- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-16
- Bylos Nr.
- eCIK-1092/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Antanas Simniškis (pirm.), Agnė Tikniūtė, Sigita Rudėnaitė
- Atsakovas
- S. B., L. Š., R. N., V. J.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Agnės Tikniūtės,
susipažinusi su 2024 m. spalio 3 d. paduotu atsakovių S. B., L. Š., R. N. ir V. J. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. liepos 4 d. nutarties peržiūrėjimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija 2024 m. rugsėjo 18 d. nutartimi Nr. DOK-3478 atsisakė priimti atsakovių kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. liepos 4 d. nutarties peržiūrėjimo, nustačiusi, kad jis neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų.
Pagal CPK 350 straipsnio 5 dalį asmuo, kurio skundą atsisakoma priimti dėl to, kad jis neatitinka CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, ištaisęs trūkumus, turi teisę iš naujo paduoti kasacinį skundą, nepažeisdamas CPK 345 straipsnyje nustatyto termino.
Atsiliepimas
Atsakovių 2024 m. spalio 3 d. pateiktame kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – GVTNTĮ) 16 straipsnio 1, 6-11 dalių nuostatas. Teismai, spręsdami, kad ieškovai teisėtai naudojasi vamzdyno atšaka, neatsižvelgė į GVTNTĮ 16 straipsnio 4, 6, 11 dalių reikalavimus, nereikšmingu pripažino vamzdyno atšakos įrengimo teisėtumą iš esmės neįvertinę aplinkybės, jog daugiabučio namo geriamojo vandens tiekimo sistema nuosavybės teise priklauso atsakovėms. Teismai netaikė GVTNTĮ 16 straipsnio 6, 16, 20 dalių nuostatų, todėl nebuvo ištirtos bylai reikšmingos aplinkybės dėl atšakos teisėtumo, neįvertinta, kad ši atšaka įrengta net ne pagal 1975 m. projektą. Teismai, pripažindami, kad vamzdyno atšakos nuosavybės klausimas bei jos atitiktis teisės aktų reikalavimams neaktualus nagrinėjant ginčą, nukrypo nuo suformuotos kasacinio teismo praktikos.