Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas rašytinio pro­ceso tvarka išnagrinėjo D. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014-01-16 nutarimo D. Č. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

D. Č. skundas tenkinamas iš dalies.

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiš­ki­namos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 str. 2 d. nuos­tatos rei­ka­lau­ja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įver­tintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 str. 1 d., organas (parei­gū­nas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo pa­da­rytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauk­tinas admi­nis­tracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas tur­tinis nuos­to­lis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šioje byloje teismas paminėtų įstatymo nuostatų nesilaikė.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas D. Č. administracinio teisės pažeidimo bylą irnustatydamas teisiškai reikšmingas aplinkybes, netin­ka­mai įvertino surinktų įrodymų pakankamumą, jų logiškumą, įrodymų šaltinių patikimumą. Pri­im­da­mas sprendimą dėl D. Č. kaltės padarius ATPK 193² str.numatytąad­mi­nistracinį teisės pa­žei­dimą,apylinkės rėmėsi byloje surinktais rašytiniais įrodymais ir teisme apklaustų liudytojų P. J., D. B. ir E. V. parodymais. Kaip teisingai nurodoma apelianto skunde, nors priimdamas skundžiamą teismo nutarimą teismas rėmėsi ir liudytojo D. B. parodymais, tačiau byloje nėra teisiamojo posėdžio, kuriame šis liudytojas buvo apklaustas, protokolo. Teismo posėdžio protokolas atlieka svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Nors ATPK 285 str. numatyta, kad nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą kolegialus organas rašo protokolą, tai nereiškia, jog bylą nagrinėjant apylinkės teisme (kai tai daro teisėjas vienasmeniškai) teismo posėdžio protokolas neturi būti rašomas. Nesant byloje teismo posėdžio protokolo dalies, kur buvo apklaustas D. B., apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą, ypač liudytojų duotus parodymus ir kitų asmenų žodinius paaiškinimus. Toks procesinio pobūdžio pažeidimas yra pagrindas grąžinti bylą nagrinėti iš naujo.

Taip pat pažymėtina, kad pirmosiosinstancijos teismas, teismo posėdyje liudytoju neapklausė policijos pareigūno Ž. R., kuris taip pat dalyvavo fiksuojant padarytą pa­žeidimą ir kurio byloje esančiu tarnybiniu pranešimu teismas rėmėsi priimdamas skundžiamą nutarimą. Konstatuotina, kad teismas tinkamai neištyrė visų bylos aplinkybių ir, neapklausęs teisme liudytojais visų tiesiogiai pa­žeidimo padarymą mačiusių asmenų, nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos, pagal kurią teisme betarpiškai turi būti ap­klausiami asmenys, kurių parodymai yra vieninteliai ir esminiai, ypač tuo­met, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę neigia (Lie­tuvos vyriausiojo admi­nistracinio teismo nutartis byloje Nr. N575-881/2009, N575-684/2009, N444-309/2011 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis ad­ministracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog vien tik rašytiniai paaiškinimai negali būti pri­ly­gi­nami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios ins­tan­cijos teis­mas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso ša­lių paaiš­ki­ni­mus, liudytojų parodymus, specialistų paaiškinimus, eksperto išvadas, susipažinti su ra­šy­tiniais įro­dymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duo­menų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių. Tik išnaudojus visas teisines priemones galima priimti sprendimą dėl asmens kaltumo ar nekaltumo.

