Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas A. V., sekretoriaujant D. B., dalyvaujant : prokurorei A. K., nukentėjusiems A. R. ir O. R., jų atstovui advokatui S. S., gynėjui advokatui R. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. B., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gim. 1993-05-15 Vilkaviškio r. sav., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, išlaikytinių neturintis, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, - registruotas Darbo biržoje bedarbiu, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. B. 2012-07-21 apie 03.30 val. Vilkaviškio r. sav. Kybartų m., K. Naumiesčio gatvėje prie daugiabučio gyvenamojo namo Nr. 9a laiptinės, matant ir girdint pašaliniams asmenims, - viešoje vietoje, kerštaudamas dėl konflikto su jo pusbroliu Ž. Č., elgdamasis įžūliai, tyčia nustūmė į kampą iš laiptinės išėjusį A. R., sudavė jam kumštimi du smūgius į galvą ir vieną smūgį į veidą, tuo padarytais jam kraujosruvą kairiojo antakio srityje ir nežymiai sutrikdydamas A. R. sveikatą, bei tyčia ranka pastūmė iš laiptinės išėjusį ir bandžiusį jį atitraukti nuo sūnaus O. R., dėl ko šis suklupo, tuo padarydamas jam odos nubrozdinimus dešinės alkūnės ir dešiniojo kelio srityse ir nežymiai sutrikdydamas O. R. sveikatą, taip jis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir pačiai aplinkai, taip pat sutrikdė ir visuomenės rimtį bei tvarką.

Motyvuojamoji dalis

Šie kaltinamojo A. B. veiksmai atitinka sudėtį nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas, ir jų vertinimas

1. Kaltinamasis A. B. kaltu teisiamajame posėdyje visiškai prisipažino, pareiškė, kad nuoširdžiai gailisi, viešai atsiprašė nukentėjusiųjų, apie nusikaltimo įvykį paaiškino, kad jam būnant namuose, paskambinęs telefonu pas jį svečiavęsis pusbrolis Ž. Č. pasakė, kad jį sumušė, kvietė ateiti laukan. Pusbrolis teigė, kad jam nepažįstamas vaikinas smūgiuodamas galva (kakta) sumušė nosį. Pagal pusbrolio apibūdinimą jis suprato, kad konfliktas buvęs su A. R.. Prie gretimai esančios parduotuvės stovėjusių M. Č., V. R., E. G. teiravosi, ar šie matę, kas nutiko, taip pat kur tiksliai gyvena A. R., ką šie atsakė jam, teigia nepamenantis. Jis buvo išgėręs, jautė lengvą apsvaigimą. Kai abu su Ž. Č. priėjo prie (duomenys neskelbtini) buto laiptinės, iš jos išėjo A. R., kuris pusbrolio tvirtinimu buvo jį nuskriaudęs. Norėdamas dėl to atkeršyti, jis prispaudęs A. R. prie sienos į kampą ir sudavęs jam du smūgius kumštimi į galvą bei vieną smūgį į veidą. Į tą laiką išėjęs iš laiptinės Arno tėvas O. R. bandė ginti sūnų, jis sukdamasis jį, O. R., ranka pastūmė, ar šis krito, teigia nematęs. Konflikto vietoje buvo ir Arno mama, jo pusbrolis Ž. Č., taip pat atėjo anksčiau minėti prie parduotuvės buvę trys vaikinai. Iki bylos nagrinėjimo teisme pabaigos jis nukentėjusius atsiprašė, susitarė dėl žalos jiems atlyginimo ir su jais susitaikė, prašantis nuo baudžiamosios atsakomybės jį atleisti.

