Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-02-03 · Civilinė byla Nr. 2A-454-345/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-02-03
Bylos Nr.
2A-454-345/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Henrichas Jaglinskis (pran.), Romualda Janovičienė, Neringa Švedienė
Ieškovas
R. S.
Atsakovas
J. S.
Kategorijos
  • 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-454-345/2011Procesinio sprendimo kategorijos: 75.8.; 78.2.1.; 99.3.; 121.15.; 121.18.; 121.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. vasario 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio,

kolegijos teisėjų Romualdos Janovičienės ir Neringos Švedienės,sekretoriaujant Inesai Ulevičiūtei,

viešajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 20 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovei J. S. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, bei atsakovės J. S. priešieškinį ieškovui R. S. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas R. S. 2009 m. gegužės 19 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir, jį patikslinęs, prašė jo santuoką su atsakove J. S. nutraukti dėl atsakovės kaltės; negrąžinto kredito dalį AB SEB bankui pagal 2008-06-30 vartojimo kredito sutartį priteisti solidariai iki visiško prievolių įvykdymo; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nuo 2008 m. liepos mėnesio atsakovės elgesys pasikeitė, ji tapo piktybiška, irzli, pradėjo nuolat konfliktuoti, negrįždavo į namus nakvoti, todėl sutuoktinių gyvenimas tapo neįmanomas. Šalys dalintino turto neturi.

Atsakovė J. S. su ieškiniu sutiko iš dalies, teismui pateikė priešieškinį, kuriuo prašė jos ir ieškovo santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės; priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 25000 Lt kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą; įpareigoti ieškovą ir atsakovę solidariai vykdyti prievolę pagal 2008-06-30 vartojimo kredito sutartį AB SEB bankui; priteisti iš ieškovo 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, kuris pažeidė pareigą būti lojaliu šeimai, mylėti ir gerbti sutuoktinę, remti ją moraliai ir materialiai. Santykiai tarp šalių pašlijo, kai pablogėjo atsakovės sveikata, ieškovas pradėjo priekaištauti dėl sumažėjusių pajamų. Santuokoje įgijo automobilį Mitsubishi Pajero, kurį ieškovas perrašė savo sesers vyro S. A. vardu, tačiau ieškovas iki šiol juo naudojasi, todėl iš ieškovo priteistina ½ automobilio vertės. Dėl ieškovo šmeižimo, ir dėl to, kad ieškovas atsakovę paliko sunkiausiu jos gyvenimo laikotarpiu, kai ji prarado darbą, pablogėjo jos sveikatą, atsakovė patyrė stresą, dvasinius išgyvenimus.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. gegužės 20 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies – santuoką, įregistruotą 2007-11-24 Vilniaus miesto CMS (įrašo Nr. 4894) tarp R. S. ir J. S. nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės; šalims paliko santuokines pavardes; nustatė, kad ieškovas ir atsakovas yra solidariai atsakingi AB SEB bankui pagal 2008-06-30 sudarytą vartojimo kredito sutartį; priteisė iš ieškovo atsakovei 9607,77 Lt piniginę kompensaciją; paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė.

Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, teismas laikė nustatytu, kad abu sutuoktiniai pažeidė pareigą būti lojaliais, vienas kitą gerbti, moraliai bei materialiai remti, dėl ko bendras šalių gyvenimas tapo neįmanomu. Išanalizavęs byloje apklaustų liudytojų parodymus, teismas konstatavo, jog santuoka tarp šalių iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl ieškovės reikalavimą dėl 5000 Lt neturtinės žalos priteisimo atmetė. Įvertinęs įrodymus teismas laikė nustatyta aplinkybe, jog dalis automobilio Mitsubishi Pajero kainos (35784,46 Lt) buvo apmokėta iš ieškovo asmeninių lėšų (CK 3.89 str. 1 d. 7 p., 2 d.). Teismas laikė, kad ieškovo iš darbo užmokesčio gaunamos pajamos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.). Taip pat įvertinęs liudytojų parodymus, byloje esančius rašytinius įrodymus, vadovaudamasis įrodymų pakankamumo principu, teismas atsakovės nurodytą aplinkybę dėl šalių bendro ūkio vedimo nuo 2004 m. atmetė kaip neįrodytą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas R. S. prašo pakeisti sprendimo dalį dėl santuokos nutraukimo ir pripažinti kaltu dėl santuokos iširimo atsakovę; po santuokos nutraukimo palikti atsakovei ikisantuokinę pavardę Siubarova; pakeisti sprendimo dalį dėl 9607,77 Lt piniginės kompensacijos priteisimo, pripažįstant, kad automobilis Mitsubishi Pajero Sport nėra bendroji jungtinė nuosavybė; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodo, kad teismas netinkamai aiškino faktines bylos aplinkybes, netinkamai pritaikė procesines bei materialines teisės normas, kas sudaro pagrindą iš dalies panaikinti sprendimą. Byloje surinkti įrodymai, dalinai ir pačios atsakovės paaiškinimai bei elgesys patvirtina, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės. Teismas neatsižvelgė į byloje apklaustų liudytojų Z. S., J.Stocko ir V. K. bei ieškovo duotus paaiškinimus dėl santuokos nutraukimo aplinkybių, taip pat dėl atsakovės netinkamo elgesio. Po santuokos sudarymo kurį laiką su atsakovė gyveno gerai, tačiau laikui bėgant atsakovė nekreipė dėmesio į ieškovą, tapo irzli, piktybiška, nuolat konfliktavo, kėlė stresines situacijas, nerodė ieškovui deramos pagarbos, žemino ji ir įžeidinėjo. Atsakovė nedėjo pastangų, kad taikiai išspręsti kilusius konfliktus, vėliau išvyko iš Lietuvos, todėl atsakovė pažeidė CK 3.60 str. 3 d. Atsakovė nebuvo apklausta teisme, vengė atvykti į teismą, todėl negalėjo patvirtinti savo priešieškinyje nurodytų aplinkybių. Teismas nenurodė, kokiais konkrečiais faktais nustatė ieškovo kaltę dėl santuokos iširimo. Nutraukus santuoką dėl atsakovės kaltės, atsakovei paliktina ikisantuokinė pavardė, kadangi ieškovui pavardė yra brangi ir reta, be to, tam neprieštaravo ir pati atsakovė bei jos atstovė. Teismas nepagrįstai priteisė atsakovei piniginę kompensaciją, kadangi teismui nurodė, jog automobilį įsigijo išimtinai už ieškovo asmenines lėšas, todėl jis nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Šias aplinkybes pagrindė įrodymais. Automobilį pardavė S. A. už 5000 Lt, kadangi buvo reikalingas kapitalinis remontas, o atsakovė automobilio pirkimo-pardavimo sandorio neginčijo. Be to, gauti pinigai už automobilį buvo panaudoti atsakovės paimtiems kreditams banke padengti. Teismas taip pat neteisingai nustatė dalintino turto vertę, neatsižvelgė į dalintino turto kainų pokyčius.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė J. S. prašo skundą atmesti, sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apklaustų liudytojų parodymai nepatvirtina ieškovo nurodytų aplinkybių, jog atsakovė yra kalta dėl santuokos iširimo. 2009-03-31 atsakovė pripažinta neįgalia, jai nustatytas 55 procentų darbingumo lygis. Dėl skaudančios rankos ji negalėjo dirbti virėjos darbo, todėl dirbo 0,75 etato AB Lietuvos pašto Vilniaus filialo laiškininke už minimalų atlyginimą. Pablogėjus atsakovės sveikatai, ieškovas paliko atsakovę, neparėmė jos materialiai. Ieškovo sudarytas automobilio perleidimo sandoris buvo sudarytas išimtinai ieškovo asmeniniams poreikiams patenkinti, todėl teismas pagrįstai iš ieškovo priteisė atsakovei kompensaciją. Teismas pagrįstai taikė CK 3.115 str., kuris įpareigoja sutuoktinį, pasinaudojusį bendru turtu savo asmeniniams poreikiams tenkinti, kompensuoti kitam sutuoktiniui bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas

Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo nagrinėjimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1d). Teisėjų kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

Byloje nustatyta, kad ieškovas R. S. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas nutraukti santuoką su atsakove J. S. dėl atsakovės kaltės bei santuokos nutraukimo pasekmių. Atsakovė priešieškiniu prašė nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės. Pirmosios instancijos teismas šalių santuoką pripažino, jog santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovas nesutikdamas su teismo šia sprendimo dalimi, apeliaciniu skundu prašo pakeisti šią sprendimo dalį, pripažįstant, jog santuoka nutrūko dėl atsakovės kaltės.

CK 3.60 str. nustatyta, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. CK 3.60 str. 2 d. kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia kaip sutuoktinių pareigų pažeidimą iš esmės. Sutuoktinio pareigas numato LR CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 str. Tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Įstatyme įtvirtintas sutuoktinių lygiateisiškumas reiškia ne tik vienodas teises, bet ir vienodas pareigas bei atsakomybę už visą šeimą. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada, tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali priešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai privalo paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Lojalumas kartu reiškia protingą toleranciją ir pakantumą, be kurių neįmanomas šeimos gyvenimas. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Preziumuojama, kad santuoka iširo, dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Ieškovas, pareiškęs ieškinį pagal CK 3.60 str., privalo įrodyti atsakovės kaltę dėl santuokos iširimo. CK 3.60 str. 3 d. numatytais atvejais atsakovo kaltė, dėl šeimos iširimo yra preziumuojama, todėl šiais atvejais ieškovui pakanka įrodyti tik patį faktą, su kuriuo siejama atsakovės kaltės prezumpcija.

