- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-08
- Bylos Nr.
- A-525-724-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Antanas Ablingis
- Pareiškėjas
- R., R. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos
- Trečiasis asmuo
- J. V.
- Kategorijos
- 15.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 15.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 70.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), sekretoriaujant Ilonai Kovger,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos advokatūros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Lietuvos advokatūrai, trečiajam suinteresuotam asmeniui J. V. dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas R. K. skundu (b.l. 3) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos advokatūros 2007 m. lapkričio 23 d. raštą Nr. 770 (toliau – ir Raštas) kaip neteisingą, neteisėtą, įpareigojant atlikti objektyvų, nešališką tyrimą dėl advokato J. V. veiksmų; priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Teisingumo ministerija), 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 5 000 Lt iš Lietuvos advokatūros neturtinei žalai atlyginti.
Nurodė, kad yra nuteistas ir kalinamas Vilniaus miesto 2-uosiuose pataisos namuose. Jam, remiantis Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2006 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. 1-493/06 ir 2006 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. 1-524/06, teikti antrinę teisinę pagalbą buvo paskirtas advokatas J. V., kuris netinkamai atliko savo pareigas, t.y. neatstovavo pareiškėjui teismuose, neparašė apeliacinio skundo ir jo nekonsultavo. Dėl to pareiškėjas kreipėsi į Teisingumo ministeriją, kuri jo skundą persiuntė Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (toliau – ir Tarnyba). Tarnyba į pareiškėjo skundą neatsakė, todėl pareiškėjas pakartotinai kreipėsi į Teisingumo ministeriją, kuri skundą persiuntė Lietuvos advokatūrai, kad ši įvertintų, ar yra pagrindas kelti advokatui J. V. drausmės bylą. Lietuvos advokatūra savo atsakyme nepasisakė dėl advokato J. V. netinkamai atliekamų profesinių pareigų, drausmės bylos nekėlė ir nenurodė sprendimo apskundimo tvarkos. Teisingumo ministerija, atsisakydama atlikti savo kompetencijai priskirtus veiksmus, persiųsdama ne visą jo skundą, o tik dalį, Lietuvos advokatūra, netirdama pareiškėjo skundo ir dangstydama savo darbuotojus, savo neteisėtais veiksmais padarė pareiškėjui neturtinę žalą, nes pareiškėjas patyrė nepatogumų, nervinę įtampą, jam sutriko miegas.
Atsiliepimas
Atsakovas Teisingumo ministerija atsiliepimu į skundą (b.l. 16 – 17) prašė netenkinti skundo.
Nurodė, kad Tarnyba teikti antrinę teisinę pagalbą vietoj advokato J. V. paskyrė advokatą B. J., todėl pažymėjo, kad buvo atsižvelgta į pareiškėjo reikalavimus ir savo pažeistas teises jis tinkamai galėjo ginti. Pareiškėjo teiginiai, kad Teisingumo ministerija atsisakė atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus, vilkino persiųsti skundą ir persiuntė tik dalį skundo, paremti ne įrodymais, o tik subjektyvia pareiškėjo nuomone. Atsižvelgė į Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (toliau – ir Advokatūros įstatymas) 52 straipsnio 2 dalį ir pažymėjo, kad šiuo atveju, kadangi nebuvo pakankamai informacijos apie advokato J. V. neveikimą, pareiškėjo prašymas iškelti advokatui drausmės bylą persiųstas Lietuvos advokatūrai, kuri sprendė klausimą dėl drausmės bylos iškėlimo. Pabrėžė, jog Teisingumo ministerija neturi teisinio pagrindo peržiūrėti, pakeisti ar daryti įtaką Lietuvos advokatūros sprendimams. Pareiškėjo reikalavimas iš valstybei atstovaujančios Teisingumo ministerijos priteisti 5 000 litų neturtinei žalai atlyginti nesuprantamas, nes pareiškėjas prašo panaikinti Lietuvos advokatūros Raštą, o ne Teisingumo ministerijos priimtus sprendimus.
Atsakovas Lietuvos advokatūra atsiliepimu į skundą (b.l. 19 – 20) nurodė, kad reikalavimai nepagrįsti, todėl atmestini.
Remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalimi, 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Advokatūros įstatymo 3 straipsniu, nurodė, kad Lietuvos advokatūra neįeina į viešojo administravimo subjektų sistemą. Todėl pareiškėjo ginčo su Lietuvos advokatūra negalima laikyti ginču dėl teisės viešojo administravimo srityje, nes Lietuvos advokatūra, priimdama sprendimą, kuriuo buvo atsisakyta iškelti advokatui J. V. drausmės bylą, vykdė ne viešojo administravimo subjekto funkcijas, o įgyvendino savivaldos, savireguliacijos ir savikontrolės funkcijas. Pareiškėjo reikalavimai Lietuvos advokatūrai galėtų būti reiškiami bendrosios kompetencijos teisme. Be to, advokatūros savivaldos institucija nelaikytina Lietuvos valstybės atstove, nes jai tokie įgalinimai nėra suteikti. Iš pateikto J. V. paaiškinimo ir prie jo pridėto pareiškėjo 2007 m. gegužės 2 d. išsiųsto prašymo matyti, kad pastarasis nepavedė advokatui surašyti skundo dėl administracinio teismo nutarties panaikinimo, o tik išvardijo, kokius dokumentus jis prašo perduoti ar grąžinti. Todėl, esant tokioms akivaizdžioms pareiškėjo nurodytoms tikrovės neatitinkančioms aplinkybėms, Lietuvos advokatūros advokatų taryba pagrįstai atsisakė iškelti advokatui drausmės bylą. Lietuvos advokatūros kompetencijai nėra priskirti jokie įgalinimai viešojo administravimo srityje, o kartu ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atžvilgiu. Be to, pareiškėjas neidentifikavo, dėl kokių neteisėtų veiksmų prašo priteisti neturtinę žalą iš Lietuvos advokatūros, o už kokius – iš Teisingumo ministerijos.
Atsiliepimas
Tretysis suinteresuotas asmuo J. V. atsiliepime į skundą (b.l. 67 – 69) su skundu nesutiko.
Nurodė, kad pareiškėjo teiginiai, jog advokatas neteikė jam teisinės pagalbos, neatitinka tikrovės.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu (b.l. 84 – 86) bylos dalį pagal pareiškėjo reikalavimus Lietuvos advokatūrai nutraukė, kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
Remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263 straipsnio 1 dalimi, 6.271 straipsniu, 6.246 straipsniu, nurodė, jog pareiškėjo teiginiai, kad Teisingumo ministerija, atsisakydama atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus, vilkindama persiųsti skundą, persiųsdama Lietuvos advokatūrai ne visą jo skundą, o tik dalį, padarė pareiškėjui neturtinę žalą, neparemti jokiais įrodymais. Pažymėjo, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad Teisingumo ministerijos darbuotojai nebūtų veikę taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Teismas pabrėžė, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kaip pasireiškė pareiškėjui padaryta neturtinė žala, ir padarė išvadą, kad reikalavimas priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, jam padarytą neturtinę žalą yra nepagrįstas ir neįrodytas, todėl atmestinas. Remdamasis ABTĮ 101 straipsnio 1 punktu, 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Advokatūros įstatymo 3 straipsniu, konstatavo, kad Lietuvos advokatūra, priimdama sprendimą, kuriuo atsisakyta iškelti advokatui J. V. drausmės bylą, vykdė ne viešojo administravimo subjekto funkcijas, o įgyvendino savivaldos, savireguliacijos ir savikontrolės funkcijas, todėl pareiškėjo ginčas su Lietuvos advokatūra nelaikytinas ginču dėl teisės viešojo administravimo srityje. Tokie reikalavimai Lietuos advokatūrai teismingi bendrosios kompetencijos teismui. Padarė išvadą, jog kadangi Lietuvos advokatūra nėra valstybinio administravimo subjektas, bylos dalis dėl pareiškėjo reikalavimų panaikinti Raštą, įpareigoti Lietuvos advokatūrą atlikti tyrimą dėl advokato J. V. veiksmų ir priteisti iš Lietuvos advokatūros 5 000 litų neturtinės žalos nutrauktina, kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.
III.
Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą (b.l. 91), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skunde nurodytus reikalavimus arba perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, o skundo dalį dėl Lietuvos advokatūros perduoti bendrosios kompetencijos teismui pagal rūšinį teritorinį teismingumą. Apeliacinis skundas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui, taip pat pateikiami tokie motyvai:
1. Teismas suvaržė pareiškėjo procesines teises teikti teismui įrodymus, užduoti klausimus, tuo pažeisdamas ABTĮ 53 straipsnio 2 dalį, 81 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnį, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnį. Nurodo, kad teismas beveik iš viso nemotyvuodamas atmetė jo prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nes neatvyko Teisingumo ministerijos atstovas ir J. V., todėl nebuvo sudaryta galimybė jiems pateikti klausimus.
2. Teismas neįvertino ir sprendime nieko nepasisakė dėl pareiškėjo pateiktų ir teismo posėdžio metu prie bylos prijungtų dokumentų.