2. Nukentėjusysis A. R. paaiškino, kad pripažįstantis, jog iki šio nusikaltimo įvykio įvyko žodinis konfliktas lauke tarp jo ir Ž. Č., tačiau jis smurto prieš pastarąjį teigia nevartojęs, nuo jo pabėgęs į namus. Po to nusprendęs grįžti laukan ieškoti konflikto metu atsisegusios nuo dirželio rankinės su dokumentais, kartu išėjo ir jo mama. Kai jis išėjo iš laiptinės į lauką, susitiko kaltinamąjį, greta buvo ir Ž. Č., ar jį klausė dėl prieš tai įvykusio konflikto, nepamenantis. Kaltinamasis jį prirėmė į kampą ir sudavė du smūgius į galvą bei vieną smūgį į veidą, mama ėmė šauktis pagalbos jo tėvą. Netrukus šis atbėgo, bandė jį užstoti, taip pat matė, kad tėvas buvo pastumtas kaltinamojo ir suklupo. Jis patvirtinantis, jog su kaltinamuoju susitarė dėl žalos atlyginimo ir susitaikė, neprieštaraujantis kaltininko atleidimui nuo atsakomybės.

3. Nukentėjusysis O. R. paaiškino, jog įvykio metu jis jau ilsėjosi namuose, girdėjo triukšmą laiptinėje ir iš karto po to į butą atėjusį sūnų Arną, jo pokalbį su motina, jo žmona, bei kad jiedu išėjo į laiptinę. Praėjus keletui minučių, jis iš lauko išgirdo žmonos pagalbos šauksmą, ši šaukė, kad jis kviestų policiją, nes mušą jų sūnų Arną. Jis išbėgo laukan, prie laukujų laiptinės durų rado žmoną, čia buvo ir sūnus Arnas, kurį prie sienos spaudė kaltinamasis, kaip buvo suduoti konkretūs smūgiai teigiantis nematęs. Jis sugriebė kaltinamąjį už pečių ir traukdamas jį į save bandė atitraukti nuo sūnaus. Tuomet kaltinamasis jį sąmoningai pastūmė ranka, dėl ko jis suklupo ant dešinio kelio ir dešinės rankos alkūnės, kurie iki tol buvo sveiki. Į tą laiką į konflikto vietą atbėgo gretimai prie parduotuvės buvę M. Č., V. R., E.G., kurie galutinai išskyrė kaltinamąjį ir jo sūnų. Girdėjo, kad Ž. Č. kalbėjo, jog jo sūnus turės jam sudėti dantis, pastarasis pripažino buvus prieš tai konfliktą su šiuo vaikinu, tiek kaltinamasis, tiek Ž. Č. įvykio metu buvo aiškiai neblaivūs. Jis taip pat patvirtinantis, jog su kaltinamuoju susitarė dėl patirtos žalos atlyginimo ir susitaikė, neprieštaraujantis jo atleidimui nuo atsakomybės.

4. Nukentėjusio A. R. nurodytas šio nusikaltimo įvykio aplinkybes teisiamajame posėdyje patvirtino ir kartu su juo visą laiką buvusi jo motina liudytoja V. R..

5. Liudytojas V. R. paaiškino, kad įvykio metu su draugais M. Č. ir E. G. stovėjo prie parduotuvės, jis pats buvo smarkiai neblaivus. Jis girdėjo, jog nuo (duomenys neskelbtini) buto laiptinės moteris ėmė šauktis pagalbos, po ko jo abu draugai ten nubėgo, o jis ėjo iš paskos, tačiau iki pat įvykio vietos nuėjęs nebuvo ir kas ten buvo teigia nematęs.

