Panevėžio apygardos teismo nutartis

2012-08-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-727-350/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-08-09
Bylos Nr.
1S-727-350/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Algirdas Gaputis
Nukentėjusysis
K. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-727-350/2012
Teisminio proc. Nr. 1-13-1-00874-2009-6
Procesinio sprendimo kategorija 2.8.12 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugpjūčio 9 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gaputis,sekretoriaujant Vilmai Užkurėlienei,

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo nukentėjusiosios K. B. skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012-07-10 nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiama Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartimi tenkintas Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas, kuriuo buvo prašoma I. V. stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis pakeisti į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Rokiškio rajono apylinkės teismas ginčijama nutartimi konstatavo, kad teismui pateikti duomenys rodo, jog I. V. socialinis pavojingumas sumažėjęs, bet išlikęs, psichinė būklė pagėrėjusi, todėl stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis keistinas į ambulatorinį stebėjimą ir pratęstinas.

Šalies argumentai

K. B. prašo nutartį panaikinti ir pratęsti stacionarinį stebėjimą I. V., paskirti I. V. globėją, nutartimi išspręsti gyventojų apsisaugojimo nuo tolesnio I. V. smurtinio, nusikalstamo elgesio būdus ir galimybes (pvz. pranešimas policijos pareigūnams būtų pakankamas teisinis pagrindas grąžinti nepakaltinamą I. V. į stacionarias stebėjimo sąlygas). Nutartyje nepateikta duomenų, jog diagnozuota lėtinė progresuojanti paranoidinė šizofrenija išgydyta ir kad I. V. nebebus agresyvi aplinkinių atžvilgiu ar pripažinta pakaltinama, t.y. atsakanti už savo veiksmus. Kiekvieną kartą grįžus gyventi stacionaraus ambulatorinio stebėjimo sąlygomis I. V. tampa vis agresyvesnė aplinkinių atžvilgiu ir padaro jų atžvilgiu nusikalstamas veikas bei vis didesnę žalą. Išlikusi vidutinė smurto rizika pagal HCR-20, tik patvirtina jog esant ambulatorinio stebėjimo sąlygomis I. V. liga gali bet kada suaktyvėti ir neaišku kokia forma pasireikšti, tuo darant poveikį aplinkinių gyvybei ir turtui. I. V. tėvai būdami garbaus amžiaus patys reikalaujantys globos, todėl fiziškai negalintys pasirūpinti nepakaltinamu asmeniu, nes I. V. reikalinga nuolatinė priežiūra ir pagalba naudojant medikamentus. Teigia, kad nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos nukentėjusiems apginti savo teises, t.y. teisminį procesą perkeliant pagal veikų, nukentėjusiųjų, I. V. registracijos gyvenamąją vietą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Teismas, nagrinėdamas skundus dėl pirmos instancijos teismo nutarčių, patikrina jų teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau klausimų, kurie nebuvo (ir negalėjo būti) sprendžiami skundžiama nutartimi, nesprendžia.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) X dalyje, reglamentuojančioje skundų dėl žemesniųjų teismų nutarčių nagrinėjimą, esančiame 441 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skundas turi būti išnagrinėtas per septynias dienas nuo jo gavimo teisme dienos. Pranešimas pareiškėjai apie jos skundo nagrinėjimą buvo išsiųstas prieš 6 dienas iki skundo nagrinėjimo, t.y. 2012-08-03, kaip matyti iš 2012-08-08 paštu gauto pareiškėjos 2012-08-07 prašymo, adresuoto ir kitoms institucijoms, jai apie jos skundo Panevėžio apygardos teisme laiką buvo žinoma iš anksto, todėl ji galėjo šiame posėdyje dalyvauti, tačiau šia savo teise nepasinaudojo ir tai, sutinkamai su BPK 441 str. 3 d. nuostata, nekliudo teismui nagrinėti skundo.

Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį bei teismui pateiktą medžiagą teismas konstatuoja, kad Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012-07-10 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, nes I. V. socialinis pavojingumas sumažėjęs, bet išlikęs, psichinė būklė pagerėjusi, todėl stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis pakeistas į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis ir pratęstas visiškai pagrįstai.

Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 98 str. 6 d. ir BPK 405 str. 4 d. įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Pažymėtina, kad šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris, parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 str.), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį jo socialinį pavojingumą.

Iš VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės 2012-06-25 išvados dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pakeitimo matyti, kad I. V. psichinė būsena išlieka stabili, agresijos, režimo pažeidimų nebuvo. Klinikoje išlieka parafrenijos, registro išgyvenimai, didybės, pervertinimo kliedesiai, kurie yra nublankę ir mažai įtakoja pacientės elgesį. Impulsyvumų, afektų nėra. Rami, tvarkinga, nurodymus vykdo, todėl toliau gali būti gydoma ambulatoriškai.