Bylos duomenys tvirtina, kad ieškovas R. S. ir atsakovė J. S. susituokė 2007-11-24 Vilniaus miesto CM skyriuje (b.l.40). Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas šalių santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.). Ieškovas R. S. nesutinka su teismo išvada, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir teigia, jog teismas nepagrįstai neatsižvelgė į ieškovo nurodytas ir liudytojų Z. S., J.Stocko, V. K. patvirtintas aplinkybės, įrodančias atsakovės kaltę dėl santuokos iširimo. Teisėjų kolegija šiuos apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus, kadangi pirmosios instancijos teismas įvertino visas byloje nustatytas faktines aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas, jog šalys pažeidė pareigą būti vienas kitam lojaliais, vienas kitą gerbti, moraliai bei materialiai remti, dėl ko bendras šalių gyvenimas tapo neįmanomas (CK 3.27 str.). Teismas pasisakė dėl visų liudytojų, taip pat ir dėl ieškovo nurodytų Z. S., J.Stocko, V. K. parodymų. Vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas neatkartojo ieškovo nurodytų liudytojų parodymų pažodžiui, nesudaro pagrindo manyti, jog jais nesivadovavo. Pažymėtina, kad įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne atskirų faktų interpretavimu (CPK 185 str.). Taigi teismas pagrįstai nesuteikė pirmenybės nė vienam iš byloje esančių įrodymų, t.y. nesirėmė išskirtinai vien tik ieškovo ir jo pusėje liudijusių Z. S., J.Stocko, V. K. parodymais, o vertino byloje esančių įrodymų visetą pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos abiejų šalių proceso metu, vadovaudamasis įstatymu, protingumo bei teisingumo principais (CPK 185 str., CK 1.5 str.). Teismas atsižvelgė į tai, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė nebuvo vienas kitam lojalūs, nerėmė vienas kitko nei moraliai nei materialiai. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, pagrįstai pripažino, jog šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.).

Apeliantas nesutinka su teismo sprendimo dalimi priteisti iš jo atsakovei piniginę kompensaciją, motyvuodamas tuo, kad teismui nurodė, jog automobilį įsigijo išimtinai už ieškovo asmenines lėšas, todėl jis nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir šias aplinkybes pagrindė įrodymais. Automobilį pardavė S. A. už 5000 Lt, kadangi buvo reikalingas kapitalinis remontas, o atsakovė automobilio pirkimo-pardavimo sandorio neginčijo. Bylos duomenys tvirtina, kad 2008-05-27 pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovas įsigijo automobilį Mitsubishi Pajero Sport už 55000 Lt, kuris 2008-05-28 buvo įregistruotas ieškovo vardu, o nuo 2009-03-21 minėtas automobilis įregistruotas savininko S. A. vardu (b.l. 33,71-72). Ieškovas iki santuokos sudarymo įnešė į savo sąskaitą AB Parex banke 35000 Lt, 2007-08-29, 2007-02-13 sudarė šių lėšų indelių sutartis (b.l. 53-58). 2008-05-26 iš Parex banko einamosios sąskaitos ieškovui išmokėta 35784,46 Lt. 2008-05-28 ieškovas UAB „Patikimi automobiliai“ sumokėjo 55000 Lt už automobilį Mitsubishi Pajero (b.l. 34). Minėti įrodymai patvirtina, kad dalis automobilio kainos buvo apmokėta iš ieškovo asmeninių lėšų, ką teisingai nustatė ir pirmosios instancijos teismas. Bylos duomenys tvirtina, kad iki 2009 m. vasario mėnesio ieškovo darbo užmokestis vidutiniškai sudarė 5000 Lt per mėnesį (b.l. 11,87), tačiau, kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, ši aplinkybė nepatvirtina, jog visa automobilio kaina buvo apmokėta iš ieškovo asmeninių lėšų, kadangi pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinio ar vieno jų darbinės veiklos yra pripažįstama bendrąja jungtine nuosavybe (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmos instancijos teismo priteista iš ieškovo 9607,77 Lt piniginė kompensacija yra teisinga ir pagrįsta.

Pažymėtina, kad ieškovas apeliacinio skundo argumento, jog pinigus, gautus pardavus automobilį, panaudojo atsakovės kreditams banke padengti, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismui nepagrindė jokiais įrodymais (CPK 178 str.).

Vadovaujantis CK 3.69 str. 2 d. jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi vaikų. Apelianto reikalavimas uždrausti sutuoktinei pasilikti santuokinę pavardę atmestinas, kadangi santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsižvelgiant į atsakovės valią, atsakovei po santuokos nutraukimo paliktina santuokinė pavardė – Sivčikienė (CK 3.69 str.).

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

Atmetus apeliacinį skundą iš ieškovo priteistina 8,40 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

n utaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo R. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 8 (aštuonis) litus 40 centų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas 5660).

Kolegijos pirmininkas Henrichas JaglinskisKolegijos teisėjos Romualda JanovičienėNeringa Švedienė