Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2015-12-30 · Civilinė byla Nr. e2-6214-340/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-12-30Vilniaus apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2016-01-07Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-12-30
Bylos Nr.
e2-6214-340/2015
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-02105-2015-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Ieškovas
UAB „Mitnija“
Atsakovas
VĮ „Oro navigacija“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-6214-340/15Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02105-2015-1Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.35; 2.5.8.8, 3.2.6.1
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Tatjana Žukauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo UAB „Mitnija“ ieškinį atsakovui VĮ „Oro navigacija“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo 2015-10-12 sprendimą „Dėl derybų patikslinimo“, kuriuo atmesta ieškovo pretenzija; įpareigoti atsakovą panaikinti kvalifikacinį reikalavimą, nurodytą Pirkimo sąlygų 3.2.9. punkte bei pakeisti Pirkimo sąlygų 3.4.1 punktą, jį išdėstant taip: „Derybų sąlygų 3.2.1 – 3.2.6 punktuose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus turi atitikti ir pateikti nurodytus dokumentus kiekvienas ūkio subjektų grupės narys atskirai“. Nurodė, kad atsakovas vykdo viešąjį pirkimą, atliekamą gynybos ir saugumo srityje, skelbiamų derybų būdu: „Įmonės naujojo administracinio ir regiono skrydžių valdymo centro pastato statybos darbai“, pirkimo Nr. 167983. Pirkimo sąlygose yra nustatyti du reikalavimai, su kuriais ieškovas nesutinka: Pirkimo sąlygų 3.2 p. pateikti tiekėjų minimalūs kvalifikacijos reikalavimai, tarp jų 3.2.9 p. numatyta, kad tiekėjo paskutinių finansinių metų bendrojo mokumo koeficientas turi būt ne mažesnis kaip 0,8, o Pirkimo sąlygų 3.4.1 p. numato, kad šį reikalavimą privalo atitikti kiekvienas iš jungtinės veiklos partnerių atskirai. Ieškovo įsitikinimu, minėtas kvalifikacinis reikalavimas dėl bendrojo mokumo koeficiento, o taip pat reikalavimas, kad jį tenkintų kiekvienas iš jungtinės veiklos partnerių, yra pertekliniai, neproporcingi pirkimo objektui bei pažeidžiantys viešuosius pirkimus ir konkurenciją reglamentuojančius teisės aktus. Ieškovas pateikė pretenziją perkančiajai organizacijai dėl derybų sąlygų patikslinimo. 2015-10-12 raštu „Dėl derybų sąlygų patikslinimo“ atsakovas pretenziją atmetė. Ieškovas su tokiu sprendimu nesutinka, nes mano, kad jis yra nepagrįstas ir turi būti panaikintas. Nurodė, jog kvalifikaciniai reikalavimai negali būti tokie, kad būtų užkertamas kelias dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo konkuruoti tiems subjektams, kurie pajėgūs įvykdyti viešojo pirkimo sutartį. Laikytina, kad bendrojo mokumo koeficiento reikalavimas yra perteklinis ir neproporcingas, neatitinka aukščiau nurodytų nediskriminavimo, sąžiningos konkurencijos, racionalumo, objektyvumo kriterijų ir pažeidžia Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo, Viešųjų pirkimų įstatymo ir Konkurencijos įstatymo reikalavimus. Pirma, bendrojo mokumo koeficientas neparodo tikrojo įmonės finansinio pajėgumo įvykdyti pirkimo sutartį, kadangi pagal šį koeficientą su įsipareigojimais yra lyginamas ne visas įmonės turtas, o tik nuosavas kapitalas, taip pat įsipareigojimai apima tiek trumpalaikius, tiek ir ilgalaikius įsipareigojimus. Antra, kiti tiekėjams iškelti reikalavimai, susiję tiek su techniniais, tiek su ekonominiais-finansiniais pajėgumais yra visiškai pakankami perkančiajai organizacijai įsitikinti, jog tiekėjai yra ekonomiškai ir finansiškai pajėgūs įvykdyti savo įsipareigojimus, laimėjus pirkimą. Be to, Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinėse rekomendacijose nenurodytas ir nerekomenduojamas toks kvalifikacinis reikalavimas kaip bendrojo mokumo koeficientas. Pažymėjo, kad esant šiems kvalifikacijos reikalavimas, pirkime negali dalyvauti stiprūs ir daugiau nei pajėgūs įvykdyti sutartinius įsipareigojimus tiekėjai, turintys tikrai didelę patirtį ir žinias vykdant panašaus pobūdžio sutartis, kurie gali pasitelkti žymiai didesnius pajėgumus, inovacijas, kad tiekėjai negalės pasiūlyti racionaliausių ir ekonomiškiausių sprendimų, atsižvelgiant į apribotą galimybę pasitelkti kuo priimtinesnius jungtinės veiklos partnerius.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad atsakovas yra vienintelė oro eismo paslaugų, ryšių, navigacijos ir stebėjimo paslaugų bei oro navigacijos paslaugų tiekėja civilinės aviacijos reikmėms taikos metu Lietuvos Respublikos oro erdvėje. Atsakovo vykdomas projektas apima didelės visuomenės interesus ir laikytinas viešuoju interesu. Atsižvelgdama į pirkimo objekto svarbą, perkančioji organizacija pasirinko tuos tiekėjo kvalifikaciją apibūdinančius kriterijus ir nustatė tokias jų reikalaujamas reikšmes, kurios, perkančiosios organizacijos nuomone, yra būtinos ir pakankamos, siekiant užtikrinti sėkmingą pirkimo sutarties įvykdymą. Bendrojo mokumo koeficientas išreiškia įmonės finansinį pajėgumą, stabilumą bei gebėjimą vykdyti savo prievoles ilgalaikėje perspektyvoje. Savo pobūdžiu šis finansinis tiekėjo rodiklis skiriasi nuo kitų pirkimo sąlygose, tiekėjų finansinę ir ekonominę būklę nustatančių rodiklių, todėl jo tikslingumas siekiant išsiaiškinti potencialaus tiekėjo visapusišką patikimumą ir pajėgumą įvykdyti perkančiosios organizacijos sąlygas yra akivaizdus. Aplinkybė, kad bendrojo mokumo koeficiento reikalavimo nėra Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendacijoje, nereiškia, kad reikalavimas yra perteklinis ar nereikalingas ir nemažina rodiklio dydžio reikšmės nustatant tiekėjo finansinį pajėgumą.

