- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-05
- Bylos Nr.
- ATP-159-282/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00271-2015-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginija Žindulienė
- Kategorijos
- 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracine tvarka nubaustos R. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. nutarimo, kuriuo R. P. už teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 187 straipsnio 2 dalyje, nubausta 100 Eur bauda.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. P. nubausta už tai, kad 2015-01-20 apie 17.15 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus patalpose nevykdė (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus specialisto P. G., vykdančio teisėtas policijos pareigas, teisėto policijos pareigūno nurodymo – reikalavimo eiti ir būti kambaryje, skirtame pristatytiems asmenims, pateikti ir leisti paimti draudžiamus turėti daiktus laikino sulaikymo patalpoje.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu R. P. prašo iš naujo išnagrinėti bylą. Nurodo, kad nutarimas priimtas vadovaujantis melagingais policijos pareigūnų parodymais. Teismo sprendimas yra neobjektyvus. Teigia, kad neteisėtai buvo sulaikyta prie PC „(duomenys neskelbtini)“ ir po to pristatyta į policijos komisariatą bei tą patį vakarą nuvežta į areštinę. Teigia, kad iki šiol nežino tokių veiksmų priežasties. Taip pat teigia, kad 2015-01-20 ji pati nukentėjo tiek fiziškai, tiek morališkai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Šiaulių AVPK Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariatas nesutinka su R. P. apeliaciniu skundu. Mano, kad nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, o R. P. nesutikimas su jai inkriminuojamu administraciniu teisės pažeidimu turi būti vertinamas kritiškai, kaip jos gynybinė pozicija.
2015-04-14 Šiaulių apygardos teisme elektroniniu paštu buvo gautas R. P. paaiškinimas, kuriame apeliantė nurodo 2015-01-20 įvykio aplinkybes ir pateikia savo vertinimą dėl jos sulaikymo, sužalojimo, striukės sugadinimo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
ATPK 302¹¹ straipsnis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Viena iš teismo priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad R. P. padarė jai inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pripažindamas R. P. kalta pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Teismas nutarime nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.
ATPK 187 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad policijos <...> pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimas, reiškiamas žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu, užtraukia baudą nuo 86 iki 144 eurų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų.
Skunde R. P. teigia, kad ji iki šiol nežino jos sulaikymo ir pristatymo į policijos komisariatą priežasties, tačiau iš bylos matyti, kad apeliantė buvo sulaikyta ir į policijos komisariatą pristatyta dėl to, kad prie PC „(duomenys neskelbtini)“ esant įvestam planui „Skydas“ nepakluso teisėtiems policijos pareigūnų nurodymams neiti į „Stop“ juosta aptvertą teritoriją. Be to, R. P. šioje byloje buvo kaltinama ne dėl jos nepaklusimo policijos pareigūnų nurodymams prie PC „(duomenys neskelbtini)“, bet policijos pareigūnų nurodymams jau policijos komisariate, todėl R. P. sulaikymo prie PC „(duomenys neskelbtini)“ aplinkybės nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo aplinkybės.
