Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, sekretoriaujant Aldonai Daudaitei,

dalyvaujant asmeniui, kurio atžvilgiu taikomos priverčiamosios medicininės priemonės – D. N. ir šeimos nariui N. N., nuotoliniu būdu dalyvaujant prokurorui Armandui Vainauskui, VšĮ Karoliniškių poliklinikos Psichikos sveikatos centro atstovui G. B., asmens, kurio atžvilgiu taikomos priverčiamosios medicininės priemonės gynėjui advokatui Gediminui Skaisčiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo VšĮ Karoliniškių poliklinikos teikimą dėl paskirtos priverčiamosios medicininio pobūdžio priemonės - ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis nutraukimo D. N., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančios Taikos g. 43-1, Vilniuje, ir susipažino bylos medžiaga.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 31 d. nutartimi pripažino, kad D. N. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarė būdama nepakaltinama, ir taikė jai priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis. 2020 m. rugpjūčio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi D. N. pratęstas priverčiamųjų medicinos priemonių – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, taikymas.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas 2021 m. kovo 29 d. VšĮ Karoliniškių poliklinikos teikimas, kuriuo prašoma nutraukti priverčiamosios medicininio pobūdžio priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūromis sąlygomis taikymą D. N. atžvilgiu. Teikime nurodyta, kad VšĮ Karolinių poliklinikoje Psichikos sveikatos centre (toliau- PSC) D. N. stebima nuo 2020 m. vasario 3 d. iki šiol. Diagnozė (patvirtinta paskutinio stacionarinio gydymo metu 2019 m. rugsėjo 6 d. – 2019 m. spalio 3 d.): (duomenys neskelbtini). Į psichikos sveikatos centre numatytas numatytas gydytojo psichiatro ir socialinio darbuotojo konsultacijas pacientė atvykdavo reguliariai, paskirtu laiku. Lietuvos Respublikoje paskelbus ekstremalią situaciją ir įvedus karantiną, dalis pacientės D. N. konsultacijų buvo atliekama nuotoliniu būdu. Pacientei skirtas medikamentinis gydymas, greta kitų medikamentų ir prailginto veikimo injekcijomis, pacientė injekcijai reguliariai atvykdavo į Karoliniškių polikliniką (kas mėnesį). Situacija namų aplinkoje aptarta su pacientės motina N. N., pasak jo, bendravimas su dukra nekelia rūpesčių, konfliktų, nesutarimų neatžymi. Šiuo metu D. N. nustatytas (duomenys neskelbtini) procentų darbingumo lygis (iki senatvės pensijinio amžiaus), gyvena trijų kambarių bute su motina, pacientė turi savo kambarį. Ambulatorinio stebėjimo PSC laikotarpiu D. N. būklė buvo stabili, psichozinio lygio paūmėjimų nebuvo, stacionarinis gydymas netaikytas, stebima liekamoji simptomatika, kritika būsenai formali. 2021 m. kovo 22 d. atliktas pacientės psichologinis vertinimas; emocijų kontrolė šiuo metu pakankama, smurtinio elgesio rizika šiuo metu nėra didelė. 2021 m. kovo 23 d. priverstinio ambulatorinio stebėjimo įvertinimo akto Nr. 18, komisijos išvada: atsižvelgiant į psichikos būklę tikslinga nutraukti D. N. priverčiamąją medicininio pobūdžio priemonę – priverstinį ambulatorinį stebėjimą pirminės asmens sveikatos priežiūros sąlygomis.

Teismo posėdžio metu VšĮ Karoliniškių poliklinikos Psichikos sveikatos centro atstovas G. B. prašė teikimą tenkinti ir papildomai paaiškino, kad psichikos sveikatos centro sudaryta komisija pacientei D. N. siūlo nutraukti ambulatorinį stebėjimą, dėl to, kad su paciente bendrauja, ją stebi nuo 2020 m. vasario 3 d. Pacientei kliniškai patvirtinta diagnozė buvo paskutinio stacionarinio gydymo metu 2019 metais. Ambulatorinio gydymo metu pacientė reguliariai atvykdavo nustatytu laiku į gydytojo psichiatro konsultacijas, socialinio darbuotojo konsultacijas. D. N. buvo skirti vaistai, tame tarpe ir tablečių forma, ir injekcijos, kurios būdavo leidžiamos pacientei atvykus į PSC, tai buvo atliekama reguliariai, pagal paskirtą grafiką, gydymas buvo užtikrinamas ir pakankamas, jos būsena buvo stabili, paūmėjimų nebuvo. Susisiekus su pacientės mama, ji apibūdino D. N., jokio smurtinio ar agresyvaus elgesio, konfliktinių situacijų neatžymi. Bendraujant su pačia paciente, ji nurodė, kad daugiau laiko leidžia manuose, į lauką išeina nebent apsipirkti produktų, pasigamina valgyti, namie skaito, veda ramų gyvenimo būdą. Bute gyvena su motina 3-ų kambarių bute, turi nuosavą kambarį. 2021 m. kovo 22 d. atliktas psichologinis vertinimas, emocijų kontrolė pakankama, smurtinio elgesio rizika šiuo metu nėra didelė. Atsižvelgiant į šiuos argumentus, siūlo nutraukti pacientei D. N. priverstinį ambulatorinį stebėjimą pirminės asmens sveikatos priežiūros sąlygomis. Nutraukus priverčiamąją priemonę, pacientės gydymas bus tęsiamas bendrais pagrindais, nebus priverstinio įpareigojimo, tikisi, kad pacientė nevengs gydymo, palaikys ryšį, bendradarbiaus su poliklinikos specialistais, bus tos pačios galimybės užtikrinti gydymą ir pagalbą. Pacientei nustatytas (duomenys neskelbtini) procentų darbingumo lygis, ji yra drausta, jos statusas nesikeis, ji liks Karoliniškių poliklinikos pacientė, todėl pagalba jai bus teikiama. Nėra matomas pacientės nenoras gydytis, kontaktuoti su gydytojais, socialiniais darbuotojais, gydymas buvo sėkmingas. Atsižvelgiant į pacientei diagnozuotą susirgimą, jai rekomenduojamas pastovus gydymas.

