Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-11-14 · Administracinė byla Nr. I-4689-816/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-11-14Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-09-30Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-11-14
Bylos Nr.
I-4689-816/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02823-2019-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jovita Einikienė
Pareiškėjas
P. R.
Atsakovas
Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-4689-816/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02823-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1.; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 14 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jovita Einikienė,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo P. R. (P. R.) skundą atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas P. R. kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Kalėjimo departamento, priteisti 139 000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Nurodo, kad neturtinę žalą patyrė dėl Kalėjimo departamento neveikimo, t. y. Kalėjimo departamentas neišnagrinėjo jo 2017 m. liepos 24 d. prašyme nurodytų argumentų. Teigia, kad 2017 m. liepos 24 d. prašyme nurodė išimtines aplinkybes dėl kurių jis negali atlikti laisvės atėmimo bausmės Vilniaus pataisos namuose. Kalėjimų departamentas nenagrinėjo jo prašymo argumentų, nenagrinėjo galimybės perkelti jį į kalėjimo režimą ir nemotyvuotai atmetė jo prašymą.

Pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. vasario 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-377-189/2018 konstatavo, kad pareiškėjo 2017 m. prašymas nebuvo išnagrinėtas, kad jis pateikė pakankamai argumentų, kurie galėjo būti pripažinti išimtinėmis aplinkybėmis dėl perkėlimo, todėl panaikino Kalėjimų departamento sprendimus ir įpareigojo jo prašymą išnagrinėti iš naujo. Pažymi, kad žalą patyrė, nes, neperkėlus jo į Lukiškių tardymo izoliatorių (į kalėjimo režimą), jis turėjo nevykdyti pataisos namų įsakymų, dėl ko jam buvo paskirtos nuobaudos. Mano, kad, tenkinus 2017 m. liepos 24 d. prašymą, būtų buvę užtikrintos jo teisės (bent iš dalies), būtų buvę sudarytos orios ir saugios kalinimo sąlygos, jam nebūtų buvę skirtos nuobaudos (daugybė nuobaudų). Panaikinus Lukiškių tardymo izoliatorių, jis ir toliau galėjo būti izoliatoriuje ar kalėjimo režime (Vilniaus pataisos namuose ar kitose įstaigoje). Teigia, kad toks Kalėjimų departamento neveikimas, tarptautinių sutarčių nevykdymas, įstatymų nevykdymas, teismo sprendimų nevykdymas padarė jam itin didelę neturtinę žalą, kuri pasireiškė provokacija atsisakyti vykdyti Vilniaus PN direktoriaus įsakymus ir taip gauti nuobaudas ir patirti netinkamas kalinimo sąlygas.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas atsiliepime su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-377-189/2018, įvykdė 2018 m. kovo 23 d., pateikdamas atsakymą reg. Nr. 2S-976. Šis atsakymas nebuvo apskųstas. Pareiškėjas susipažinęs su rašto turiniu su juo sutiko ir pripažino argumentų teisėtumą. Kadangi įvykdė teismo sprendimą teigia, kad nėra pagrindo civilinei atsakomybei atsirasti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kilusios dėl to, kad Kalėjimų departamentas neišnagrinėjo (ar nepateisinamai ilgai (ne)išnagrinėjo) pareiškėjo 2017 m. liepos 24 d. prašymo perkelti jį į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Kalėjimų departamente 2017-08-01 gautas pareiškėjo 2017-07-24 prašymas dėl perkėlimo likusią laisvės atėmimo bausmės dalį atlikti iš Vilniaus pataisos namų į Lukiškių TI-K.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. vasario 19 d. administracinėje byloje Nr. I-377-189/2018 panaikino Kalėjimų departamento 2017 m. rugpjūčio 3 atsakymą Nr. 2S-2019 ir įpareigojo pareiškėjo 2017-07-24 prašymą išnagrinėti iš naujo. Sprendimas įsiteisėjo 2018 m. kovo 20 d. Teismas iš esmės konstatavo, kad Kalėjimų departamentas, gavęs pareiškėjo prašymą dėl perkėlimo, privalėjo inicijuoti išvados dėl nuteistojo perkėlimo priėmimą arba šį prašymą persiųsti nagrinėti pagal kompetenciją Vilniaus pataisos namams išvadai priimti pagal Bausmių vykdymo kodekso 69 str. reikalavimus ir Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-321, nuostatas (ABTĮ 57 str. 2 d.).

