Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėja Svetlana Jurgaitienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 27 d. nutarties jo administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Institucija) vyresniosios specialistės 2014-02-21 nutarimu A. K. pripažintas padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ straipsnio 3 dalyje, 125 straipsnyje numatytus pažeidimus ir nubaustas subendrinta 500 (penkių šimtų) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dviem) mėnesiams.

A. K. nubaustas už tai, kad jis, 2013-11-22, apie 12.15 val., ties (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį „Volkswagen Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesustojo prie STOP ženklo, esančio prieš pervažą, lenkė kitą automobilį pervažoje, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 145.2, 175 punktų reikalavimus.

Skunde teigiama, kad teismas netinkamai ir nepakankamai išnagrinėjo skundą, nutartyje nurodytos išvados klaidingos ir nesusijusios su šia byla, neatsižvelgta į teismo posėdžio metu pateiktus papildomus įrodymus. Atkreipiamas dėmesys, kad vaizdo medžiaga, kuria buvo remiamasi, fiksuota iš neregistruoto, be meteorologinės patikros liudijimo, prietaiso, vaizdo prietaisas be numerio ir pavadinimo, nenurodoma paklaida. Kaltė buvo konstatuota remiantis tik vaizdo įrašu ir administracinio teisės pažeidimo protokolu, visiškai neatsižvelgiant į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus.

Skunde atkreipiamas dėmesys, kad iš filmuotos vaizdo medžiagos matosi tik tai, kad A. K., važiuodamas per pervažą, lenkimo nevykdė, pavojaus kitų transporto priemonių saugumui, žmonių gyvybei ir sveikatai nesukėlė, kelias pervažos teritorijoje yra platus, eismo juostomis nepažymėtas ir jame yra daugiau, negu dvi, eismo juostos. Be to, iš teismo posėdžio metu pateiktų nuotraukų matyti, kad A. K. vairuojamam automobiliui išvažiuojant iš šalutinio kelio ir sukant į kairę judėjimo kryptimi, stovėjęs sunkvežimis su įjungtais avariniais žibintais užstojo pervažos ženklą ir jo matyti nebuvo galima dėl objektyvių priežasčių. Jokių atitvarų, žyminčių pervažą, nebuvo.

A. K. apeliacinis skundas netenkinamas.

Apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo atliktu įrodymų vertinimu bei padarytomis išvadomis dėl A. K. kaltės padarius ATPK 124¹ straipsnio 3 dalyje, 125 straipsnyje numatytus pažeidimus.

Bendrosios įrodymų vertinimo taisyklės įtvirtintos ATPK 257 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios įstatymo nuostatos seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 straipsnis). Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.

Apygardos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas A. K. skundą, paminėtų įstatyminių normų nepažeidė, jas taikė tinkamai, todėl teismo nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta. Pirmos instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad byloje esančių įrodymų visuma sudaro pagrindą pagrįstai A. K. pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, dėl kurių jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir paskirta administracinė nuobauda.