Asmuo, kurio atžvilgiu taikomos priverčiamosios medicininės priemonės – D. N. prašė teikimą tenkinti. Nurodė, kad dėl leidžiamų injekcijų ji labai priaugo svorio. Nutraukus priverstinį gydymą - gydysis savarankiškai. Šiuo metu ieškosi kirpėjos darbo, yra įgijusi atitinkamą profesiją.

Šeimos narys N. N. teismo posėdžio metu nurodė, kad norėtų, kad gydymas dukrai būtų tęsiamas, kad jai būtų leidžiamos injekcijos, nes po jų dukros būsena stabili, būna rami, elgiasi geranoriškai. Dukra gali gydytis bendrais pagrindais.

Prokuroras A. Vainauskas teismo posėdyje palaikė teikimą. Atsižvelgiant į D. N. pakankamą gydymo trukmę, priverstinio ambulatorinio stebėjimo įvertinimo aktą, tai, kad psichinė būklė stabili, tvari, smurtinio elgesio nėra didelė, siūlė nutraukti priverčiamosios medicininio pobūdžio priemonės - ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Advokatas G. Skaistys siūlė teikimą dėl priverstinio gydymo nutraukimo tenkinti, nurodydamas, kad D. N. ir toliau lankysis gydymo įstaigoje ir gydysis savarankiškai.

Teikimas tenkintinas.

Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo. Sutinkamai su BPK 405 straipsnio 3 dalimi, teismas išnagrinėja ir išsprendžia priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo klausimus pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą ir priima vieną iš šių nutarčių: 1) pratęsti priverčiamosios medicinos priemonės taikymą, - jeigu asmens sveikatos būklė nepasikeitė; 2) pakeisti pirmiau taikytos priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, -jeigu asmens sveikatos būklė pasikeitė; 3) panaikinti taikytą priverčiamąją medicinos priemonę, - jeigu asmuo pasveiko ir išnyksta reikalas tokią priemonę taikyti. Teismas sprendimą dėl taikomų priemonių pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo priima atsižvelgęs į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, išklausęs sveikatos priežiūros įstaigos atstovo apie asmens dabartinę sveikatos būklę, jam taikytą gydymą bei rezultatus, siekiant nustatyti, ar asmens sveikatos būklė yra pagerėjusi, dėl ko jam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė turėtų būti tęsiama, keičiama ar panaikinama. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: 1) asmens psichinė sveikata, ir 2) su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

Nagrinėjant teikimą, nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 31 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartimi pripažino, kad D. N. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarė būdama nepakaltinama. Teismas, priimdamas minėtą nutartį, rėmėsi Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 78TPK-183/2019 išvadomis, kad D. N. tiek jai inkriminuojamos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu, tiek bylos nagrinėjimo metu sirgo lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu – (duomenys neskelbtini), dėl kurio ji negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti, t.y. buvo nepakaltinama (BK 17 str.). Atsižvelgiant į ekspertizės akto išvadas, jog D. N. reikalingas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas, taip pat įvertinus eksperto paaiškinimus teisme, jog D. N. rekomenduojamas stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendrojo stebėjimo sąlygomis, teismas konstatavo, kad D. N. dėl savo psichinės būklės yra pavojinga visuomenei, todėl skyrė jai priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarų stebėjimą specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis. Tačiau dėl patvarkyme vykdant įsiteisėjusią minėtą teismo nutartį įsivėlusios klaidos, kad D. N. taikomas ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, D. N. VšĮ Karoliniškių poliklinikoje buvo ambulatoriškai stebima pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Įvertinus byloje esančius duomenis, t.y. VšĮ Karoliniškių poliklinikos teikimą, priverstinio ambulatorinio stebėjimo įvertinimo akto išvadą, teismo posėdžio metu gydymo įstaigos atstovo pateiktus paaiškinimus, teismas konstatuoja, kad D. N. sveikatos būklė per tą laiką, kai ji stebima ambulatoriškai, pasikeitė, psichinė būsena pagerėjo, gydytojų nurodymus, paliepimus vykdo, reguliariai lankėsi poliklinikoje, naudoja jai paskirtą gydymą, yra kritiška savo būsenai, medikamentinė remisija pasiekta, D. N. emocijų kontrolė šiuo metu pakankama, smurtinio elgesio rizika šiuo metu nėra didelė. Teismas nustatė, kad D. N. šiuo metu gyvena su motina, yra jos prižiūrima, jai nustatytas (duomenys neskelbtini) procentų darbingumo lygis, taip pat ji savarankiškai tvarkosi, nors nedirba, tačiau motyvuota dirbti. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas laiko, kad priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo laikotarpis yra pakankamas, D. N. socialinis pavojingumas sumažėjęs, jos psichinė būklė yra stabili, pagerėjusi, gydymas gali būti tęsiamas bendrais pagrindais, todėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas naikintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 404, 405 straipsniais, 440 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

VšĮ Karoliniškių poliklinikos Psichikos sveikatos centro teikimą tenkinti.

Nutraukti D. N., a.k. (duomenys neskelbtini) priverčiamųjų medicinos priemonių – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, taikymą.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.