Skun­de apeliantas nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas jam buvo surašytas netinkamai ir su trūkumais, kurie nebuvo ištaisyti ir skundžiamame nutarime. Skunde nurodoma, kad administracinio taisės pažeidimo protokolas D. Č. buvo surašytas dėl metalo laužo nupirkimo iš P. J., tačiau byloje yra nagrinėjamas ir aprašomas metalo laužo pirkimas iš P. J.. Taip pat protokole nurodyta, D. Č. pažeidė 2010 m. rugsėjo 6 d. Lietuvos Respublikos Ūkio ministro įsakymo Nr. 4-678 „Dėl netauriųjų metalų laužo ir atliekų apskaitos ir saugojimo taisyklių ir netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo vietų įrengimo reikalavimų patvirtinimo“ 5 ir 12 punktų reikalavimus, tačiau nurodytas įsakymas tokių punktų neturi. Pažymėtina ir tai, kad skundžiamo nutarimo rezoliucinėje dalyje yra neteisingai nurodytas ATPK straipsnis, už kurį asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Aukštesniojo teismo nuomone, nustatyti trūkumai laikytini esminiais pažeidimais ir gali būti pašalinti iš naujo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

Aukštesnysis teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad, remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, D. Č. administracinėn atsakomybėn negali būti traukiamas pagal Lietuvos Respublikos Ūkio ministro įsakymuNr. 4-678 patvirtintų Netauriųjų metalų laužo ir atliekų apskaitos ir saugojimo taisyklių 5 punktą (superkant laužą ir atliekas, pirkimo-pardavimo faktą patvirtinančiame apskaitos dokumente be privalomų apskaitos dokumentų rekvizitų taip pat turi būti nurodytas perkamo laužo ir atliekų pavadinimas, pavidalas, duomenys apie pardavėją) ir 12 punktą(supirkimo vietose ir prie jų draudžiama saugoti fiziniams asmenims ar kitiems supirkėjams priklausantį laužą) kartu. Baudžiant asmenį už netinkamai užpildytą apskaitos dokumentą ir tuo pripažįstant faktą, kad metalo laužo pirkimo – pardavimo sandorisbuvo įvykęs, jau negali būti baudžiama ir už supirkimo vietoje saugomą kitą fiziniams asmenims ar kitiems supirkėjams priklausantį laužą. Be to, bausdamas asmenį pagal Netauriųjų metalų laužo ir atliekų apskaitos ir saugojimo taisyklių 5 punktą, pirmosios instancijos teismas net nesiaiškino, koks pirkimo-pardavimo faktą patvirtinantis apskaitos dokumentas buvo užpildytas pažeidžiant šio punkto reikalavimus.

Vadovaujantis ATPK 256 str. 3 d., pirmosios instancijos teismui, nagrinė­jan­čiam admi­nis­tracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visa­pu­siš­kai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pa­žei­di­mų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o tei­sin­gumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Teismas pri­va­lo pasisakyti dėl kiekvieno įrodymo galios, išdėstyti argumentus, kodėl vienais įrodymais re­mia­si, o kitus atmeta.

Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino visų reikšmingų by­los ap­lin­kybių, nepašalino byloje iškilusių prieštaravimų, nesurinko visų neabejotinai administra­ci­nėn at­sa­komybėn traukiamo asmens kaltę patvirtinančių įrodymų.Apylinkės teismas pažeidė admi­nis­tra­ci­nių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinius– visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti jas tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 str.).Dėl pa­mi­nė­tų procesinių teisės normų pažeidimų byla galėjo būti neteisingai išspręsta, todėl skundžiamas nu­tarimas negali būti laikomas teisėtu.

Nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą apeliacine tvarka, apygardos teismas įrodymus tik vertina, o rinkti jų negali, nes to nenumato ATPK 256 str. 3 d., todėl pats negali paša­lin­ti apylinkės teismo padarytų trūkumų. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas Kauno apylinkės nu­ta­ri­mas yra nai­kinamas, D. Č. administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pirmosios ins­tan­cijos teis­mui nagrinėti iš naujo.

Esant tokioms aplinkybėms, kiti apeliacinio skundo motyvai ir papildomai pateikti duo­me­nys yra nevertinami, kad tai nedarytų įtakos bylą iš naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau į juos turi būti atsižvelgta iš naujo nagrinėjant bylą. Kadangi apeliantas prašė nutarimą pa­naikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

D. Č. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2014-01-16 nutarimą panaikinti ir D. Č. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti pirmosios instancijos teis­mui nagrinėti iš naujo.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.