6. Liudytojas Ž. Č. paaiškino, jog svečiavosi pas kaltinamąjį, kuris yra jo pusbrolis, lauke kalbėjosi su pažįstama mergina, buvo priėjęs A. R., kuris nueidamas jį pavadino įžeidžiančiu žodžiu. Jis norėjo jį sulaikyti pasiaiškinti, pasivijęs sugriebė šį už drabužių, tuomet Arnas atsisukęs atsistūmė jį nuo savęs ir kakta sudavė jam į nosį ir tuo pačiu į dantis, kelis jų nuskeldamas. Tuomet jis telefonu paskambino namo nuėjusiam kaltinamajam ir pasakė apie konfliktą. Atėjus kaltinamajam, papasakojo kaip atrodė jam sudavęs vaikinas ir į kurią laiptinę jis nubėgo, iš kaltinamojo suprato, jog šis žinantis, kas tas vaikinas. Kai jiedu priėjo prie laiptinės, iš jos išėjo visi trys Radzevičiai, kaltinamasis susistumdė su Arnu, matė, kad prispaudė jį prie sienos, tačiau tvirtinantis, jog konkrečių kaltinamojo smūgių jis nematęs. Po to įvyko susistumdymas ir tarp kaltinamojo bei Arno tėvo, tačiau jo supratimu, jis buvęs abipusis.

7. 2012-07-21 įvykio vietos apžiūra nustatyta, kad Vilkaviškio r. sav., Kybartų m., K. Naumiesčio g. priėjimas prie daugiabučio gyvenamojo namo Nr. 9a yra iš asfaltuotos automobilių stovėjimo aikštelės, nuo jos iki laiptinės laukujų durų veda grindinio plytelėmis išklotas pėsčiųjų takas. Kairėje pusėje prie tako yra suoliukas, o pabaigoje dviejų pakopų laipteliai, už jų - durų aikštelė, jos kairėje pusėje yra durys į sandėliukų patalpas, o dešinėje, - į laiptinę (b. l. 3-5, 1 tome).

8. 2012-10-08 daiktinių įrodymų apžiūra nustatyta, kad nukentėjusiojo A. R. džinsinių kelnių kairėje klešnėje iš priekio kojos kelio zonoje yra audinio plyšimas, taip pat aplink marškinėlių apykaklę rasti trys pavieniai auginio plyšimai (b. l. 7, 8-11, 1 tome).

9. Mobilaus telefoninio ryšio operatorių UAB „TELE 2“ ir „Omnitel“ duomenys apie telekomunikacijų įvykius patvirtina, kad 2012-07-21, 03.22 val. buvo paskambinta iš liudytojo Ž. Č. telefono, kurio Nr. 8 674 88729, į kaltinamojo A. B. telefoną, kurio Nr. 8 625 34408, pokalbis truko 128 sekundes (b. l. 30-48, 1 tome).

10. 2012-07-23 pirmine ir 2012-09-18 papildoma teismo medicinos specialisto išvadomis Nr. G 617/12(09)//pG 75/12(09) nukentėjusiajam A. R. konstatuota kraujosruva kairio antakio srityje, taip pat odos nubrozdinimai kakle ir kairio kelio srityje, pastarasis sužalojimas galėjo atsirasti ir pačiam krentant. Sužalojimai padaryti galimai 2012-07-21, nukentėjusiam esant bet kokioje padėtyje, išviso trimis trauminiais poveikiais kietais bukais bukabriauniais daiktais, kuo galėjo būti ir kumštis, nukentėjusiam ir kaltininkui esant vienam prieš kitą. Sužalojimų būdingų kovai ar savigynai nėra, sužalojimas kairio antakio srityje mažai tikėtina, jog būtų atsiradęs nuo smūgio galva kitam asmeniui. Konstatuoti sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 59, 62, 1 tome).

11. 2012-07-23 teismo medicinos specialisto išvada nukentėjusiam O. R. buvo konstatuoti odos nubrozdinimai dešinės alkūnės ir dešinio kelio srityse, sužalojimai padaryti galimai 2012-07-21 kitais bukais bukabriauniais daiktais ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 68, 1 tome).

12. Asmens blaivumo testu Nr. 2650 kaltinamajam A. B. 2012-07-21 d., 06.49 val. laiku buvo nustatytas 0,69 prom. lengvas girtumas (b. l. 99, 1 tome).