Kalėjimų departamentas atsiliepimuose nurodė, kad pareiškėjo 2017 m. prašymą dėl perkėlimo išnagrinėjo 2018 m. kovo 23 d. raštu Nr. 2S-976. Pastarajame atsakyme pareiškėjui nurodoma, kad šiuo metu Kalėjimų departamente iš Vilniaus pataisos namų nėra gauta išvada dėl jo perkėlimo atlikti tolesnę laisvės atėmimo bausmę į Lukiškių TI-K, nėra duomenų, kad tokia išvada rengiama ar jos rengimui yra pagrindas, todėl Kalėjimų departamente nėra sprendžiamas klausimas dėl jo perkėlimo atlikti tolesnę laisvės atėmimo bausmę į Lukiškių TI-K. Teisės aktai nesuteikia nuteistajam teisės inicijuoti jo bausmės atlikimo vietos pakeitimo ne pagal nustatytą procedūrą ir nepateikiant tokio prašymo bausmės atlikimo vietos administracijai. Procedūrą dėl nuteistojo perkėlimo pagal Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 69 straipsnio 2 dalį inicijuoja bausmę vykdančios institucijos, o kadangi tokiu perkėlimu būtų bloginamos nuteistojo laikymo sąlygos, teisės aktų rengėjai numatė, kad būtinas nuteistojo sutikimas. BVK 69 straipsnio 2 dalies nuostata suteikia teisę pataisos įstaigos administracijai inicijuoti nuteistojo perkėlimą į kalėjimą, tačiau ji neprivalo perkelti nuteistąjį į kalėjimą atsižvelgiant vien tik į jo prašymus ar pageidavimus. Pabrėžė, kad Vilniaus pataisos namų administracija 2018 m. vasario 28 d. rašte Nr. 9-1066 (04) dėl pareiškėjo tolimesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo nurodyta, kad šios įstaigos Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai neturi duomenų, kad pataisos namuose šiuo metu jo sveikatai ar gyvybei grėstų pavojus, paskirtą bausmę ir toliau galės saugiai atlikti Vilniaus pataisos namuose. Pareiškėjo prašyme nurodyti argumentai, kad jis pageidauja atlikti bausmę Lukiškių TI-K dėl Vilniaus pataisos namuose neregistruojamų jo prašymų, nesprendžiamų skundų, bendravimo su kitais nuteistaisiais, kurių gyvenimo būdas jo netenkina, atimtos teisės į privatų gyvenimą, neturėjo galimybių parengti peticijų tarptautinėms institucijoms, dėl jo vertinimu prastos Vilniaus pataisos namų bibliotekos kokybės, socialinio darbo vykdymo nėra priskirtini išimtinėms aplinkybėms, dėl kurių ji negali toliau atlikti bausmės Vilniaus pataisos namuose.

Aukščiau nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, spręstina dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą už valstybės institucijų (Kalėjimų departamento) neteisėtus veiksmus ir/ar neveikimą pagrįstumo.

Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 42 straipsnį, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).

Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A-146-244/2008, Nr. A-822-87/2009, Nr. A-822-619/2009). Tad pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti tenkinamas tik nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytų institucijų neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą. Įvertinant veiksmų neteisėtumą CK 6.271 straipsnio prasme, reikia įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus ar neveikimą, nes teisėtais veiksmais padaryta žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.246 str. 3 d.).

Kalėjimų departamento nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 1R-58, 7 punkte nustatyti Kalėjimų departamento veiklos tikslai – dalyvauti nacionalinės bausmių vykdymo ir probacijos politikos formavimo procese organizuojant, koordinuojant ir kontroliuojant tinkamą ir vienodą probacijos, bausmių vykdymą Kalėjimų departamentui pavaldžiose įstaigose, nepažeidžiant asmenų teisių ir laisvių. Siekdamas jam nustatytų veiklos tikslų, Kalėjimų departamentas: pagal kompetenciją rengia ir tvirtina Lietuvos Respublikos įstatymams, Vyriausybės nutarimams ir ministrų įsakymams įgyvendinti reikalingus teisės aktus, Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų veiklą reglamentuojančius tvarkos aprašus ir normatyvus, kontroliuoja, kaip jie vykdomi (8.18 p.); atlieka Kalėjimų departamento personalo administravimo funkcijas, prižiūri ir kontroliuoja Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų personalo valdymą (8.22 p.); prižiūri ir kontroliuoja bausmių (išskyrus baudas) ir kardomosios priemonės – suėmimo vykdymą Kalėjimų departamentui pavaldžiose įstaigose (8.3 p.); nagrinėja asmenų prašymus, skundus ir pranešimus, priskirtinus Kalėjimų departamento kompetencijai (8.31 punktas); sprendžia Kalėjimų departamentui priskirtus klausimus ir atsako už Kalėjimų departamentui nustatytų veiklos tikslų pasiekimą, veiklos planavimą ir organizavimą, funkcijų atlikimą (17 p.).