Dubliku ieškovas savo ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, jog ieškovas nekviestionuoja pirkimo objekto svarbos visuomenei ir jam keltinų aukštų patikimumo reikalavimų, tačiau būtent dėl to laiko, kad nustatytas ginčijamas bendrojo mokumo koeficiento reikalavimas yra nepagrįstas ir nereikalingas, kadangi jis užkerta kelią pirkime dalyvauti tiems tiekėjams, kurie tikrai tinkamai, kvalifikuota ir kompetentingai įgyvendintų šį projektą. Ieškovo nuomone, atsakovo argumentai dėl pirkimo svarbos kaip tik pagrindžia, kad didžiausi ir pajėgiausi rinkos dalyviai, tiekėjai neturi būti dėl perteklinių reikalavimų atribojami nuo dalyvavimo tokiuose pirkimuose. Jei paties atsakovo teigimu, bendrojo mokumo koeficientas naudotinas pirkimuose pagal ilgalaikes sutartis, tai šiuo atveju jis neturėtų būti naudojamas. Stambios įmonės, kurių bendrojo mokumo rodiklis gal ir nėra aukštas, tačiau turinčios didelę apyvartą, dideles darbų apimtis ir užtikrintą, ilgalaikį finansavimą iš kredito įstaigų, yra patikimo finansiškai, stabilios, sukaupusios didelę patirtį ir galinčios prisiimti didelės vertės įsipareigojimus. Atsakovas nepaneigė akivaizdaus fakto, kad nustatytas bendrojo mokumo koeficientas atima galimybę dalyvauti pirkime ieškovui, kuriam negresia jokios mokumo problemos.

Tripliku atsakovas prašė ieškinį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kad ieškinyje ir dublike yra pateikta tikrovės neatitinkanti ir teismą klaidinanti informacija, nes ieškovas, tinkamai neįsigilinęs į Pirkimo sąlygas, įskaitant ir jų priedus, klaidina teismą, kad neva perkami tik vieno paprasto pastato statybos darbai. Pirkimo objektas yra būtinas tinkamai atsakovo funkcijų vykdymui. Pirkime nustatyti pakankamai griežti reikalavimai tiekėjams, kadangi atsakovui yra būtina įsitikinti ir užtikrinti, kad Pirkimą laimėjęs tiekėjas bus patikimas ir pajėgus įvykdyti įsipareigojimus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, kad atsakovas valstybės įmonė „Oro navigacija“ vykdo viešąjį pirkimą skelbiamų derybų būdu „Įmonės naujojo administracinio ir regiono skrydžių valdymo centro pastato statybos darbai“ (pirkimo Nr. 167983) apie pirkimą buvo paskelbta 2015 m. spalio 6 d. Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (toliau - CVP IS).