Visi šie teisiamajame posėdyje baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka patikrinti faktiniai bylos duomenys yra pripažįstami kaltinamojo aktyvių nusikalstamų veiksmų faktinio ir kalto atlikimo (įvykdymo) įrodymais, jie yra neprieštaringi, vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visuma yra pakankama teismui konstatuoti, kad kaltinamasis aukščiau aprašytomis aplinkybėmis, viešoje vietoje iš keršto tyčia mušdamas ir kitaip smurtaudamas (stumdydamas) abu nukentėjusius, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Iš kaltinimo teismas šalina kaip teisme nepasitvirtinusią aplinkybę, jog smurtaudamas prieš A. R. kaltinamasis be kraujosruvos kairio antakio srityje jam padarė dar ir odos nubrozdinimą kakle, - iš bylos duomenų akivaizdu, jog šis sužalojimas, kaip teismui patvirtino ir pats nukentėjusysis, jam atsirado nuo ant dirželio, lietusio kaklą, kabojusios jo rankinės tempimo dar iki šio nusikaltimo įvykio, kuomet įvyko konfliktas tarp šio nukentėjusio ir liudytojo Ž. Č., beje, kaip ir nubrozdinimas kelio srityje bei dėvėtų kelnių audinio šioje zonoje pažeidimas.

Kaltinamojo A. B. nusikalstama veika byloje pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. yra kvalifikuota teisingai, kvalifikacija pagrįsta faktinėmis aplinkybėmis : pirma, kaltinamasis nusikalstamai veikė gyvenamojoje miesto zonoje, atviroje vietoje prie daugiabučio gyvenamojo namo laukujų laiptinės durų, girdint ir matant pašaliniams asmenims (įvykio vietoje ar visiškai netoli jos dar buvo bent 4 asmenys be kaltinamojo ir abiejų nukentėjusiųjų), nepaisant nakties meto, čia bet kada galėjo pasirodyti ir kiti daugiabučio gyventojai ar juos lankę kt. asmenys, todėl nusikalsta buvo pagal savo pobūdį aiškiai viešoje vietoje, antra, kito žmogaus mušimas, suduodant smūgius kumštimi, sąmoningas, todėl tyčinis, stumdymas rankomis ir kūnu padarant aiškius išorinius kūno sužalojimus bei ir sukeliant fizinį skausmą, neabejotinai yra įžūlūs veiksmai, kuriais buvo parodyta nepagarba tiek abiems nukentėjusiems, tiek ir aplinkai bei kitiems aplinkiniams-įvykio liudininkams, juolab, kad smurtauta buvo jų šeimos narių akivaizdoje, trečia, būtent kaltinamojo tyčiniais veiksmais (smūgiais ir pastūmimais) padaryti tiek vienam, tiek kitam nukentėjusiajam kūno sužalojimai jiems sukėlė nežymius sveikatos sutrikdymus, ketvirta, kaltinamojo nurodyta jo nusikalstamų smurtinių veiksmų dingstis (vada) – tik ką įvykęs konfliktas tarp jo pusbrolio Ž. Č. ir nukentėjusiojo A. R., kurio metu jo pusbrolis tvirtino patyręs fizinį smurtą nuo nukentėjusio, teismo vertinimu, atitinka visus kitus šios bylos duomenis (jų visumą) bei duoda faktinį pagrindą teismui pripažinti jį veikus iš keršto (tikro ar tariamo), kaip asmeninio pobūdžio, paskatų.

Kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės motyvai ir kt. sprendimų argumentai