Pareiškėja skunde tvirtina, kad priverčiamos medicinos priemonės taikymas turi būti tęsiamas psichiatrijos ligoninėje, nes I. V. būklė nėra tiek pagerėjusi, kad priverstinis gydymas bendro stebėjimo sąlygomis galėtų būti pakeistą į priverstinį ambulatorinį gydymą. Tačiau byloje esantys duomenys – aukščiau aptarta specialistų medikų išvada, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duoti VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės atstovės gydytojos R. B. parodymai patvirtina, kad I. V. priverstinis gydymas bendro stebėjimo sąlygomis gali būti pakeistas į priverstinį ambulatorinį gydymą. Pareiškėjos skunde argumentai apie I. V. sveikatos būklę, nepateikiant jokių tai patvirtinančių duomenų, vertintini kaip subjektyvūs samprotavimai ir nepaneigia teismui pateiktos specialistų surašytos medicininės išvados.

Nors pareiškėja teigia, kad I. V. reikalinga nuolatinė priežiūra ir pagalba naudojant medikamentus, tačiau R. B. nurodė, kad pati I. V. supranta, jog reikia lankytis gydymo įstaigoje, be to jos brolio žmona bei sūnus, su kuriais I. V. palaiko ryšius, taip pat padės kontroliuoti jos gydymą. Kad I. V. palaiko pakankamai gerus socialinius ryšius su artimaisiais patvirtina ir VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės smurto rizikos įvertinimo pažyma (b.l. 11).

Nurodyti duomenys leidžia daryti išvadą, kad I. V. sveikatos būklė yra pasikeitusi tiek, kad ją toliau galima gydyti ambulatorinio stebėjimo sąlygomis, todėl apylinkės teismo nutartis yra visiškai pagrįsta.

Pažymėtina, kad skundžiama nutartimi buvo išnagrinėtas sveikatos priežiūros įstaigos teikimas dėl priverčiamosios medicinos priemonės rūšies pakeitimo, kaip tai numatyta BPK 405 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje yra nurodytas baigtinis sąrašas nutarčių, kokias teismas gali šiuo klausimu priimti, tame tarpe – pakeisti pirmiau taikytos priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, jei asmens sveikatos būklė pasikeitė.

Pareiškėja taip pat nurodo, kad nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos nukentėjusiems apginti savo teises, t.y. teisminį procesas nebuvo perkeltas pagal veikų padarymo, nukentėjusiųjų gyvenamąją, I. V. registracijos gyvenamąją vietą. BPK 405 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad dėl priverčiamosios priemonės pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo sprendžia teismas pagal šios priemonės taikymo vietą. I. V. priverčiamoji medicinos priemonė taikoma VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, todėl tik šios gydymo vietos teismas, t.y. Rokiškio rajono apylinkės teismas ir galėjo nagrinėti aptariamą klausimą. Vadinasi, šiuo atveju teismingumas pažeistas nebuvo. Iš bylos medžiagos matyti, kad tiek pareiškėjai, tiek kitiems nukentėjusiesiems apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą buvo pranešta tinkamai. Be to, BPK 103 straipsnyje nurodyta, kad nukentėjusiųjų kelionės į teismą išlaidos yra proceso išlaidos, kurios, sutinkamai su BPK 104 straipsnio nuostata, atlyginamos iš teismo lėšų. Taigi, tiek pareiškėja, tiek kiti nukentėjusieji turėjo visas galimybes gindami savo teises dalyvauti teismo posėdyje.

Pareiškėjos skunde išdėstyti prašymai paskirti I. V. globėją, išspręsti gyventojų apsisaugojimo nuo tolesnio I. V. smurtinio, nusikalstamo elgesio būdus ir galimybes nebuvo ir negalėjo būti sprendžiami skundžiama nutartimi, nes tokių klausimų sprendimo galimybės teikimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės rūšies pakeitimo nagrinėjančiam teismui nenumato įstatymas. Fizinio asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu, taip pat globėjo ar rūpintojo paskyrimo klausimai nagrinėjami civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka ir baudžiamajame procese jie negali būti sprendžiami. Be to, jei I. V. sveikata ateityje pasikeis ir dėl to jos elgesys kels grėsmę aplinkiniams, priverčiamosios medicinos priemonės rūšis BPK 405 straipsnio tvarka galės būti pakeista ir į griežtesnę, t.y. stacionarinį stebėjimą.

Tokiu būdu teismas konstatuoja, kad nėra jokio pagrindo keisti ar naikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012-07-10 nutartį K. B. skunde nurodytais motyvais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 dalies 1 punktu teismas

nutaria:

K. B. skundą atmesti ir palikti galioti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012-07-10 nutartį.

Teisėjas Algirdas Gaputis