R. P. skunde teigia, kad teismo sprendimas yra neobjektyvus, paremtas melagingais policijos pareigūnų parodymais. Tačiau toks apeliantės teiginys yra nepagrįstas. Policijos pareigūnai P. G., D. L. tarnybiniuose pranešimuose (3, 4 b. l.) ir liudytojais apklausti pirmosios instancijos teisme (31–32 b. l.) nuosekliai nurodė įvykio aplinkybes, t. y. kad 2015-01-20 apie 17 val. į Operatyvaus valdymo skyrių už policijos pareigūnų įžeidimą ir pasipriešinimą jiems prie PC „(duomenys neskelbtini)” buvo pristatyta R. P., kuri policijos komisariate nevykdė pareigūnų teisėtų reikalavimų, atsisakydama atiduoti prie savęs turimus daiktus, eiti į laukiamąjį kambarį bei leisti apžiūrėti jos daiktus, priešinosi vedama į sulaikymo patalpą (spyrė į duris, muistėsi, bandė pasišalinti iš į komisariatą pristatytų asmenų kambario), atsakydama į pareigūnų pastebėjimus (neiti į kabinetus, nemėtyti suglamžytų popieriaus lapų ir pan.) nurodinėjo policijos pareigūnams jai neaiškinti. Liudytojai taip pat nurodė, kad nors R. P. tą dieną buvo impulsyvi, kad jos visas elgesys provokavo konfliktinę situaciją, tačiau jai duodamus nurodymus suprato, kadangi nurodymai buvo sakomi aiškiai, garsiai, lietuvių kalba, buvo pakartoti ne vieną kartą. Liudytojų P. G., D. L. parodymus patvirtino D. M. (51 b. l.), parodęs, jog į policijos komisariatą pristatytai R. P. buvo išaiškinta, dėl ko ji buvo pristatyta, norint nustatyti jos girtumą, ji kategoriškai tai daryti atsisakė, pareikšdama, jog nekenčia policijos, kad P. G. vedant ją į sulaikytų asmenų patalpą, R. P. kategoriškai atsisakė, priešindamasis nėjo į sulaikymo kambarį, nesutiko duoti savo daiktų, todėl jėga buvo iš jos paimti daiktai, kurių sulaikymo kameroje negalima turėti, ir ji jėga buvo nuvesta į sulaikymo kamerą. Šių liudytojų parodymus patvirtina ir administracinio sulaikymo protokole bei daiktų paėmimo laikinai saugoti protokole (10, 11 b. l.) užfiksuotas R. P. atsisakymas juose pasirašyti. Be to, pirmosios instancijos teisme apeliantė pripažino girdėjusi P. G. jai duotą nurodymą eiti į kambarį, skirtą pristatytiems asmenims, bet nėjo, taip pat pripažino kad reiškė nepasitenkinimą, vedama priešinosi (33–34 b. l.), o savo paaiškinime R. P. nurodė, kad ji nenorėjo duoti savo daiktų, kad su policijos pareigūnais komisariate kalbėjo pakeltu tonu. Visuma šių paminėtų įrodymų rodo, kad R. P., suprasdama jai duodamų nurodymų – reikalavimų turinį, bet juos visiškai ignoruodama, nevykdė policijos pareigūnų P. G., D. L. ir D. M. teisėtų nurodymų – reikalavimo eiti ir būti kambaryje, skirtame pristatytiems asmenims, pateikti ir leisti paimti draudžiamus turėti daiktus laikino sulaikymo patalpoje. Byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių teigti, kad policijos pareigūnai prieš analizuojamą įvykį pažinojo R. P. ar yra suinteresuoti pastarajai nepalankia šios bylos baigtimi. Įvertinus šias aplinkybes, akivaizdu, kad liudytojų P. G., D. L., D. M. parodymai yra nuoseklūs, atitinka bylos faktines aplinkybes, todėl pagrįstai apylinkės teismas šių liudytojų parodymais grindė R. P. kaltę padarius jai inkriminuotą pažeidimą.
Taigi, visuma paminėtų įrodymų patvirtina, kad R. P. nevykdė policijos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo ir jos veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį.
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo kas išdėstyta daro išvadą, kad Šiaulių apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą R. P. administracinio teisės pažeidimo byloje, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutarimą, kurio naikinti, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.
Skundžiamu nutarimu R. P. paskirta nuobauda yra mažesnė nei sankcijoje numatytos baudos vidurkis, R. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, ji neturi galiojančių administracinių nuobaudų, todėl daroma išvada, kad R. P. paskirta nuobauda nėra aiškiai per griežta, todėl nekeičiama. Be to, apeliantė skunde neginčija jai paskirtos nuobaudos dydžio.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. nutarimą palikti nepakeistą ir R. P. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.