Teisiamajame posėdyje nesunkų tyčinį nusikaltimą padaręs kaltinamasis A. B. visiškai prisipažino kaltu, pareiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl savo padarytų nusikalstamų veiksmų ir jais sukeltų pasekmių, nukentėjusius iki bylos nagrinėjimo pabaigos viešai atsiprašė, atlygino dalį nukentėjusiems netiesiogiai padarytos žalos (šio proceso išlaidų, patirtų apmokant advokatui už jų atstovavimą) bei sudarė rašytinį susitarimą dėl likusios šios žalos dalies atlyginimo ateityje, su abiem nukentėjusiais visiškai susitaikė, ką patvirtino ir jų atstovas. Kaltinamasis anksčiau teismo neteistas, nusikalto pirmą kartą, yra dar labai jauno amžiaus, administracinėmis nuobaudomis nebaustas, gyvenamosios vietos savivaldos institucija nusiskundimų iš bendruomenės narių dėl jo elgesio nėra gavusi, kaltinamasis registruotas ieškančiu darbo Darbo biržoje, artimiausiu metu ketina įsidarbinti, kitokių galinčių neigiamai jį charakterizuoti duomenų byloje nėra, - proceso dalyvių buvo apibūdintas kaip nekonfliktiška asmenybė, kaltinamasis savo šeimos nesukūręs ir gyvena su vieniša mama (tėvas miręs), - visų šitų aplinkybių visuma teismui duoda pagrindą manyti, jog jis ateityje laikysis įstatymų ir nepadarys naujų nusikalstamų veikų.

Teisiamajame posėdyje išklausęs proceso dalyvių nuomones, įvertinęs padarytos nusikalstamų veikų pobūdį, jos pavojingumo visuomenei laipsnį įvertindamas rūšinio lygmens (aplinkybę, kad smurtauta buvo ne iš chuliganiškų, bet iš asmeninių paskatų, atsveria aplinkybės, kad šiuo atveju kaltininko smurtą patyrė ne vienas, bet du asmenys bei smurtauta buvo šeimos narių akivaizdoje), pripažindamas dvi kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis (visiškai prisipažino kaltu ir tuo padėjo teismui atskleisti esmines nusikaltimo įvykio aplinkybes, pareiškė, kad nuoširdžiai gailisi, bei savo noru visiškai atlygino dalį dėl jo nusikaltimo nukentėjusių patirtos turtinės žalos bei raštu susitarė dėl likusios šios žalos dalies atlyginimo ateityje, – Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 ir 3 p.p.) ir vieną sunkinančia (girtumas, nors lengvas, tačiau, kaip pripažino pats kaltinamasis, visgi turėjęs įtakos apsisprendimui nusikalsti, – Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 9 p.) aplinkybes taip pat teigiamą kaltinamojo asmenybę, teismas sprendžia kaltinamojo ir jo gynėjo prašymą, kuriam neprieštarauja ir abu nukentėjusieji bei jų atstovas, iš esmės patenkinti, ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, o bylą nutraukti (Lietuvos Respublikos BPK 254 str. 5 d.). Tačiau teismas sprendžia taikyti alternatyvų atleidimo nuo atsakomybės pagrindą, - kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiais asmenimis (Lietuvos Respublikos BK 38 str.), bei kartu jam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę. Nors kaltinamasis ir gynėjas prašė atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.), tačiau teismui kelia abejones tiek galimybė pagrįstai pasitikėti laiduotoju, tiek jo galimybės kontroliuoti kaltinamojo elgesį ir daryti realią įtaką jam ateityje (straipsnio 3-ioji dalis), - laiduotojas Z. Č. nėra kaltinamojo šeimos narys, jo giminystė nėra tokia artima, jis gyvena atskirai nuo kaltinamojo, nors šis artimiausiu metu žada persikelti gyventi į jo šeimą, tačiau tik laikinai, keletui mėnesių, kol susiras darbą ir pradės dirbti, jo laidavimas teismui būtų paremtas iš esmės vien pasitikėjimu, kad kaltinamasis susipras ir daugiau pats, t.y. ir be laiduotojo įtakos, nebenusikals, kita vertus, laiduoti norintis Z. Č. yra to paties liudytojo Ž. Č., kurio ir buvo inspiruotas šis nusikalstamas kaltinamojo elgesys, tėvas, iš jo atsakymų teismui akivaizdu, jog jis iš esmės pateisina tokį kaltinamojo smurtą, kuomet jis keršijo už pusbrolį.