2015-10-12 ieškovas pateikė atsakovui pretenziją „Dėl derybų sąlygų patikslinimo“, kuria pareikalavo panaikinti pirkimo sąlygų 3.2.9 punkto sąlygą ir pakeisti pirkimo sąlygų 3.4.1 punkto redakciją.

2015-10-12 raštu „Dėl derybų sąlygų patikslinimo“ atsakovas atmetė ieškovo pretenziją.

2015-10-12 ieškovas pareiškė ieškinį teisme, reikalaudamas įpareigoti atsakovą panaikinti kvalifikacinį reikalavimą, nurodytą Pirkimo sąlygų 3.2.9. punkte bei pakeisti Pirkimo sąlygų 3.4.1 punktą, jį išdėstant taip: „Derybų sąlygų 3.2.1 – 3.2.6 punktuose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus turi atitikti ir pateikti nurodytus dokumentus kiekvienas ūkio subjektų grupės narys atskirai“.

Tiekėjas, prieš kreipdamasis į teismą, turi laikytis Viešųjų pirkimo įstatyme nustatytos privalomos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos ( VPĮ 93 str. 3 d., CPK 423² str. 1 d.), t. y. pretenzijos pareiškimas ir atsakymas į pretenziją yra privaloma išankstinio ginčo sprendimo ne teisme stadija, teisme ginčo ribas apibrėžia pirkimo dalyvio pretenzijos turinys. Nagrinėjamoje byloje tiekėjas (ieškovas) tinkamai pasinaudojo privaloma išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka. Teismas taip pat pažymi, kad reikalavimas dėl atsakovo sprendimo atmesti ieškovo pretenziją panaikinimo negali būti vertinamas kaip savarankiškas ieškinio reikalavimas. Tiekėjo pretenzija ir perkančiosios organizacijos sprendimas dėl pareikštos pretenzijos yra ginčo sprendimo proceso dalis (privaloma išankstinio ginčo sprendimo ne teisme stadija); sprendimas atmesti tiekėjo pretenziją materialinių teisinių pasekmių tiekėjui nesukelia, tačiau užtikrina jo teisę perkelti ginčą į teismą.

Ieškovas ginčija atsakovo paskelbto viešojo pirkimo 3.2.9. punkto bei 3.4.1 punkto sąlygas, numatančias kvalifikacinius reikalavimus tiekėjams. Pirkimo sąlygų 3.2.9 punktas numato, kad tiekėjo paskutinių finansinių metų bendrojo mokumo koeficientas (nuosavo kapitalo santykis su visais įsipareigojimas) turi būti ne mažesnis kaip 0,8. Pirkimo sąlygų 3.4.1 punkto sąlygos numato, kad derybų sąlygų 3.2.1-3.2.6, 3.2.9 punktuose nustatytus kvalifikacinius reikalavimus turi atitikti ir pateikti nurodytus dokumentus kiekvienas ūkio subjektų grupės narys atskirai. Bendrojo mokumo koeficientas - tiekėjo mokumo rodiklis. Kriterijus išreiškia ilgalaikį finansinį stabilumą; išreiškiamas kaip įmonės nuosavo kapitalo santykis su visais įsipareigojimais. Šio rodiklio reikšmė daugiau vieneto reiškia, kad įmonės nuosavos lėšos viršija skolintas. Ieškovo vertinimu, šis ginčijamas kvalifikacinis reikalavimas (reikalavimas tiekėjui ir kiekvienam ūkio subjektų grupės nariui turėti atitinkamą paskutinių finansinių metų bendrojo mokumo koeficientą ne mažesnį, kaip 0,8) yra neproporcingas pirkimo dalykui; neobjektyvus, dirbtinai riboja tiekėjų konkurenciją, tuo prieštarauja VPĮ 3 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatoms, Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatoms.