3. Teismas, neleisdamas pareiškėjui susipažinti su protokolu ir pateikti pastabas, buvo šališkas.
Atsiliepimas
Tretysis suinteresuotas asmuo J. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 97 – 100) nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 4 d. sprendimas yra teisėtas, pagrįstas ir nekeistinas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš esmės grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į skundą pirmosios instancijos teisme.
Atsakovas Teisingumo ministerija atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 101 – 102) prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į skundą pirmosios instancijos teisme, taip pat pateikiami tokie nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
1. Nurodo, kad pareiškėjui pirmosios instancijos teisme teko pareiga įrodyti neteisėtus Teisingumo ministerijos veiksmus ar neveikimą, tačiau tokie įrodymai nebuvo pateikti, pareiškėjas rėmėsi subjektyvia nuomone ir prielaidomis, kurie negali būti įrodymais, reikalaujant priteisti neturtinę žalą.
2. Pažymi, kad pareiškėjas Teisingumo ministerijos priimtų sprendimų neskundė ir nereikalavo jų panaikinti, todėl jo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo negalėjo būti tenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo panaikinti Lietuvos advokatūros 2007 m. lapkričio 23 d. raštą Nr. 770, įpareigoti atlikti objektyvų ir nešališką tyrimą dėl advokato J. V. veiksmų bei priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, ir iš Lietuvos advokatūros po 5 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis nustato, jog administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Pagal Advokatūros įstatymo 3 straipsnio 1 dalį Lietuvos advokatai yra nepriklausoma Lietuvos teisinės sistemos dalis. Be to, pagal ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus.
Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas teisės normas, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo reikalavimas panaikinti Lietuvos advokatūros Raštą, negali būti pripažintas ginču dėl teisės viešojo administravimo srityje. Lietuvos advokatūra, priimdama tokį Raštą, įgyvendino ne viešojo administravimo subjekto funkcijas, todėl toks ginčas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai, o byla dėl tokio reikalavimo nutrauktina (ABTĮ 101 str. 1 d. 1 p.). Atitinkamai administracinių teismų kompetencijai nepriskirtini ir reikalavimai įpareigoti Lietuvos advokatūrą atlikti objektyvų ir nešališką advokato J. V. veiksmų tyrimą bei priteisti iš Lietuvos advokatūros pareiškėjo naudai neturtinės žalos atlyginimą.
Be to, teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą Raštą, pabrėžia, jog tokiu Raštu pareiškėjui nebuvo suteiktos jokios teisės ar nustatytos pareigos. Raštu tik suteikta informacija, todėl ginčas dėl tokio Rašto negali būti nagrinėjamas teisme. Pareiškėjas taip pat prašė perduoti bylos dalį dėl reikalavimų Lietuvos advokatūrai pagal kompetenciją bendrosios kompetencijos teismui. Pabrėžtina, kad ABTĮ 101 straipsnio nuostatos nenumato galimybės nustačius, jog yra minėtame straipsnyje numatyti bylos nutraukimo pagrindai, perduoti bylą kitam teismui pagal teismingumo taisykles, todėl toks pareiškėjo prašymas netenkintinas.
Pareiškėjas taip pat pateikė reikalavimą priteisti iš atsakovų neturtinės žalos atlyginimą.
Remiantis CK nuostatomis, civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (6.249 str.). Pagal CK 6.271 straipsnio 4 dalį valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti, kitaip tariant, veikė pažeidusi atitinkamą jos veiklą reglamentuojančių teisė aktų nuostatas. Be to, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nėra pakankama nustatyti, kad institucija arba jo pareigūnai neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat yra būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą (byla Nr. A11– 405/2007).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą ir bylos medžiagą, pabrėžia, jog byloje iš esmės nėra pateikta jokių duomenų ir įrodymų, pagrindžiančių neturtinės žalos atsiradimo faktą. Kitaip tariant, pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurių pagrindu galima būtų spręsti, jog tokia žala iš tikrųjų atsirado. Be to, nepateikti ir įrodymai dėl neteisėtų veiksmų ar neveikimo egzistavimo Teisingumo ministerijos veiksmuose. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Teisingumo ministerija, gavusi pareiškėjo skundus, juos persiuntė pagal kompetenciją Tarnybai ir Lietuvos advokatūrai, taip pat pateikė pareiškėjui išsamią informaciją apie galimybę skųsti sprendimus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo (b.l. 4; 7 – 8; 23), todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog Teisingumo ministerija vilkino ar netinkamai atliko jos kompetencijai priskirtus veiksmus, o visi su tuo susiję pareiškėjo argumentai vertintini kaip nepagrįsti. Darytina išvada, jog, nenustačius Teisingumo ministerijos ar jos pareigūnų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos iš Teisingumo ministerijos priteisimo.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, įvertino bylos faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria
R. K. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.