Valstybinį kaltinimą byloje palaikiusi prokurorė prašė teismą nepripažinti nustatyta aplinkybės, kad kaltinamasis prisipažįsta nusikaltęs ir nuoširdžiai gailisi, kaip vienos iš būtinų sąlygų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto (tiek BK 38 str., tiek ir 40 str.) taikymui. Prokurorė prašymą argumentuoja tuo, kad ankstesnėje bylos ikiteisminio tyrimo proceso stadijoje kaltinamasis kaltu neprisipažino, nepadėjo tyrėjams ir prokurorui atskleisti esmines nusikaltimo aplinkybes ir tuo trukdė teisingumui. Teismas sprendžia, kad toks kaltintojo argumentavimas yra nepagrįstas. Kaltinamasis ne vien tik pareiškė apie nuoširdų gailėjimąsi nusikaltus, - iš tolimesnių jo veiksmų procese teismas įsitikino, jog pastarasis pareiškimas nėra formalus ir deklaratyvus, - jis turi ir materialųjį pagrindą : kaltinamasis viešai teisme atsiprašė nukentėjusius, dar iki įrodymų tyrimo pabaigos jiems gera valia atlygino ženklią dalį dėl jo nusikaltimo netiesiogiai patirtos turtinės žalos (proceso išlaidų) bei sudarė rašytinį susitarimą dėl likusios dalies atlyginimo artimiausiu metu, viešame teisme pasižadėjo daugiau nebenusikalsti, o tam egzistuoja ir pakankama motyvacija, - kaltinamasis artimiausiu metu siekia pakeisti gyvenamąją aplinką, įsidarbinti, turi vienišą motiną ir seserį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1999-12-23 nutarimo Nr. 23 „Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis“ (toliau, - Senato nutarimo) 16-ame punkte buvo išaiškinta, kas teismo vertinimu yra aktualu aiškinant bei taikant ir šiuo metu galiojančio baudžiamojo kodekso atitinkamas normas, jog kaltininko prisipažinimas padarius nusikaltimą yra esminių (ir nebūtinai absoliučiai visų) aplinkybių pripažinimas duodant teisingus parodymus savo noru. Ten pat išaiškinta, jog toks prisipažinimas nebūtinai turi vykti nuo pat to asmens baudžiamojo persekiojimo pradžios, - tokia aplinkybė gali būti naujai konstatuota iki pat apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo, t.y. net ir tuomet, kai ikiteisminiame tyrime ar teisiamojo posėdžio pradžioje kaltininkas neigė savo kaltę, tačiau nesibaigus įrodymų tyrimui pakeitė savo poziciją ir nusprendė prisipažinti. Tame pačiame nutarimo straipsnyje išaiškinama, jog kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai jis savo laisva valia pripažįsta padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes, tame tarpe : atsiprašo nukentėjusįjį, grąžina užvaldytą turtą, tokio nebuvus, - atlygina ar pašalina kitokiu būdu padarytą žalą ir kt., kaip ir kaltės pripažinimas, kaltininko gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo gali įvykti iki pat apkaltinamojo nuosprendžio jo atžvilgiu priėmimo. Toks baudžiamojo įstatymo aiškinimas ir taikymas yra aktualus tiek teisingumo, tiek prevenciniu aspektais, - pats baudžiamasis įstatymas turi būti aiškinamas ir taikomas taip, kad iki paskutinio momento skatintų nusikaltusį asmenį prisipažinti, išpažinti savo klaidas (plačiąja prasme) visuomenei ir valstybei, tuo kartu tikintis didesnės tiek turiniu, tiek apimtimi valstybės probacijos (žinoma, kai ši išviso yra galima), taip pat sutaupant valstybei baudžiamojo proceso kaštus ir kt. Apibendrindamas teismas sprendžia, jog kaltinamojo A. B. elgesys per visą bylos teisminį nagrinėjimą duoda pakankamą faktinį pagrindą pripažinti abi aptariamas juridiškai reikšmingas aplinkybes, t.y. kad jis savo noru prisipažino kaltu ir apie esmines nusikaltimo aplinkybes teismui davė teisingus parodymus bei kad gailisi dėl to, ką padarė.