Bendrieji reikalavimai kvalifikacijos patikrinimui (VPĮ 32 str.1 d.) įpareigoja perkančiąją organizaciją išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas. Siekdama įgyvendinti šią pareigą, perkančioji organizacija kelia tiekėjams kvalifikacijos reikalavimus – tiekėjų kokybinės atrankos kriterijus (t. y. sąlygos, draudžiančios ir ribojančios dalyvavimą pirkime, teisė verstis atitinkama veikla, ekonominis, finansinis, techninis ir profesinis pajėgumai, kokybės vadybos ir aplinkos apsaugos vadybos standartai). Pagal Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinių rekomendacijų (Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2011 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. IS-196 redakcija) 5 punktą perkančioji organizacija iš tiekėjo gali pareikalauti tokios informacijos, kuri yra būtina nustatyti, ar tiekėjas atitinka teisės verstis atitinkama veikla, finansinius, ekonominius, techninius ir profesinius reikalavimus, ar nėra sąlygų, draudžiančių ir ribojančių tiekėjų dalyvavimą pirkime; dokumento 4 punktas numato, kad Rekomendacijos nėra privalomos. Perkančioji organizacija gali nustatyti ir kitokius kvalifikacijos kriterijus ar jų reikšmes, tačiau tik tokius, kurie neprieštarauja Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatoms. Perkančioji organizacija, tikrindama tiekėjų kvalifikaciją, privalo atsižvelgti į Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas aplinkybes. Kitus kvalifikacijos reikalavimus perkančioji organizacija pasirenka savo nuožiūra. Perkančioji organizacija, nustatydama šiose Rekomendacijose pateiktus kriterijus, kiekvieno pirkimo atveju turėtų atsižvelgti į pirkimo objekto specifiką, apimtį, įvertinti kiekvieno nustatomo kriterijaus tikslingumą bei nenustatyti visų šiose Rekomendacijose pateiktų kriterijų kiekvieno pirkimo atveju. Taigi, Rekomendacijos yra neprivalomojo pobūdžio, o tiekėjų kvalifikacijos vertinimo rekomendacijose nurodytų kvalifikacijos kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl perkančioji organizacija, atsižvelgiant į vykdomo viešojo pirkimo pobūdį, sudaromos pirkimo sutarties ilgalaikiškumą ir kitus viešojo pirkimo ypatumus, kiekvienu atveju gali nustatyti ir kitokius kvalifikacijos kriterijus. Faktas, jog Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinių rekomendacijose nenurodytas ir neberekomenduojamas toks kvalifikacinis reikalavimas, kaip bendrojo mokumo koeficientas (2003 m. įsakymo redakcijos Rekomendacijose - bendrojo likvidumo koeficientas), savaime neįrodo, kad šis reikalavimas yra nereikalingas ir perteklinis, prieštaraujantis VPĮ 3 straipsnio nuostatoms, riboja konkurenciją. Perkančiajai organizacijai yra suteikta diskrecijos teisė nuspręsti, kokius tiekėjų vertinimo kriterijus nustatyti pirkimo dokumentuose. Sutiktina su ieškovu, kad ši diskrecija yra ribojama - perkančioji organizacija neturi pažeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, šio įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje nustatyto draudimo dirbtinai riboti konkurenciją. Konkrečios pirkimo sąlygos atitikimas VPĮ normose įtvirtintiems principams yra fakto klausimas ir turi būti įrodinėjamas CPK numatomomis įrodinėjimo priemonėmis.