Pareiškėjas nepagrįstai skunde teigia, kad atsakovas neįvykdė įsiteisėjusio Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo, t. y. tinkamai neatsakė į jo prašyme nurodytus argumentus, atsakymas truko metus, neišnagrinėjo jo 2017 m. liepos 24 d. prašymo. Kaip jau minėta, atsakovas pateikė pareiškėjui 2018 m. kovo 23 d. atsakymą į jo prašymą ir anksčiau pareiškėjui atsakymas taip pat buvo pateiktas, tačiau teismo panaikintas, kaip neatitinkantis Viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimų pagrįstumo prasme, tačiau tai nereiškia, kad pareiškėjo prašymas buvo apskritai ignoruojamas, nesprendžiamas ir jam nebuvo atsakyta. Be to, pareiškėjas 2018 m. kovo 23 d. Kalėjimų departamento atsakymo neapskundė kaip jo netenkinančio.

CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėtais valstybės veiksmais suprantama neįvykdžius teisės aktuose nustatytos pareigos neįvykdymas (neteisėtas neveikimas) arba atlikimas veiksmų, kuriuos teisės aktai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ir tuo pagrindu, kad teisėsaugos institucijos pareigūnai nevykdo bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-381/2003; 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006; 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393-378/2015). Teismas pripažįsta, kad nors aukščiau nurodytu įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra konstatuoti iš esmės neteisėti Kalėjimų departamento veiksmai, kadangi pareiškėjo 2017 m. pateiktas prašymas dėl perkėlimo nebuvo pirmą kartą pakankamai atidžiai ir rūpestingai išnagrinėtas iki 2018 metų, tačiau įvertinus tai, kad atsakovas iškart po teismo sprendimo įsiteisėjimo 2018 m. kovo 23 d. pateikė pareiškėjui atsakymą, - nėra teisinio pagrindo konstatuoti neteisėtų atsakovo veiksmų ar neveikimo CK 6.271 str. prasme. CK 6.271 str. prasme neteisėtas veikimas ar neveikimas konstatuojamas kuomet institucija atlieka arba neatlieka veiksmo, nuo kurio tiesiogiai priklauso asmenų teisės ar pareigos, teisinis statusas. Šia prasme atsakovas veikė tinkamai kaip viešojo administravimo subjektas, tiek pateikdamas nustatyta tvarka pirmą atsakymą, o ne ignoruodamas pareiškėjo prašymą, taip pat ir antrą kartą, operatyviai atsakydamas į pareiškėjo prašymą. Delsimo ar neveikimo laikotarpių nenustatyta.

Be to, pareiškėjas neturtine žala nurodo provokaciją atsisakyti vykdyti Vilniaus PN direktoriaus įsakymus ir taip gauti nuobaudas ir patirti griežtesnes kalinimo sąlygas (drausmės režimą). Pažymėtina, kad pagal įstatymą neturtinė žala yra laikoma asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Pareiškėjas neturtinei žalai pagrįsti nurodo, kad Kalėjimų departamentas jo skundą išnagrinėjo per metus, kad dėl to patyrė neturtinę žalą patyčių iš kitų nuteistųjų ir pareigūnų forma, susidorojimo grėsmės nuojautą, jautė psichologinį spaudimą, kitus, pareiškėjo manymu, nepatogumus. `

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444–669/2011; kt.). Pažymėtina, kad pareiškėjas neįrodo kilusios žalos dėl jo teigimu ilgo 2017 m. prašymo nagrinėjimo ir nepagrindžia leistinais rašytiniais įrodymais, dėl ko nėra pagrindo pripažinti įrodyta šią valstybės civilinės atsakomybės sąlygą. Be to, tam, kad būtų konstatuota valstybės civilinė atsakomybė, būtina, kad neteisėti veiksmai (jei tokie būtų konstatuoti) būtų priežastimi nustatytos pareiškėjui konkrečios neturtinės žalos, t. y. turi būti įrodytas ir priežastinis ryšys tarp nustatytų neteisėtų institucijos veiksmų ir pareiškėjo deklaruojamos neturtinės žalos. Šiuo atveju pareiškėjo nurodomos nuobaudos, izoliavimas nuo kitų nuteistųjų ir kiti jam skirti pataisos namų apribojimai, sąlygoti drausmės režimo, yra (buvo) tiesioginiame priežastiniame ryšyje su paties nuteistojo pasirinktu laisva valia elgesio modeliu – nepaklusimu teisėtiems pataisos namų pareigūnų reikalavimams. Kitaip tariant, būtent pareiškėjo neteisėtas elgesys buvo priežastiniu ryšiu susijęs su jam paskirtomis nuobaudomis ir apribojimais. Neįrodyta, kad pareiškėjas neturėjo galimybės pasirinkti teisėto elgesio modelio. Pažymėtina ir tai, kad antrą kartą nagrinėjant pareiškėjo prašymą buvo rinkta ir žvalgybinė informacija apie grėsmes pareiškėjo sveikatai ar gyvybei būnant esamoje pataisos įstaigoje ir tokių nenustatyta.

Nagrinėjamu atveju nenustačius būtinųjų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti, pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniai, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

atmesti pareiškėjo P. R. (P. R.) skundą kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jovita Einikienė