Atsižvelgiant į aplinkybes, kad kaltinamasis dar tik ieškosi darbo ir nuolatinių pajamų negauna bei kad teismo tvirtinamu susitarimu dėl žalos atlyginimo prisiima artimiausiam laikotarpiui piniginę prievolę abiem nukentėjusiems pabaigti atlyginti proceso išlaidas, teismas sprendžia, kad kaltinamajam paskirtina ne piniginio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonė, - nemokami darbai, kurie yra galimi atlikti net ir esant darbo santykiuose laisvu nuo darbo metu (BK 67 str. 2 d. 5 p. ir 70 str.). Teismo vertinimu, aiškiai teigiamas asmenybės ir dviejų atsakomybę lengvinančių aplinkybių lyginamojo svorio su atsakomybę sunkinančia santykis šiuo atveju lemia mažesnės nei vidurkis darbų trukmės nustatymą, - 40 val. per 2 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 70 str.).

Kaltinamajam A. B. dar ikiteisminiame tyrime paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nekeistina, o nuosprendžiui įsiteisėjus, ji panaikintina.

2013-05-06 rašytinis susitarimas tarp kaltinamojo A. B., iš vienos pusės, ir A. R. bei O. R., iš kitos, dėl proceso išlaidų jiems atlyginimo sudarytas laisvu proceso dalyvių apsisprendimu (sutarties laisvės principas), neprieštarauja nei imperatyvioms įstatymo normoms, nei kitokiam viešam interesui, todėl teismo patvirtintinas (BK 38 str. 1 ir 3 d. d.).

Civilinių ieškinių byloje nepareikšta, atlygintinų proceso išlaidų, išskyrus tas, dėl kurių atlyginimo atskirai tvirtinamas rašytinis susitarimas, byloje nėra.

Daiktai, reikšmingi bylai teisingai išspręsti, - nukentėjusiojo A. R. drabužiai (kelnės ir marškinėliai) bei rankinės dirželis, laikinai saugomi pas A. R. (b. l. 12, 17, 1 tome), nuosprendžiui įsiteisėjus, sugrąžintini (paliktini visam laikui) teisėtam savininkui A. R..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 254 str. 5 d., 297 str., 298 str., 302 str., 303 str. 1 ir 4 d.d., bei Lietuvos Respublikos BK 38, 67 ir 70 str.str., teismas

nusprend ė:

A. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. atleisti, jam susitaikius su nukentėjusiais (Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d.), baudžiamąją bylą nutraukti.

Patvirtinti 2013-05-06 rašytinį A. B., iš vienos pusės, ir A. R., gim. 1994 m., bei O. R., gim. 1966 m., iš kitos pusės, susitarimą dėl proceso išlaidų atlyginimo :

1. Viso bylinėjimosi išlaidos nukentėjusiems A. R. ir O. R. sudaro 2000 (du tūkstančius) litų.

2. A. B. dalį šių išlaidų, t.y. 700 (septynis šimtus) litų, atlygina šio susitarimo pasirašymo metu.

3. Likusią dalį išlaidų, t.y. 1300 (vieną tūkstantį tris šimtus) litų, A. B. atlygins per 4 mėn. laikotarpį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Piniginės lėšos turi būti pervestos į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Paskirti atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės A. B. baudžiamojo poveikio priemonę – 40 (keturiasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriuos įpareigoti atlikti per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus ją panaikinti.

Daiktus, reikšmingus bylai teisingai išspręsti, - nukentėjusiojo A. R. drabužius (kelnes ir marškinėlius) bei rankinės dirželį, laikinai saugomus pas A. R., nuosprendžiui įsiteisėjus, sugrąžinti (palikti visam laikui) teisėtam savininkui A. R..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.