirtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio prie­mo­nės, naudai, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieš­tarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtik­rin­tas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos vyriausiojo admi­nis­tracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N1?1396/2007, N17?103/2007, Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.II-4/2011).Apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, T. M. prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi dėl padaryto pažeidimo pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta ATPK 31 str. 1 d. 1 p. Pažeidėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad T. M. dirba, jį neigiamai charakterizuojančių duomenų nėra. Apylinkės teismas įvertinęs šias aplinkybes T. M. skyrė mažesnę nei straips­nio sankcijoje numatyta minimali bauda. Tačiau apylinkės teismas mažindamas nuo­bau­dą, neatsižvelgė į tai, kad namo, kuris buvo statomas su leidimu, įtrūkusios sienos, siena buvo statoma dėl šlaito slinkimo, šiuo metu vyksta statinio projekto keitimo darbai. Teismui pateiktas su T. M. sklypu besiribojančio sklypo savininkės notariškai patvirtintas sutikimas dėl statybos nesilaikant norminių aktų reikalavimų. Teismo vertinimu, padarytas pažeidimas nebu­vo pavojingas, nepažeidė kitų asmenų interesų, todėl T. M. paskirta bauda, mažintina. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad, skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, rei­ka­laujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp pa­daryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra.Atsižvelgęs į šias nuostatas bei įvertinęs pirmiau paminėtus duomenis, apibūdinančius padaryto pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, jo turtinę padėtį (kaip matyti iš Sodros duo­menų, gaunamas atlyginimas neviršija minimalaus), aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamu nutarimu T. M. už jo padarytą pažeidimą paskirta nuobauda nėra pro­por­cinga jo padaryto pažeidimo ir asmenybės pavojingumui. Aukštesnės instancijos teismas mano, kad nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, šiuo atveju gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis, pritaikius ATPK 30¹ str. nuostatas, ir T. M. paskyrus ženkliai mažesnę nuobaudą nei įstatymo numatyta minimali.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutarimą pakeisti ir T. M. ape­lia­cinį skundą tenkinti iš dalies.

T. M. pagal ATPK 159 straipsnio 5 dalį paskirtą 500 Eur baudą, taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, sumažinti iki vieno šimto eurų.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.