A. K. buvo nubaustas už tai, kad vairuodama automobilį nesustojo prie ženklo STOP, esančio prieš geležinkelio pervažą ir lenkė kitą automobilį pervažoje. Tokie A. K. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal ATPK 124¹ straipsnio 3 dalį ir 125 straipsnį. Nors apeliaciniame skunde, kaip ir nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, apeliantas tvirtina minėtų pažeidimų nepadaręs, važiuodamas per pervažą lenkimo nevykdęs, pervažos ženklas buvo užstotas priekyje sustojusių vilkikų, tokius paaiškinimus aukštesnysis teismas vertina kritiškai, kadangi byloje esantys įrodymai šią apelianto versiją paneigia. Kaip teisingai nustatė pirmos instancijos teismas, iš byloje esančio vaizdo įrašo (b. l. 10) aiškiai matyti, kaip A. K. vairuojamas automobilis „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) aplenkia kitą, prieš pervažą sustojusį automobilį, prie STOP ženklo nesustoja ir lenkimo manevrą baigia jau už pervažos. Jokių kitų automobilių, priešingai, negu teigia apeliantas, prieš pervažą nebuvo. Apelianto pateiktos foto nuotraukos ir vaizdo įrašas jo padarytų pažeidimų nepaneigia, vaizdo įrašuose jų padarymo data nėra užfiksuota, todėl negalima nustatyti, kuriuo metu įrašai buvo daryti. Pateiktose foto nuotraukose užfiksuota kita, negu pažeidimo padarymo, data, todėl neatspindi faktinių aplinkybių, buvusių pažeidimo metu. Be to, atkreipiamas dėmesys į tai, kad A. K. tiek 2014-01-09 surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, tiek 2014-01-21 priimant nutarimą, padarytų pažeidimų neginčijo, dėl jų nuoširdžiai gailėjosi, kas buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Jokių naujų aplinkybių, kurios nebūtų ištirtos ir dėl jų nebūtų pasisakyta pirmos instancijos teisme, savo skunde A. K. nenurodė, todėl apygardos teismas, sutikdamas su pirmos instancijos teismo išvadomis, skundžiamos nutarties motyvų nekartoja.

Nagrinėjamu aspektu papildomai pažymima, kad apeliantas, kaip vieną iš jo atsakomybę šalinančių aplinkybių, nurodo tai, kad jokia reali žala transporto priemonių saugumui bei žmonių sveikatai ar gyvybei padaryta nebuvo. Tiek ATPK 125 straipsnyje, tiek ATPK 124¹ straipsnio 3 dalyje numatytų pažeidimų sudėtis yra formali, t. y. neigiamų padarinių atsiradimas nėra būtina sąlyga atsakomybei pagal minėtus straipsnius kilti. Nagrinėjamu atveju byloje esančiais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad A. K. pažeidė KET 175 punkto, numatančio vairuotojui pareigą sustoti prie ženklo STOP, KET 145.2 punkto, draudžiančio lenkti geležinkelio pervažose ir likus 100 m atstumu iki jų, reikalavimus. Tokie A. K. veiksmai visiškai atitinka ATPK 125 straipsnyje, ATPK 124¹ straipsnio 3 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų požymius, todėl A. K. pagal minėtus straipsnius nubaustas pagrįstai.

Nepagrįstu laikomas apelianto skundo motyvas, kad teismas be pagrindo jo kaltės įrodymu laikė vaizdo medžiagą, fiksuotą neidentifikuotu vaizdo registravimo prietaisu. Aukštesnysis teismas pažymi, kad vaizdo registratoriumi užfiksuota medžiaga, byloje nesant jokių kitų duomenų, neturėtų būti vertinama kaip besąlygiškas asmens, traukiamo administracinė atsakomybėn, kaltės padarius pažeidimą, įrodymas. Tokia medžiaga turėtų būti vertinama kaip įrodymas, informuojantis, jog galimai buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Nagrinėjamoje byloje filmuotoje vaizdo medžiagoje užfiksuotos faktinės aplinkybės įrodytos pranešimu apie galimai padarytą administracinį teisės pažeidimą, registruotu Kauno apskrities VPK (bylos Nr. 07-13-8002006, b. l. 3), administracinio teisės pažeidimo protokolu bei nutarimu, kuriuos surašant A. K. dalyvavo, savo kaltės neneigė, dėl padarytų pažeidimų nuoširdžiai gailėjosi. Iš dalies vaizdo registratoriumi fiksuotų faktinių aplinkybių teisingumą patvirtina ir pats A. K., savo skunduose nurodydamas, kad atliko lenkimo manevrą dėl objektyvių priežasčių, t. y. siekdamas apvažiuoti kliūtį, kuri, pasak apelianto, užstojo tiek pervažos, tiek STOP ženklą. Šios aplinkybės pirmos instancijos teismo buvo išanalizuotos, įvertintos ir dėl jų motyvuotai pasisakyta. Aukštesnysis teismas nesutikti su skundžiamoje nutartyje padarytomis išvadomis neturi pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartį palikti nepakeistą ir A. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.