- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-09-04
- Bylos Nr.
- A2.6.-3292-167/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-02491-2014-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Alfredas Vilbikas
- Pažeidėjas
- D. G.
- Advokatai
- Muradas Bakanas
- Kategorijos
- 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Alfredas Vilbikas, sekretoriaujant Linai Deržinskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini) , gynėjui advokatui Muradui Bakanui, institucijos surašiusios administracinė teisės pažeidimą atstovui V. Mazurui, teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. G. 2014 m. liepos 21 d. 12 val. 15 min. (duomenys neskelbtini) , ties namu Nr. (duomenys neskelbtini) , vairuodama transporto priemonę „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) manevruodama kliudė kitą stovintį automobilį. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdama Kelių eismo taisykles.
D. G. teismo posėdžio metu parodė, kad 2014-07-21 važiuodama (duomenys neskelbtini) , pamačiusi įvažiavimą į kiemą, užsuko, prisiparkavusi automobilį paliko prie stovinčio automobilio ir išėjo pasivaikščioti. Sugrįžusi, automobilyje įsijungė muziką ir pajudėjo, kiemas atviras ir tai buvo vidudienis, 12 val., pajudėjusi, nedarė kažkokių manevrų, tik išvažiavo, įsėdo į automobilį ir iš karto važiavo. Nejuto, kad trukdo, kliudo važiuoti, gal pasirodė arti, bet veidrodėliai nekliuvo, pravažiavus susilietimo ar garso, nejuto. Mašina buvo priparkuota galu, kad priekiu galėtų išvažiuoti. Išvažiuojant iš to kiemo automobilio bamperio įskilimas buvo jau iš anksčiau, jos vyras, įvažiavo garaže į metalinį vamzdį, kuris buvo dar nesutvarkytas. Kokio brūkštelėjimo ar smūgio, tuo metu nepajuto. Tą pačią dieną apie 13 val., būnant namuose, paskambinus pareigūnui, sužinojo, kad įvyko įvykis. To kito automobilio kieme nematė, tik matė iš nuotraukų, susipažinusi su byla. Automobilis buvo draustas ir techniškai prižiūrėtas, priežasčių, motyvų, kad reikėtų nuvažiuoti, kai yra viskas tvarkinga, tikrai nebuvo jokios būtinybės. Pripažįsta aplinkybę, kad eismo įvykis buvo, bet nepripažįsta, kad tyčia pasišalino, gailisi dėl to eismo įvykio. Dėl to, kad padaryta nukentėjusiam žala gailisi.
Nukentėjusysis R. V. teismui parodė, kad 2014-07-21 d. apie 12 val., dirbo darbe adresu (duomenys neskelbtini) , prie atviro lango, išgirdo brūkštelėjimą, pribėgo prie lango. Atstumas nuo lango, kuris yra antrame aukšte iki automobilio, kuris stovėjo po langu gal kokie 6 metrai ir garsą girdėjo aiškiai, nes ofiso langas buvo atviras. Ar susidūrimo metu jo automobilis sujudėjo kai kliudė kitas automobilis nematė, tik matė kaip kitas automobilis buvo pavažiavęs ir pagalvojo, ar tik ne į jo automobilį, nes labai arti pravažiavo. Automobilyje sėdėjo šviesi moteris, matė automobilio spalvą ir stengėsi atsiminti to automobilio valstybinius numerius. Išbėgo į kiemą, bet automobilio nebebuvo, priėjęs prie savo automobilio pamatė, kad nubraukta ir būtent ta spalva atitinka nuvažiuojančio automobilio. Paskambino telefonu 112. Vairuoja transporto priemonę nuo 18 metų ir vairavimo stažas 32 metai. Jo kaip vairuotojo, turinčio tokį stažą, ar galėjo justi, ar negalėjo nuomonė, sunku pasakyti, kai muzika garsiai groja, gali nejusti, jo automobiliui nežymiai nubraukta, sunku pasakyti, jei stiprus nubraukimas tai gal galėjo pajusti. Po smūgio tas automobilis ar buvo sustojęs tiksliai negali pasakyti.
Liudytojas G. B. teismui parodė, 2014-07-21 apie 12 val. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) . namo kieme, automobilis kliudė ten stovėjusį automobilį ir pasišalino iš įvykio vietos. Atvykę į įvykio vietą sutiko pranešėją, kuris nurodė valstybinius numerius pasišalinusio automobilio, įvykio vietoje sudarė įvykio vietos planą, paėmė paaiškinimą iš pranešėjo. Iš centrinės duomenų bazės nusistatė kaltininką ir išsikvietė į Purienų g.48, Šiauliuose, apžiūrėjo pasišalinusio automobilio apgadinimus, iš kaltininkės – moters paėmė paaiškinimą ir surašė protokolą. Moteris aiškino, kad buvo toje aikštelėje, bet nejuto, kad atsitrenkė į ten stovėjusį automobilį. Jo nuomonė kai tokie apgadinimai buvo padaryti, važiuojant priekiu ir atsitrenkus į automobilio galinę dalį vairuotoja turėjo justi, nes jei nesi įsitikinęs, kad pravažiuosi, prasuksi, jau geriau sustoti, atsitraukti ir toliau važiuoti.