Ieškovas nurodo, kad bendrojo mokumo koeficientas neparodo tikrojo įmonės finansinio pajėgumo įvykdyti pirkimo sutartį, kadangi pagal šį koeficientą su įsipareigojimais yra lyginamas ne visas įmonės turtas, o tik nuosavas kapitalas, taip pat įsipareigojimai apima tiek trumpalaikius, tiek ilgalaikius įsipareigojimus. Ieškovas nurodo, kad didelė dalis įmonių savo veiklos plėtrą ir augimą yra užsitikrinusios ilgalaikėmis ir stabiliomis sutartimis su išorės finansuotojais; taikant atsakovo nustatytą bendrojo mokumo koeficientą gali susidaryti paradoksali situacija, kai įmonė, turinti ilgalaikę sutartį su išoriniu finansuotoju ir dėl to galinti pasiūlyti efektyvesnes paslaugas bei naujausių technologijų pritaikymą negalės dalyvauti viešajame pirkime vien dėl to, kad jos bendrojo mokumo koeficientas neatitiks bendrojo mokumo reikalavimų, tuo tarpu įmonė, kuri veiklą finansuoja tik savo lėšomis ir dėl to negali dėl to negali įdiegti naujausių technologijų bei pasiūlyti efektyviausių sprendimų, galės dalyvauti pirkime. Ieškovas taip pat nurodo, kad nuosavas kapitalas gali sumažėti bendrovės akcininkams priėmus sprendimą sumažinti įstatinį kapitalą, t.y. bendrojo mokumo koeficientas lengvai gali pasikeisti. Be to, bendrojo mokumo koeficientas neparodo, kaip efektyviai naudojamos nuosavo kapitalo lėšos. Visi paminėti ieškovo argumentai yra deklaratyvūs, neparemti įrodymais. Ieškovas nenurodo, kokiu pagrindu teigia, jog tiekėjo gebėjimas pasiūlyti efektyvesnes paslaugas ar naujų technologijų naudojimą tiesiogiai priklauso nuo įmonės įsipareigojimų išorės finansuotojams ir kodėl įmonė, kuri veiklą finansuoja tik savo lėšomis , dėl to negali įdiegti naujausių technologijų bei pasiūlyti efektyvesnių paslaugų. Kitas ieškovo argumentas apie tai, kad nuosavas kapitalas gali būti sumažintas akcininkų sprendimu, dėl to bendrojo mokumo koeficientas gali pasikeisti, taip pat atmetamas, kaip paremtas hipotetine situacija. Teikėjo kvalifikacija ir atitinkamai gebėjimas sėkmingai įvykdyti sutartį vertinamas iki paraiškos pateikimo. Tiekėjo gebėjimas sėkmingai vykdyti viešojo pirkimo sutartį gali vėliau pasikeisti ir ne tik dėl akcininkų sprendimo; pavyzdžiui, išorės investuotojas gali bankrutuoti, dėl to įmonės turinčios įsipareigojimų tokiam finansuotojui, bankroto rizika didėja, kad neišvengimai įtakos tokios įmonės galimybę sėkmingai įvykdyti sutartį. Taigi hipotetinės ieškovo prielaidos neįrodo, kad bendrojo mokumo koeficiento nustatymas pirkimo sąlygose neproporcingai riboja tiekėjų konkurenciją.

Ieškovas teigia, kad kito atsakovo tiekėjams iškelti reikalavimai, susiję tiek su techniniais, tiek su ekonominiais-finansiniais pajėgumais (Pirkimo sąlygų 3.2.1 , 3.2.2, 3.2.3, 3.24, 3.2.5, ir kt. yra visiškai pakankami perkančiai organizacijai įsitikinti, kad tiekėjai yra ekonomiškai ir finansiškai pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus. Teismo vertinimu, šis ieškovo argumentas yra perteklinis; ginčo dėl Pirkimo sąlygų 3.2.1 , 3.2.2, 3.2.3, 3.24, 3.2.5, ir kt. tarp ieškovo ir atsakovo nėra, teismas neturi pagrindo vertinti, ar jie yra pakankami atsakovo vykdomo viešojo pirkimo tikslui pateikti.

Ieškovas, remdamasis pateikta Statybos įmonių palyginamąja lentele, teigia, kad potencialiausi tiekėjai – stambiausios Lietuvos statybinės įmonės, kurių kritinis likvidumas yra didesnis nei 1 ir kurios 2014 m. dirbo pelningai, neturi reikiamos bendrojo mokumo koeficiento reikšmės; tai apriboja pajėgius ir kompetentingus rinkos lyderius (jų tarpe ir ieškovą) nuo dalyvavimo pirkime, todėl šio kvalifikacinio reikalavimo turi būti atsisakyta. Pažymėtina, kad atsakovas, atmesdamas ieškovo pretenziją, rėmėsi tos pačios Statybos įmonių palyginamosios lentelės duomenimis. Taigi, ieškovo pateiktos Statybos įmonių palyginamosios lentelės duomenimis 8 iš 37 įmonių (jų tarpe ir ieškovo) bendrojo mokumo koeficientas yra mažesnis, nei 0,8. Teismo vertinimu, ieškovo pateikta lentelė įrodo, jog ginčijamą bendrojo mokumo (likvidumo) koeficiento kvalifikacinio reikalavimo rodiklio dydį atitinka pakankamas konkurencijai užtikrinti tiekėjų skaičius; be to atsakovo vykdomas viešasis pirkimas yra tarptautinis. Dėl išdėstyto, ieškovo argumentas apie konkurencijos ribojimą atmetamas. Pažymėtina, kad bet kokių kvalifikacinių reikalavimų nustatymas riboja konkurenciją, tačiau VPĮ nuostatoms prieštarauja tik pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui, neproporcingi kvalifikaciniai reikalavimai; tai, kad tam tikro tiekėjo, ar asmens, pageidavusio dalyvauti konkurse, turimi kvalifikaciniai pajėgumui neatitiko nustatytųjų, nėra pagrindas pripažinti, kad šie kriterijai yra apskritai diskriminaciniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2008).