Liudytojas A. V. teismui parodė, kad 2014-07-21 d. apie 12 val., gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), namo kieme, kitas automobilis apgadino automobilį ir iš eismo įvykio pasišalino. Nuvykus į įvykio vietą kreipėsi apgadinto automobilio savininkas, kuris paaiškino, kad būnant darbe, išgirdo kaip automobilis atsitrenkė į automobilį, pasižiūrėjęs per langą pamatė, kad atsitrenkęs yra kitas automobilis ir nurodė jo valstybinius numerius. Įvykio vietoje nusibraižė schemą, apsiklausė nukentėjusį ir grįžę į policijos komisariatą, duomenų bazėje nustatė pasišalinusio automobilio vairuotoją. Kuriai paskambino, jai atvykus ir surašė protokolą. Vairuotoja paaiškino, kad smūgio nejuto. Jo nuomonė, pagal tokius padarytus sužalojimus, tikrai turėjo justi, nes sugadinimai buvo dideli, būtent pasišalinusio automobilio. Klausė vairuotojos ar apžiūrėjo savo automobilį ir ar yra sugadinimai, vairuotoja sakė, kad yra. Kai vairuotoja atvyko su automobiliu į policijos komisariatą, jos automobilį apžiūrėjo. Iš nuotraukų esančių byloje, kur sužalojimai atitinka pagal aukštį, sugadinimas nemažas ir vairuotoja turėjo justi, kad atsitrenkė, o žemiau 40 cm. galėjo būti sugadinimas padarytas ankstesnis.
Iš eismo įvykio vietos schemos matyti automobilio „CHRYSLE TOWN COUNTRY“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjimo vieta (4-5 b. l.).
Iš transporto priemonių techninės apžiūros aktų su fotolentelėmis matyti, jog automobiliui „CHRYSLE TOWN COUNTRY“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti techniniai defektai: apgadintas kairės pusės užpakalinis bamperis; automobiliui „FORD FOCUS“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , nustatyti techniniai defektai : apgadintas priekinis bamperis (7, 8 b. l.).
KET XXX skirsnis nustato eismo dalyvių pareigas įvykus eismo įvykiui: KET 231.1, 234 punktuose yra nurodyta, jog, įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą Taisyklėse nustatyta tvarka. Iš bylos medžiagos matyti, kad D. G. sukeltas įvykis atitinka KET 3 punkte pateikiamą eismo įvykio apibrėžimą, kad eismo įvykis – įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas įvertina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prisipažinimą, kitą bylos medžiagą, t. y. administracinio teisės pažeidimo protokolą, eismo įvykio vietos schemą, transporto priemonės techninės apžiūros aktus, paaiškinimus, tarnybinius pranešimus, foto nuotraukas, pažymą apie registruotą transporto priemonę. Atsižvelgdamas į ištirtą medžiagą, teismas pripažįsta, kad D. G. inkriminuotas teisės pažeidimas visiškai įrodytas. Pažeidėjos padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį kaip KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių kitokio turto apgadinimą.
ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra įvirtinta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti: kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs, bei kad jis iš įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisykles (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010). Šis pažeidimas pagal LVAT praktiką gali būti padaromas tik tyčia, kai asmuo suvokia padaręs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010).
Išanalizavus įvykio aplinkybes ir bylos medžiagą, daryti vienareikšmišką išvadą dėl D. G. suvokimo sukėlus eismo įvykį negalima. Pati D. G. parodė, kad manevravo automobilį minėtame kieme atbuline eiga prieš jį pastatydama, tačiau išvažiuodama iš vietos jokių manevrų neatlikinėjo, nejuto, jog atsitrenkė į kitą automobilį ir iš įvykio vietos pasišalino. D. G. iškart pripažino visas esmines įvykio aplinkybes ir deklaravo savo įsitikinimą, kad smūgio nebuvo, todėl nekvietė policijos ir neliko įvykio vietoje. Visa tai, kas paminėta, taip pat ant automobilio „CHRYSLE TOWN COUNTRY“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio užfiksuotų apgadinimų pobūdis (sužalojimas ant automobilio nežymus), leidžia daryti išvadą, kad D. G. iš tikrųjų galėjo nepastebėti padarytų apgadinimų ir nesuprasti įvykusio eismo įvykio, atitinkamai galėjo sąžiningai klysti dėl savo veiksmų.
Išanalizavus įvykio aplinkybes ir bylos medžiagą negalima daryti vienareikšmiškos išvados dėl D. G. suvokimo sukėlus eismo įvykį, kad ji būtų vengusi atsakomybės, pareigos atlyginti galbūt padarytą žalą, neigusi buvimo įvykio vietoje faktą, stengęsis paslėpti eismo įvykio pėdsakus ar pan. Priešingai, D. G. kviečiama nuvyko į policijos įstaigą dėl įvykio pasiaiškinti, nupasakojo įvykio aplinkybes ir jų neneigė. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad D. G., išvažiuodama iš kiemo, nemanė kažką sugadinusi, t. y. sukėlė eismo įvykį - sąžiningai klydo dėl savo veiksmų esmės, vadinasi, nebuvo pagrindo susiformuoti suvokimui, kad jos pasišalinimas prieštarauja teisės aktų reikalavimams. Nenustačius būtino ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo subjektyviosios pusės požymio – veikimo tyčia, administracinė atsakomybė pagal šį straipsnį negalima, todėl bylos dalis dėl šio pažeidimo nutrauktina (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).
Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą ar nebuvimą. D. G. galiojančių administracinių nuobaudų už KET pažeidimus neturi (b. l. 17-18). Jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, D. G. skirtina sankcijoje numatyta administracinė nuobauda–bauda (ATPK 20, 24, 30² str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ATPK 30 straipsniu, 24 straipsniu, 30² straipsniu, 224 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu, 302² straipsniu, teismas
nutarė:
D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, skirti administracinę nuobaudą – 150 (vieno šimto penkiasdešimt) litų dydžio baudą;
Administracinio teisės pažeidimo bylą dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, D. G. nutraukti.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.