Dėl perkančiosios organizacijos nustatyto pirkimo sąlygų 3.4.1 punkte minimalaus kvalifikacinio reikalavimo, kad 3.2.9 punkte nustatytą kvalifikacijos reikalavimą turi atitikti ir pateikti nurodytus dokumentus kiekvienas ūkio subjektų grupės narys atskirai.

Ieškovas ginčija šį kvalifikacinį reikalavimą remdamasis LR viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje 32 straipsnio 3 d. ir VPĮ 32 straipsnio 3 dalies nuostatomis, kuriuos nustato, kad prireikus konkretaus pirkimo atveju tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, neatsižvelgdamas į tai, kokio teisinio pobūdžio būtų jo ryšiai su jais. Tačiau negalima sutikti su ieškovo šios teisės normos aiškinimu, kad tiekėjas gali remtis kitų su juos susijusių ūkio subjektų pajėgumais ir tais atvejais, kai kvalifikaciniai reikalavimai yra susiję su tiekėjų ekonominiais ir finansiniais pajėgumais. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija 2013m. spalio 7 d. nutartyje, priimtoje analogiškoje civilinėje byloje Nr. 2A-2194/2013 išaiškino, kad bendrojo mokumo (likvidumo) koeficiento kvalifikacinis reikalavimas, kaip ir kritinio likvidumo koeficiento kvalifikacinis reikalavimas, savo esme ir reikšme nustatant tiekėjo ekonominį ir finansinį pajėgumą, pagal savo pobūdį neatsiejamai susijęs su jo turėtoju, kurio neįmanoma faktiškai perduoti kitiems asmenims naudoti; bendrojo mokumo (likvidumo) koeficiento rodiklis rodo tik konkretaus subjekto, o ne subjektų grupės ilgalaikį finansinį stabilumą, todėl šis finansinis rodiklis nėra laikytinas resursu, kuriuo pirkimo sutarties vykdymo metu galėtų disponuoti kiti ūkio subjektų grupės nariai. Teismas sutinka su apeliacinės instancijos teismo šios normos aiškinimu ir atmeta ieškovo argumentą dėl atsakovo nustatyto pirkimo sąlygų 3.4.1 punkte minimalaus kvalifikacinio reikalavimo prieštaravimo VPĮ normoms ta apimtimi, kuria nustato, kad kiekvienas ūkio subjektų grupės narys atskirai turi atitikti 3.2.9 punkto reikalavimus.

Apibendrindamas teismas konstatuoja, kad atsakovo nustatyti viešojo pirkimo sąlygų ginčijami kvalifikaciniai reikalavimai nepažeidžia imperatyviųjų teisės normų, viešųjų pirkimų principų, neriboja konkurencijos, dėl to ieškinys atmetamas (VPĮ 3, 39 str.)

Atmetus ieškinį, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 str.1 d.).

Laikinosios apsaugos priemonės byloje taikytos nebuvo.

Atsakovas prašo priteisti 2865,83 Eur teisinės pagalbos išlaidų (CPK98 str. 1 d.); byla buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, atsakovo atstovas pateikė atsiliepimą ir tripliką. Atsakovo nurodyta teisinės pagalbos išlaidų suma neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatų tarybos 2015 m. kovo 16 d.. nutarimu Nr. 141 rekomendacijų redakcija). Teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamos bylos sudėtingumą, atstovo pateiktų dokumentų kiekį bei apimtį, atsakovo prašymą dėl teisinės pagalbos išlaidų priteisimo tenkina visa apimtimi.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 str. 1 p., 259, 265, 268-270, 423⁹ straipsniais, teismas

nusprendė:

atmesti ieškovo UAB „Mitnija“ ieškinį atsakovui VĮ „Oro navigacija“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo (pirkimo sąlygų ginčijimo).

Priteisti atsakovui VĮ „Oro navigacija“ (į.k.2100604660) iš ieškovo UAB „Mitnija“ (134511472) 2865,83 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus šešiasdešimt penkis eurus 83 euro centus) teisinės pagalbos išlaidų.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja T.Žukauskienė